aA
Rusijos dujų bendrovė „Novatek“ veržiasi į vis daugiau rinkų, su Rusijos vyriausybės pagalba įgyvendina kelis suskystintų gamtinių dujų (SGD) projektus šalies šiaurės regione. Paskutinį kartą įmonės vardas garsiau nuskambėjo paaiškėjus, kad „Lietuvos energija“ per tarpininką iš jos įsigyja dujas, nors tuo tarpu tiek pačiai „Novatek“, tiek vienam jos akcininkų JAV taiko sankcijas. Į Lietuvą atvykęs bendrovės atstovas tikino, kad pati įmonė nekontroliuoja, kas galiausiai gauna jų gaminamas dujas.
Mark Gyetvay
© DELFI / Domantas Pipas

Į Vilniuje vykusią konferenciją apie SGD atvykęs privačios Rusijos gamtinių dujų tiekėjos „Novatek” kompanijos vyriausiasis finansų direktorius Markas Gyetvay interviu DELFI teigė, kad šalys gamtinių dujų rinkoje neturėtų varžytis tarpusavyje ir stengtis politizuoti visą rinką. Jis pasakojo, kaip SGD iš „Novatek“ gali pasiekti net JAV, kur šiai bendrovei taikomos sankcijos, išsakė savo nuomonę apie JAV tiekimas „laisvės dujas“ (angl. Freedom gas) ir atsakė, kokią visgi įtaką privačiai bendrovei turi Rusijos valdžia.

– Pradėkime pokalbį nuo aktualijų. Paskutinės žinios Lietuvoje buvo apie tai, kad „Achema“ ir valstybinė įmonė „Lietuvos energija“ per tarpininką „Trafigura“ pirko SGD iš „Novatek“. Kodėl buvo naudotasi tarpininku?

– Deja, negaliu atsakyti, nes nesu prekybos grupėje. Žinau tiek, kad mes pardavėme produktų Lietuvai, bet nežinau kodėl per tarpininkus. Gal pardavėme kažkam kitam, o tas kitas pardavė dar kažkam. Tai natūralių mainų dalis. Kai mes pardavėme savo pirmą SGD krovinį iš Jamalo Jungtinės Karalystės „Petronui“, tada „Petronas“ pardavė „Engie”.

– Tai nebuvo strateginis žingsnis parduoti per tarpininką?

– Nemanau. Netikėčiau. Turbūt turėjome susitarimą parduoti X kompanijai, jai pardavėme, o ji pardavė toliau.

– „Lietuvos energijos“ tarptautinės plėtros direktorius Mantas Mikalajūnas viename interviu svarstė dėl tiesioginės sutarties su „Novatek“. Ar žinote ką nors apie tai? Galbūt turėsite susitikimą?

– Aš manau, kad jie jau turi kontaktą su mūsų žmonėmis. Dėl to, kad kai sutikau vieną vyriškį prieš kurį laiką Vienoje, jis davė savo vizitinę, o aš ją perdaviau mūsų prekybos grupei grįžęs į Maskvą, jie pasakė, o ne mes jau dirbame su tais žmonėmis. Aš įtariu, kad mes jau dirbame su Lietuvos įmonėmis.

Mark Gyetvay
Mark Gyetvay
© DELFI / Domantas Pipas

Kaip minėjau konferencijoje, mes iš esmės turime dabar du kontraktus. Parduodame apie 50 proc. dujų produkcijos, o kitas 50 proc. yra paimtas „Novatek Gas and Power Asia“. Tai, kam jie parduoda, jie turės savo kontraktus. Jie paims produkciją ir patieks ją į rinką, jie yra vieni tie, kurie turėtų tiesioginį kontraktą su Lietuvos įmone arba, kaip ir minėjau, gali parduoti kažkam kitam, kas tada parduoda dar kažkam kitam. Nemanau, kad apsimoka turėti tarpininką. Todėl įtarčiau, kad buvo taip, jog pardavė kompanijai A, o ši jau pardavinėjo kitiems, ir taip Lietuvai.

Iš „Novatek“ į „Petronas“, tada į „Engie“. Kai „Engie“ krovinį nugabeno į Bostoną, JAV, buvo daroma prielaida, kad pinigai nukeliavo „Novatek“, bet taip nėra.
Mark Gyetvay

Ta transakcija, apie kurią esu kalbėjęs, iš „Novatek“ į „Petronas“, tada į „Engie“. Kai „Engie“ krovinį nugabeno į Bostoną, JAV, buvo daroma prielaida, kad pinigai nukeliavo „Novatek“, bet taip nėra. Pinigai „Novatek“ atkeliavo iš „Petronas“, o kas vyko toliau jau buvo normalūs mainai. Manau, kad pasaulis ateis prie taško, kai SGD likvidumas didės, bus taip pat kaip naftos rinkoje, matysime daugybę tarptautinių prekybos operacijų. Ir nebus sekama tiksliai iš kur atkeliavo. Mes parduodame krovinį, jis iškraunamas Europoje. Mes nekontroliuojame, kas vyksta toliau nuo to taško. Mes jau pardavėme produktą. Gali eiti kažkur toliau krovinys, bet iš tikrųjų jis buvo parduotas Europos rinkoje. O nuo ten galbūt buvo perparduotas, bet žmonės bando susieti, kad tai „Novatek“ pardavimai.

– Kuomet buvo paskelbta žinia, kad Lietuvos valstybinė įmonė perka SGD iš rusiškos bendrovės „Novatek“, kuriai taikomos JAV sankcijos, dalis Seimo narių sunerimo ir buvo kalbama, kad nereikėtų pirkti iš „Novatek“ produkcijos.

– Bet tai yra tai, ko mes negalime kontroliuoti. Pirmiausia aš klausčiau kodėl JAV valdžia turėtų nulemti iš ko jūs perkate ar neperkate. Tai turėtų būti pačios šalies sprendimas. Sankcijos niekaip su tuo nesusijusios. Mums nėra sankcijų kalbant apie galimybes prekiauti ir vykdyti pardavimų operacijas. Vienintelės sankcijos, kurios buvo prieš „Novatek“, tai sektorinės sankcijos, kurių mes iki šiandienos, kaip kompanija, nesuprantame. Kodėl sankcijos taikomos? Tai yra dėl Rusijos ir Ukrainos problemų, bet „Novatek“ nėra valstybei priklausanti įmonė.

Aš klausčiau kodėl JAV valdžia turėtų nulemti iš ko jūs perkate ar neperkate. Tai turėtų būti pačios šalies sprendimas.
Mark Gyetvay

– Bet taip pat yra turima omenyje, kad vienas „Novatek“ akcininkų, Genadijus Tymčenka, yra artimas Vladimiro Putino aplinkai, jam taikomos JAV sankcijos.

– Tačiau jei pažiūrėsime į reglamentą, jam priklauso mažiau nei 20 proc. kompanijos akcijų. Jeigu jam priklausytų 50 proc. Kompanijos akcijų, pagal jam taikomas sankcijas, kurios yra tiesioginės, tada mes būtų sankcijuoti dėl jo. Bet ne tokia situacija.

Pasauliui reikia gamtinių dujų, pasauliui reikia kaina konkuruojančių gamtinių dujų.
Mark Gyetvay

– Kokią įtaką tuomet įmonei turi šios sankcijos?

– Negalvojame apie jas per daug, nuoširdžiai sakant. Daugiau žmonės kaip jūs bando tai padaryti problema. Mes ne politizuojame ir nebandome politizuoti dujų. Pasauliui reikia gamtinių dujų, pasauliui reikia kaina konkuruojančių gamtinių dujų. Jeigu pažiūrėtumėt į politizuojančius, tai argumentas visuomet buvo, kad „Gazprom“ kaip dujotiekio kompanija turi kontroliuojantį akcijų paketą Europos ir Baltijos šalių regione. Tai yra istoriška, palikimas sovietinės sistemos. Bet matome, kaip pasaulis vystosi dujų prekyboje, SGD tampa vis svarbesniu elementu. Prieš tai buvo mainai iš taško A į tašką B, ir tai vyko dujotiekiu. Dabar su SGD yra taip, kad galiu parduoti ir tam, ir anam, ir dar kitam asmeniui, dabar viskas globalu ir mobilu.

Kas nutiko gamtinėms dujoms? Dabar mes turime „laisvės dujas“. Laisvė nuo ko? Aš nesuprantu.
Mark Gyetvay

– Bet ar išvis gali tokios rinkos kaip dujų ar naftos būti atskirtos nuo politikos, žinant jų strateginį vaidmenį?

– Ar galima atskirti? Žinoma, jūs matote, kad tai yra ganėtinai sunku dėl to, kad svarbu daugeliui ekonomikų. Bet kai kalbame apie politizavimą, manau, kad JAV politizuoja gamtines dujas daug daugiau nei mes. Kai Rickas Perry'is (JAV energetikos sekretorius - DELFI) atvyko į Lenkiją praeitais metais ir pradėjo sakyti: „kiekviena gamtinių dujų molekulė, kurią nusipirkote iš JAV, yra viena molekule mažiau kurią būtumėte pirkę iš Rusijos, to pasekoje mes jus, kaip savo draugus ir sąjungininkus, išlaisviname iš Rusijos gniaužtų“. Tai politizuoja gamtines dujas kaip tik įmanoma.

Prieš maždaug dvi savaites, o gal ir mažiau, kai jis vėl buvo atvykęs į šį regioną, supratau, kad nuo šiol dar ir turime vadinamąsias „laisvės dujas“. Kas nutiko gamtinėms dujoms? Dabar mes turime „laisvės dujas“. Laisvė nuo ko? Aš nesuprantu.

– Tikėtina, kad yra prisimenamas „Gazprom“ dominavimas, kaip jie taikė dideles kainas.

– Praėjusių metų žiemą, kuomet buvo ypač šalta visoje Europoje, paklauskime, kiek SGD krovinių iš JAV atvyko į Europą? Trys. Kiek mes pardavėme? Dvidešimt. Kas buvo vienintelė kompanija, kuri galėjo padidinti gamtinių dujų tiekimą Europos Sąjungai, kai jai reikėjo? „Gazprom“. Įdomumui grįžtant prie „laisvės dujų“, Rickas Perry'is galiausiai pripažino, kad bus daug brangiau pirkti SGD iš JAV nei dujotiekiu gabenamas dujas.

Mark Gyetvay
Mark Gyetvay
© DELFI / Domantas Pipas

– Turbūt dėl gabenimo kaštų?

– Turime „Henry Hub“, suskystinimo sąnaudas, transportavimą, SGD atkūrimą į natūralias dujas. Pavyzdžiui, JAV gali 4,50 JAV dolerių už 475 mmBtu ir aš svarstau, kad tai neįmanoma. Tai nėra pardavimas, tai nuostolių sumažinimo strategija. Jie iš esmės sako, kad turi variantus – arba galiu paimti ir nugabenti į Europą ir prarasti 1,50 dolerių savo kroviniui, arba aš turiu sumokėti „Cheniere“ tris dolerius, tad geriau gabenti ir prarasti 1,50 nei 3 dolerius. Iš mūsų perspektyvos, turiu omenyje „Novatek“ perspektyvos, reikia nustoti politizuoti gamtines dujas. Bus keturi didžiuliai gamtinių dujų centrai pasaulyje, kurie gabena SGD – Australija, Kataras, JAV ir Rusija. Ir galiausiai penktas iškils Rytų Afrikoje, Mozambike, galbūt dar keli projektai tame regione. Paklausa augs nuo 315 iki 700 mtpa. Tai nėra nulinės sumos žaidimas.

– Kalbant apie politizavimą, ar Rusijos valdžia turi nors menkiausią įtaką „Novatek“ įmonei?

– Ne. Mes nesame valstybinė kompanija.

– Taip, bet vis tiek nuolatos yra kalbama apie sąsajas, ryšius.

– Na, kokie ryšiai? Dėl Genadijaus Tymčenkos? Kažkas man pasakė šiandien, kad jūsų kaina žema, nes valdžia subsidijuoja mokesčius. Bet palaukim, „Tellurian“ ką tik gavo 2 mlrd. dolerių mokesčių lengvatą iš Teksaso valstijos, Britų Kolumbija yra davusi „Shell“ dideles mokesčių lengvatas. Visi projektai, tam tikru atveju, turi tam tikras mokesčių lengvatas. Vienintelis atvejis, kai valdžia dirbo su mumis, tuomet kai davė eksporto teises. Mes „sulaužėme“ monopolį tuo atžvilgiu, kad nesinaudojame dujotiekiu, o gabename kitaip SGD. Mums valdžia davė 12 metų mokesčių lengvatą. Tačiau galiausiai, žiūrint į ekonomikos efektus, ties 12 metais, valdžia susirinks 20-25 metų mokesčių sumą už tai. Ir trečias dalykas, tikriausiai svarbiausias elementas, kad mes negalime turėti branduolinių ledlaužių, taigi iš dalies priklausome nuo Rusijos valdžios, kad Šiaurės jūrų kelias būtų atviras.

Kažkas man pasakė šiandien, kad jūsų kaina žema, nes valdžia subsidijuoja mokesčius. Bet palaukim, „Tellurian“ ką tik gavo 2 mlrd. dolerių mokesčių lengvatą iš Teksaso valstijos, Britų Kolumbija yra davusi „Shell“ dideles mokesčių lengvatas.
Mark Gyetvay

– Ką manote apie, pavadinkime tai baime, tapti priklausomiems nuo Rusijos kompanijų, Rusijos tiekiamų gamtinių dujų?

– Taip nėra. Jeigu norime klaidingo naratyvo, galima eiti tuo keliu. Bet kai yra didžiuliai SGD gamybos centrai...

– Ar teigtumėte, kad konkurencija yra labai stipri?

– Na, ji sunki, jeigu nesi konkurencingas. Aš kalbu apie tris pagrindinius dalykus. Pirmiausia, energijos prieinamumas – ar galime SGD tiekti pasauliui už įperkamą kainą, antra – energetinis saugumas – ar turime pakankamai resursų, kad pritrauktume rinkas, būtume ilgalaikiai tiekėjai. Ir trečia – energijos tvarumas: ar galime įgyvendinti perėjimą iš anglies į gamtinių dujų idėją kaip dali klimato kaitos iniciatyvos. Tai mūsų strategija ant šių trijų principų pastatyta – prieinamumas, saugumas ir tvarumas. Tai nėra nulinės sumos žaidimas. Aš nepristatau produkcijos ir jūs pralaimite. Yra kiekvienam galimybių rinkoje, bet rinka turi būti pakankamai konkurencinga, kad SGD galėtų nugabenti į tam tikrą regioną ir įperkamą. Pavyzdžiui, jei Lietuva nusprendžia, kad SGD iš JAV, tarkime vietoje „Novatek“ nori pirkti iš „Chenier“, mes negalime sukliudyti. Jeigu Lietuva yra pasiruošusi atgabenti brangesnes dujas į rinką ir Lietuvos žmonės pasiruošę mokėti didesnę kainą, kaip ir energetikos kompanijos pasiruošusios mokėti didesnę kainą, tebūnie. Mes negalime nieko dėl to padaryti.

– Jūs pokalbio pradžioje minėjote, kad ne visada galima žinoti, kur galiausiai atsiduria „Novatek“ produkcija. Bet, kaip manote, ar kaimyninės šalys, kaip Latvija ar Estija irgi naudoja jūsų produkciją?

– Kalbant apie Vysocko projektą, SGD terminalą ten, tai jei turėtume žemėlapį, galėtume matyti, kad galime į Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją, Vokietiją gabenti. Net kai kalbame apie rinkos konkurenciją, mes pirmieji, kurie atgabenome dujas į Ispaniją be dujotiekio struktūros. Kai žmonės sako, ar mes konkuruojame su „Gazprom“, tai ne. Mes esame tik kitas dujų šaltinis, kuris yra rinkoje.

– Kiek jums svarbus Arkties regionas? Daug kalbama, kad šis regionas turi nemažai resursų ir kiekviena šalis norėtų dalelės to regiono.

– Mūsų veikla yra tiek Jamalo pusiasalyje, tiek Gydano pusiasalyje. Visa tai vyksta Arkties regione. Ir kaip pasakėte, tikrai Arkties regionas turtingas angliavandenilių. Daug kartų kalbėjau per metus, sakydavau auditorijai, kad JAV geologinis tyrimas nustatė, kad Arkties regione yra 25 proc. neatrastų natūralių dujų resursų, 20 proc. naftos. Iš šių procentų, 90 proc. dujų yra Rusijoje ir 75 proc. naftos – Rusijos teritorijoje Arkties zonoje. Jei pamenate, Rusijos povandeninis laivas Arkties zonoje įsmeigė titaninę vėliavą kaip ir pasiėmė tą teritoriją. 8 likusios šalys aplinkui prieštaravo. Taigi, Arkties zona turi daug resursų, kurie turi būti ištirti.

– Ar Rusija duoda jums kokias subsidijas, lengvatas skatinant dirbti Arkties zonoje?

– Ne. Nulį.

– Tai plėsti veiklą šioje zonoje yra kompanijos asmeninis sprendimas?

– Tuometinis dar ministras pirmininkas Putinas, atvyko ir nukirpo ceremoninį kaspiną 2010 metais. Tai buvo pirmas kartas, kai turėjome kažką iš valdžios, kas atvyko ir paminėjo kartu šventę. Man taip sakė, kad jis viską pamatęs sakė, jog štai kompanija, kuri turi iš valstybės neturi jokios pagalbos, kuri sugebėjo pastatyti pasaulinio lygio gamyklas ir įrenginius, visiškai be valstybės pagalbos. Tada Putinas iš esmės nurodė energetikos ministrui atvykti metų gale su mokesčių lengvatų paketu ir padėti bei pastūmėti SGD projektus į priekį. Taigi mes nuo 1994 metų iki 2010 buvome net ne radare, visiškai be jokios pagalbos iš Rusijos valdžios. Niekas netikėjo, kad mes sugebėsime parduoti produkciją vidinėje rinkoje, kad turėsime eiti per „Gazprom“.

– Tai vis dėlto „Gazprom“ jūs labiau laikytumėte konkurentu ar savo kolega?

– Mes niekada nežiūrėjome kaip į konkurentą, nes tai tarsi Dovydas prieš Galijotą. Mes visada sakėme, kad mūsų santykiai su „Gazprom“ yra papildantys vienas kitą, ne konkuruojantys. „Gazprom“ eksportuoja tiek kiek jie gali eksportuoti, mes užpildome vietinę rinką. (…) Dabar žmonės sako, kad su SGD konkuruosite Europos rinkoje, vis tiek tai nėra konkurencija, nes daug parduodamo SGD keliauja į Azijos rinką. Tikriausiai 96 proc. iš Jamalo pusiasalio SGD keliauja į Azijos rinką.

Kataras juk ir parduoda dujas Europos rinkai. Kodėl Rickas Perry'is nesako komentaruose žiniasklaidai, kad eisime ir išlaisvinsime jus nuo Kataro.
Mark Gyetvay

– Viename interviu sakėte, kad Kinija bando pereiti nuo anglies prie dujų, o jūs patys bandote pereiti ir nuo dujų prie elektros. Ganėtinai įdomūs poslinkiai rinkoje. Tad kaip šios idėjos bus vystomos?

– Kai tampi didesniu žaidėju rinkoje, didesniu SGD gamintoju, pradedi žiūrėti, kaip susikurti daugiau rinkų. Pirmiausia kalbant apie Kiniją – poslinkis iš anglies į dujas – tai yra tas tvarumo klausimas, klimato kaitos klausimas. Kai kalbame apie konkurentus, grįžtant prie to ankstesnio klausimo, tai mes konkuruojame su anglimi. Tai nėra šalis prieš šalį. Žmonės diskusijose nori įrėminti, kad kaip olimpinėse yra šalies prieš šalį kova, tačiau, jei pastebėsite, ar kada girdite komentarą kur nors, kad JAV varžytųsi su Kataru ar Australija? Negirdite tokių komentarų. Tik JAV prieš Rusiją, turime nugalėti Rusiją.

– Dalis istorijos turbūt.

– Taip, bet Kataras juk ir parduoda dujas Europos rinkai. Kodėl Rickas Perry'is nesako komentaruose žiniasklaidai, kad eisime ir išlaisvinsime jus nuo Kataro. Tiesa? Jis taip nesako. Apie tai ir kalbu. Mes nežiūrime politizuotai. Mes žiūrime į rinką, kad yra kuro rinka, anglis varžosi prieš dujas. Tad jeigu bus pereita nuo anglies prie dujų, mes tuo pačiu išspręsime dalį oro taršos problemų.

Antra dalis, kai tampi vis didesnis ir didesnis, žiūri į rinką ir klausi, kokią rolę mes turime prisiimti, norėdami sukurti dujų rinką tam tikroje šalyje? Tad kitas žingsnis yra pereiti nuo dujų prie elektros. Pasaulis tampa vis daugiau elektrifikuotas. Tai pakankamai aišku. Taigi turime du pasirinkimus. Vienas – atsinaujinanti energetika – saulės, vėjo. Bet labai gerai gali veikti nebent dykumoje, kur saulė nuolatos šviečia, tačiau kituose regionuose taip nebus. Taip, tu dalį, mažą procentą energijos gali gaminti taip, tačiau sakyti, kad iki X metų būsime 60-70 proc. atsinaujinantys, manau, tai tūkstantmečio kartos svajonė. Taip tiesiog nenutiks, nes neturime reikiamos technologijos vietoje. Kad ir Kinija. Pekine apsidairiau ir matau, kad Kinija yra didžiausia vartotoja elektrinių transporto priemonių. Pirmiausia ten nemačiau jokių kinų gamintų automobilių, matau daug japoniškų automobilių. Bet galiausiai nematau daug elektrinių automobilių. Kodėl? Nes nėra infrastruktūros. Nėra taip, kad iš A taško iki B nuvažiuosi. Pavyzdžiui, neleidžia greitkeliu važiuoti, nes nes nėra pakrovimo taškų, nenuvažiuosi iš vieno taško į kitą.

Tad čia yra procesas ir įvairios stadijos, kurias reikia pereiti. Pirmiausia dujos gabenamos pasauliniu mastu, bandoma pereiti nuo anglies prie dujų ir galiausiai žengiant žingsnį į priekį, sukuriant pačias rinkas gamtinėms dujoms, sukūrus dujų-elektros tipo grandinę.

Mark Gyetvay
Mark Gyetvay
© DELFI / Domantas Pipas

– Kiek svarbu yra kana šiems projektams ir ar žema SGD kaina padeda įžengti į rinką?

– Projekto nedarai tam, kad prarastum pinigus. Bet svarstyti tai (žemą kainą – DELFI), kaip galimybę galima. Tos rinkos patrauklios. Europos regionas jau yra išsivystęs. Mes kalbame apie regionus, kurie dar vystosi, kur dar formuojasi infrastruktūra – Indija, Bangladešas, Pakistanas, Vietnamas.

– Pabaigai, kas toliau laukia „Novatek“ bei Vysocko projekto?

– Svarbiausia suprasti, kaip vystosi dabartinė rinka. Mes studijuojame, braižome scenarijus ir priimsime sprendimus. Dėl Vysocko SGD gamyklos kitais metais priimsime, ar plėsime iki 1,8 mln. nuo dabar turimų 660 tūkst. tonų metinių pajėgumų.

– Ačiū už pokalbį.

BNS rašė, kad „Novatek“ pagal gavybos apimtis Rusijoje nusileidžia tik monopolininkui „Gazprom“. Pernai ji išgavo 68,8 mlrd. kubinių metrų dujų – 8,5 proc. daugiau nei 2017 metais. „Novatek“ su Rusijos vyriausybės pagalba įgyvendina du SGD gamyklų šalies šiaurėje projektus.

„Novatek“ kontroliuojama SGD gamykla Rusijos šiaurėje – Jamalo pusiasalyje – pradėjo veikti 2017-ųjų pabaigoje. Kontrolinį Jamalo gamyklos projekto akcijų paketą (50,1 proc.) valdanti „Novatek“ jį įgyvendina kartu su Prancūzijos „Total“ (20 proc. akcijų), Kinijos CNPC (20 proc.) ir šios šalies investicijų fondu „Silk Road“ (9,9 proc.). Dabar jos pajėgumas sudaro 16,5 mln. tonų SGD per metus (trys gamybos linijos po 5,5 mln. tonų). Projektinį 17,4 mln. tonų visos gamyklos pajėgumą, įjungiant eksperimentine laikomą ketvirtąją liniją, sukurtą pagal Rusijos technologijas, planuojama pasiekti iki šių metų pabaigos.

Dar viena SGD gamykla „Arctic LNG 2” planuojama greta esančiame Gydano pusiasalyje. Gydano gamyklos kontrolė bus „Novatek“ rankose. Po 10 proc. turės Prancūzijos „Total“, Kinijos CNPC ir CNOOC. Planuojama, kad projektinis metinis pajėgumas sieks 19,8 mln. tonų SGD (trys gamybos linijos po 6,6 mln. tonų), o pirmoji gamybos linija turėtų pradėti veikti 2023-aisiais, projektą numatyta pabaigti vėliausiai 2025 metais.

„Novatek“ kartu su Rusijos valstybiniu banku „Gazprombank“ taip pat valdo Vysocko mažos apimties SGD terminalą ir 660 tūkst. tonų metinių pajėgumų dujų skystinimo gamyklą.

Šių metų balandžio gale pasirodė žinia, kad „Novatek“ su Rusijos vyriausybės pagalba Kamčiatkos pusiasalyje pastatys didelio pajėgumo SGD perkrovimo terminalą. BNS rašė, kad 100,2 mlrd. rublių (1,4 mlrd. eurų) preliminariai vertinamą projektą planuojama įgyvendinti iki 2024 metų, o valstybės indėlis į jį sudarys apytikriai trečdalį finansavimo. SGD perkrovimo Rusijos Tolimuosiuose Rytuose terminalas leis „Novatek“ sumažinti išlaidas SGD transportavimui iš gamyklų Arkties pakrantės į jų pagrindines rinkas – Pietryčių Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalis. Arktinės klasės laivais atgabentos SGD šiame terminale būtų perkraunamos į gerokai pigesnius įprastinės klasės dujovežius.

JAV nuo 2014-ųjų taiko sankcijas tiek „Novatek“, tiek „Gazprombank“, tačiau pagrindiniam „Novatek“ akcininkui ir vadovui milijardieriui Leonidui Michelsonui sankcijos netaikomos.

Visgi sankcijos taikomos antram didžiausiam „Novatek“ akcininkui Genadijui Tymčenkai, turinčiam artimų ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(29 žmonės įvertino)
3.1724

Rusija sustabdė Kazachstano SGD tranzitą į Ukrainą (19)

Didžiausio Kazachstano suskystintųjų gamtinių dujų ( SGD ) gamintojo tiekiamų dujų tranzitas...

Kai kurie Lietuvos gyventojai už dujas mokės mažiau (3)

Nuo liepos 1 d. bendrovės „Intergas“ aptarnaujami buitiniai vartotojai už gamtinių dujų...

Po Kaliningrado žingsnio – aiški ekspertų žinia Lietuvai: tai yra didysis signalas (367)

Kaliningrado srityje trečiadienį prasidėjo suplanuotas 3 dienų izoliuoto elektros sistemos darbo...

Lietuva ragina Tarptautinę atominės energetikos agentūrą imtis veiksmų dėl Astravo AE saugos problemų (19)

Penktadienį Tarptautinei atominės energetikos agentūrai ( TATENA ) įteiktas užsienio reikalų ir...

Suomija nerimauja, kad JAV sankcijos paveiks jų energetikos kompaniją „Fortum“ (10)

Jungtinių Valstijų rengiamos sankcijos Europos šalių bendrovėms, prisidedančioms prie...

Top naujienos

Įvykiai, pakeitę pasaulį: SSRS griūtis. Laukiniai, laukiniai rytai ir lūžio taškas, po kurio Rusijai nebebuvo kelio atgal (0)

Krentanti, besiblaškanti ir beviltiškai pasimetusi. Tokios būklės Rusija pasitiko paskutinį...

Atostogos kaime – lietuviai noriai moka už buvimą be interneto ir nakvynę medyje (9)

Vasaros kelionę į kaimą kai kas dar pamena, kaip tremtį, kai vietoj žaidimų su kiemo draugais...

Savaitgalį teks pamiršti vasarišką šilumą: vėjo gūsiai sustiprės iki pavojingų 15-18 m/s (6)

Savaitgalį orai bus gerokai vėsesni nei didžiąją šios savaitės dalį.

Naktinis reidas Vilniuje: dėl pirkinio internetu abiturientas pateko į nepavydėtiną situaciją (15)

Triukšmingai mokyklos baigimą šventę abiturientai neprasprūdo po reidą sostinėje surengusių...

Teismo medicinos ekspertas: per savo praktiką mačiau tik du atvejus, kai „mirusieji" atsigavo morge (54)

Teismo medicinos eksperto darbas – neabejotinai vienas iš mažiausiai trokštamų darbų pasaulyje....

STT pradėtas korupcijos tyrimas atskleidė šokiruojančius verslininko pomėgius: prašau, tik neišduokite (101)

Specialiųjų tyrimų tarnyboje ( STT ) pradėtas tyrimas dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo ir...

Po klausimo apie tikslus finale Adomaitis nesusilaikė nuoširdžiai dėkojo Galdikui (51)

Ir Vilniaus „Rytas“ tiesiausiu keliu nuskuodė į „Betsafe-LKL“ finalą: penktadienį...

Du benzingalviai leidosi į unikalią kelionę: „Passat-Krokodilu“ važiuoja iš Kinijos į Austriją užsuko ir į Lietuvą (63)

Daugelis išgirdęs pasiūlymą į, pavyzdžiui, už 1000 kilometrų esančią šalį keliauti...

Paskutiniuose debatuose – asmeniškas klausimas apie Dievą ir netikėtas Šimonytės atsakymas apie „užknistus“ mokytojus papildyta (668)

Kandidatai į Prezidentus, Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda paskutiniuose LRT...

Maksvytis siūlė dėmesį atkreipti į provokatorių Echodą: jis – ir smaugė, ir boksavosi (24)

Klaipėdos „Neptūnui“ nepavyko Vilniuje išlyginti „Betsafe-LKL“ pusfinalio serijos rezultato...