Karo alinamoje šalyje verslą plėtojantys lietuviai tiki, kad konfliktas baigsis Ukrainos naudai, o tai jiems atvers kelius į didelę ir perspektyvią rinką. Kartu lietuviai pasakoja apie nesuprantamo dydžio korupciją, kurią išvydo atvykę į šalį.
Energetikos bendrovė „E energija“ į Ukrainos rinką įžengė prieš septynerius metus. Apsižvalgyti, kaip veikia vietos rinka, įmonės generalinis direktorius Virginijus Strioga pasirinko Artiomovską – Donecko srityje esantį miestą.
„Patikėjome „oranžine revoliucija“ ir dar 2006-2007 m. pradėjome dirbti Ukrainoje. Iš „oranžinės revoliucijos“ nieko gero neišėjo, bet dabar vėl atėjo tokie laikai, kurie gimdo naujas viltis. Karas pristabdo aktyvią veiklą, bet tuo pat metu atsiranda ir naujos galimybės“, – kalbėjo pašnekovas.
Laimėjo konkursą
Artiomovską „E energija“ pasirinko dėl dydžio, mieste esančių užsienio investicijų, kurios Ukrainoje nėra dažnos, bei vietos valdžios politikos.
„Šilumos ūkyje esame vienintelė užsienio įmonė, kuri užsiima šiuo verslu Ukrainoje. Iš vienos pusės dėl to mums lengviau, iš kitos – sunkiau. Mes nežaidžiame visų žaidimų, kuriuos įprastai žaidžia savivaldybių įmonės, – pasakojo V. Strioga. – Nusprendėme neiti į pačius didžiuosius miestus, o išsibandyti mažame mieste ir pamatyti, kaip veikia sistema. 100 tūkst. gyventojų – optimalus miesto dydis – nei per didelis, nei per mažas. Be to, miestas yra pakankamai ekonomiškai išsivystęs. Donecko srityje yra miestų, kurie turi net pusę milijono gyventojų, tačiau tai šachtininkų miestai – miestas pagyvena 50 metų, šachta užsidaro ir nebelieka miesto. Tokių miestelių yra daug, o Artiomovskas – senas miestas su savo istorija, tradicijomis“.
Miesto savivaldybei paskelbus konkursą, jį laimėjo „E energija“ ir pasirašiusi koncesijos sutartį pradėjo teikti šilumos tiekimo paslaugas mieste. Šiuo metu įmonėje dirba 360 vietos gyventojų, investuota 6 mln. eurų (20,7 mln. Lt).
Įmonės vadovo teigimu, šilumos tinklų sistema Ukrainoje nuo lietuviškos skiriasi daugiau ne inžinerine specifika, bet ekonomine. Ukrainoje dėl dujų kainos subsidijavimo gyventojai aktyviai atsijungia nuo bendros sistemos ir butuose įsirengia dujinius katilus.
„Tai skatino ir neaukšta šilumos tiekimo paslaugų kokybė“, – pridėjo pašnekovas.
Pavyko išvengti visiško sugriovimo
Ilgus metus besitęsiantį ramų darbą Lietuvos verslininkams sudrumstė šių metų pavasarį užvirusios kovos Rytų Ukrainoje. Artiomovskui teko išgyventi separatistų okupaciją, o vėliau išsilaisvinti iš prorusiškų kovotojų gniaužtų. Visus šiuos procesus teko išgyventi „E energijos“ įmonės „Artiomovsko energija“ direktoriui Vaidui Povilėnui.
Jis pripažįsta, kad gyvenimas mieste, kuriame dirba beveik 400 jo vadovaujamos įmonės darbuotojų, niūrokas: miestas arti karo lauko zonos.
„Viena fronto linija nutolus 50 km, kita – 30 km. Tai kuria atitinkamą psichologinę aurą“, – pastebėjo V. Povilėnas.
Lietuvis pasakojo, kad Artiomovskas nebuvo užimtas staiga – balandžio pabaigoje po vieną pradėjo dygti separatistų patikrinimo postai, gatvėse pradėjo vaikščioti žmonės su virtuviniais peiliais, senoviniais šautuvais.
Pasak jo, viskas suaktyvėjo nuo separatistų organizuoto referendumo gegužės 11 d.
„Artiomovskas išgyveno keletą rimtesnių mūšių, nes čia yra stiprus rezervinis tankų padalinys pačiame mieste. Separatistai kelis kartus bandė užimti tankų padalinį – buvo atvykę su tanku, buvo realus šaudymas. Gerai, kad nė vienas gyvenamasis namas nenukentėjo, nors jie stovi vos kitoje kelio pusėje. Buvo sugriautas kontrolės punktas, bet rimčiau niekas nenukentėjo“, – pasakojo V. Povilėnas.
Pasak jo, per šį puolimą kliuvo ir lietuvių valdomiems šilumos tinklams, tačiau juos pavyko atstatyti.
„Mes nesulaukėme tokių pasekmių, kaip kiti miestai, kur buvo stiprūs bombardavimai. Artiomovskas buvo gana sklandžiai išlaisvintas nacionalinės gvardijos“, – džiaugėsi pašnekovas.
Miesto veidą keičia pabėgėliai
V. Povilėnas teigė, kad šiandien jo įmonė dirba pusiau karo sąlygomis.
„Visi, prijaučiantys Ukrainos valdžiai, padeda. Mūsų įmonė taip pat. Padėjome atstatyti kontrolės punktą, remontuojame karinę techniką, padedame patikrinimo punktą statyti“, – vardijo jis.
Lietuvis teigė, kad prasidėjus neramumams Ukrainos kariuomenė buvo pakliuvusi į nepavydėtiną padėtį – jų laukė tušti ginklų sandėliai, sugedusi, sena technika.
„Pradžia buvo labai sunki. Per kelis mėnesius kariuomenė yra visiškai reanimuota“, – savo pastebėjimus išsakė pašnekovas.
Pasak jo, dabar Artiomovsko miestas kiek gali padeda Ukrainos kariuomenei.
Dar vienas reiškinys, pakeitęs miesto gyvenimą, - pabėgėliai. Skaičiuojama, kad iš aplinkinių miestų čia jau apsigyveno apie 10 tūkst. Ukrainos piliečių, o miestą kasdien kerta apie 5 tūkst. gyventojų.
Šilumą žiemos metu teikiančiai lietuvių įmonei teks daugiau darbo. „Miestas visiškai užsipildė, šildysime visus, nauji gyventojai turi užsiregistruoti, tapti vartotojais“, – kalbėjo V. Povilėnas.
Dėl dujų trūkumo nesijaudina
Verslininkai planuoja, kad šildymo sezoną mieste pradės po poros savaičių. Dėl dujų, kuriomis šildomas Artiomovskas, V. Strioga nesijaudina.
„Artimiausius tris-keturis mėnesius Ukraina kuro nepritrūks, nes yra rezervas ir saugyklos, – kalbėjo jis. – Yra vyriausybės planai nustatyti, kaip tos dujos bus vartojamos. Be to, veikia reversai. Iš Vengrijos dujų tiekimas sustabdytas, bet iš Slovakijos vyksta. Slovakijos tinklai yra visiškai integruoti į Europos tinklus. Šalis iki Naujųjų metų dujų turės pakankamai. Dabar vyksta derybos su rusais. Panašu, kad „Gazprom“ parduos dujas tarpininkaujant Europos Komisijai. Parduos dujų kiekį už fiksuotą mokestį. Tai nebus ilgalaikė sutartis, bet dujų šildymo sezonui. Tikėtina, kad gyventojai nepatogumų nepajus“.
Energetikos įmonės atstovo teigimu, Ukrainoje taip pat aktyviai kalbama apie perėjimą nuo dujų prie biokuro ar alternatyvių energijos šaltinių.
Jam pritaria ir V. Povilėnas.
„Kalbos vyksta aktyviai ir procesas įsibėgėja. Situacija yra nevienalytė. Vakarinė ir šiaurinė Ukrainos dalis yra labiau miškinga. Ten jau kuris laikas naudojamas biokuras. Tik dėl finansavimo dalykų tai nebuvo taip aktyvu kaip dabar. Procesas įsibėgėja. Pietinė ir rytinė Ukrainos dalis – labiau lygumos. Čia reikia užsiauginti biokurą (kukurūzų stiebus, saulėgrąžų stiegus, lukštus), jį reikia atsivežti ar naudoti kitokio tipo kurą“, – vardijo įmonės Ukrainoje direktorius.
Rytuose Ukraina šildymui vis dar naudoja ir anglį. Šaliai netekus energijos resursų Juodojoje jūroje, lietuvis svarsto, kad alternatyvų paieška ir perėjimas nuo dujų prie kitų šaltinių paspartės.
„Kadangi iki šiol kuras buvo pakankamai pigus, niekas neieškojo kitų sprendimų ir dauguma šilumos katilinių naudoja dujas kaip pagrindinį kurą“, – pridėjo V. Povilėnas.
Įdarbino pabėgėlius
Vis dėlto V. Povilėnas pripažįsta – eiliniams gyventojams šiuo metu Rytų Ukrainoje rūpi ne energetikos šaltiniai, bet ramybė.
„Teko įdarbinti keletą žmonių, kurie atvažiavo iš karo zonos. Žmonės atrodė sutrikę, drebančiomis rankomis. Matėsi, kad jie labai išgyvena“, – pasakojo pašnekovas.
Nepaisant Artiomovską užplūdusių pabėgėlių ir nuolatinio nerimo, miestas visiškai funkcionuoja, ko nebūtų galima pasakyti apie separatistų žinioje esančias teritorijas. Ten, pasak jo, ketvirtą valandą po pietų miestai ištuštėja.
„Tačiau ir laisvuose miestuose žmonės išgyvena, nežino dėl ateities, nežino, kiek gali laisvai reikšti savo poziciją. Visiems neramu, kas bus toliau. Toks gyvenimo ritmas labai vargina. Natūralu, kad žmonės jaučia pastovią įtampą“, – nupasakojo pašnekovas.
V. Povilėnas teigė, kad būdamas užsienio investuotojo atstovu jaučiasi pakankamai ramiai. Prasidėjus neramumams miestą paliko tik vienas užsienio investuotojas – turkai, užsiimantys baldų gamyba.
V. Strioga taip pat paantrina, kad vietos gyventojai netiki, kad viskas baigėsi.
„Pasiruošimas karui vyksta pilnu tempu. Toks įspūdis, kad bus kariaujama toliau“, – kalbėjo jis.
„Niekas tų teritorijų ramybėje nepaliks. Klausimas dabar kyla tik toks – kaip adaptuotis naujomis sąlygomis tiek verslui, tiek žmonėms“, – pridėjo V. Povilėnas.
V. Strioga džiaugėsi, kad Artiomovskui pavyko išsilaisvinti iš separatistų nelaisvės. Pasak jo, separatistų kontrolėje esančiose teritorijose – visiška suirutė.
V. Povilėnas pasakojo, kad nors šiuo metu gyvena pakankamai toli nuo įvykių centro, kartais tenka girdėti dundėjimus iš karo zonos.
„Aš gal šiek tiek žiūriu kitaip į situaciją. Žmonės, kurie ten gyvena, atsisako priimti realybę. Kai prasidėjo aktyvūs veiksmai, šaudymai, daugelis ir toliau gyveno įprastą gyvenimą. Žmonės išvyko atostogauti į Krymą, kaip kiekvienais metais, grįžo su šlepetėmis, išvažiavo į kitą miestą taip, kaip stovėjo, ir tik po to pradėjo persivežinėti daiktus“, – savo pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
Su nerimu laukia rinkimų
Šiuo metu Artiomovske ramu, tačiau verslininkai iš Lietuvos su nerimu laukia spalio 26 d., kai prasidės Ukrainos parlamento rinkimai.
„Kai buvo prezidento rinkimai, Artiomovskas buvo separatistų žinioje. Mūsų biuro pastate tradiciškai buvo rinkiminė apylinkė. Prieš rinkimus nieko baisaus nebuvo, bet po miestą vaikščiojo ginkluoti žmonės su kaukėmis. Negali žinoti, kokie jų ketinimai“, – sakė V. Povilėnas.
Kadangi gyventojai tarp separatistų užimtų teritorijų ir laisvų gali judėti laisvai, verslininkai svarsto, ar prieš rinkimus miesto neužplūs civiliais drabužiais apsirengę separatistai.
Nors situacija apie 100 tūkst. gyventojų turinčiame mieste vis dar įtempta, V. Strioga teigia, kad pasitraukimo iš Ukrainos kol kas neplanuoja. Tvirtybės suteikia ir tikėjimas, kad šiame kare Ukraina laimės.
„Tarptautinės teisės prasme, verslo situacija yra visiškai neapibrėžta. Investicijos užimtoje srityje nėra apgintos ir pasitraukus negalėtum kreiptis nei į vieną pusę. Ukraina lyg neatsakinga, bet ir Rusija taip pat. Donecko liaudies respublikos į tarptautinį teismą nepaduosi. Situacija tokia, kad teisiškai nieko negali išspręsti. O pasilikti ar pasitraukti – skirtumas labai nedidelis“, – atviravo V. Strioga.
Pasak jo, tikėjimą šviesia ateitimi laisto ir sustiprėjusi Ukrainos kariuomenė: „Esame visiškai įsitikinę, kad laimės ukrainiečiai. Net jei būtų atnaujinti kariniai veiksmai, vis vien fronto linija eitų į Rytų pusę, nes dabar ukrainiečiai yra tikrai rimtai pasiruošę ir pastiprinę savo kariuomenę“. Be to, Ukrainoje verslininkas mato didelį potencialą plėstis ir kol kas, pasak jo, nėra priežasčių pasitraukti.
Laukia didesnio gyventojų antplūdžio
Verslininkai tiki, kad lapkričio mėnesį situacija Rytų Ukrainoje turėtų dar labiau kristalizuotis.
Dabar užimtose teritorijose likę daug žmonių, kurie laukia konflikto pabaigos, tačiau jų sprendimai gali pasikeisti atėjus šildymo sezonui.
„Kaip ten bus tiekiamos dujos niekas neįsivaizduoja. Greičiausiai ten šildymo sistema sugrius ir galimas dalykas, kad pastatai ten bus nešildomi. Nesuvokiu, kaip ten būtų galima surinkti lėšas už dujas. Dar daugiau žmonių pabėgs“, – spėjo „E energijos“ generalinis direktorius.
Pasak verslininkų, ne visi užimtų teritorijų gyventojai, nusprendę palikti namus, traukia į Vakarus.
„Dalis bėga į Rusiją. Šie sprendimai nėra susiję su idėjiniais sprendimais. Žmonės bėga ten, kur yra giminės, kur gali rasti gyvenamąjį plotą“, – šnekėjo V. Povilėnas.
Prabilo apie nesuvokiamą korupcijos lygį
Tuo metu V. Strioga pasakoja apie pokyčius visoje Ukrainoje po Maidano. Vyras tiki, kad šalį keičia ne vykstantis karas, o būtent laurai turėtų kristi į Kijevo centrą susirinkusiems žmonėms ir prezidento V. Janukovyčiaus nuvertimui.
„Pavyzdžiui, šilumos kaina Ukrainoje dengdavo tik pusę sąnaudų. Tai reiškia, kad šilumos tiekimo įmonės mokėdavo tik dalį už dujas. Kai reikėdavo pradėti šildymo sezoną, tai tiesiog joms nepajungdavo dujų ir viskas. Korupcija buvo tokio dydžio, kad šildymas nebūdavo pajungtas darželiams, mokykloms, ligoninėms, nes neva buvo skolos už dujas. Kol gubernatorius ar miesto meras nenuveždavo kyšio, šildymo nebūdavo“, – tęsė pašnekovas.
Pasak V. Striogos, jo žiniomis, Donecko gubernatorius yra vykęs su lagamine esančiais 2 mln. dolerių pas valstybinės įmonės, tiekiančios dujas, vieną iš vadovų, kad būtų tiekiamos dujos.
„Ir tuos milijonus paėmė ne iš savo kišenės. Valstybinė sistema buvo tokia, kad net paties žemiausio rango biurokratas imdavo pinigus iš suinteresuotų asmenų, dalį pasilikdavo sau, dalį atiduodavo viršininkui. Ir tokia visa valstybės sistema – susirenka visi iki prezidento. Žmogus, eidamas į valstybinį postą supranta savo vaidmenį – surinkti pinigus jį paskyrusiam, aukščiau stovinčiam valdininkui“, – teigė „E energijos vadovas“.
V. Striogos teigimu, po Maidano situacija Ukrainoje pradėjo po truputį keistis – priimami nauji įstatymai, griaunantys senąją tvarką.
„E energijos“ vadovas tikino, kad patys Ukrainoje kyšių niekada nenešė: „Bet užtat Vaidas turėjo kambarėlį kontroliuojančioms institucijoms. Visada ten sėdėdavo tai mokesčių inspekcija, tai prokuratūra ir, kas keisčiausia, saugumas. Jie beveik neišeidavo. Po Maidavo situacija pasikeitė. Pareigūnai nebesudaro situacijų, kuriose reikalaujama kyšio“.
V. Striogos teigimu, Ukrainoje teisiniai aktai vienas kitiems prieštaraudavo, todėl visada galėjai būti pažeidėju, o tai nebyliai išspręsti galėdavo kyšiai.
Paklaustas, kaip pavyko septynerius metus išgyventi korumpuotoje sistemoje, neduodant kyšių, „E energijos“ vadovas teigė: „Nes esame užsienio investuotojai. Mūsų akcininkas – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Ukrainoje net prie didžiausios kyšių sistemos bankas liko didžiausiu investuotoju. Mes turėjome rimtą apsaugą. Be šio banko nebūtume ėję į šią rinką“.
Nepaisant užnugario, V. Strioga teigė, kad lietuvių įmonė atitinkamų institucijų buvo nuolat kankinama. Pavyzdžiui, norint atsivežti katilą į Ukrainą, tekdavo laukti mėnesį.
„Neva nepavyksta išmuitinti. Sako, kad neteisingai surašėme dokumentus. Surašome iš naujo. Grįžta ir vėl sako, kad neteisingai surašyta“, – prisiminė V. Strioga.
Besidžiaugdamas Ukrainoje besikeičiančia situacija lietuvis pastebėjo, kad šalis teisine baze bando artėti prie Europos Sąjungos standartų, o tai Lietuvoje patirties turinčiai įmonei tik suteikia pranašumo.
DELFI primena, kad kompanija Lietuvoje „E energija“ išgarsėjo, kai dar prieš ketverius metus įsivėlė į konfliktą su Ukmergės rajono savivaldybe. Ukmergės rajono savivaldybė nutraukė šilumos ūkio modernizavimo ir nuomos sutartį su kompanijos dukterine įmone „Miesto energija“, motyvuodama, kad šilumos tiekėjas taiko per dideles šilumos paslaugų kainas gyventojams. Šilumos perdavimas atiteko savivaldybės įmonei. Dėl ginčo „E energija“ iškėlė 29 mln. Lt vertės pretenzijas Lietuvos valstybei.
2012 m. “E energija” kreipėsi į Vašingtone esantį Tarptautinį investicinių ginčų arbitražo centrą, kuriam pateikė ieškinį prieš Latviją. Ieškinio suma – 25 mln. Lt. Ieškinys pateiktas dėl įmonės nuomone privačių investicijų nusavinimo. Ginčas kilo po to, kai „E energija“ investavo į Rėzeknės rajono savivaldybės šilumos ūkį, tačiau po kurio laiko savivaldybė nusprendė sutartį nutraukti.
