Amerikiečių įmonė „ExxonMobil“ sustabdė bendradarbiavimą su „Rosneft“ dėl iškastinio kuro gavybos projekto įgyvendinimo. „ExxonMobil“ nepavyko susitarti su JAV valdžia dėl darbų Rusijoje tęsimo, nepadėjo net ir sėkmingas darbų pradėjimas naujajame telkinyje Karos jūroje (Arktis).
Iki sankcijų galiojimo pabaigos „ExxonMobil“ projektai Arktyje ir Juodojoje jūroje bus sustabdyti, o šiai įmonei teiks iš Rusijos išgabenti bent jau dalį darbuotojų. „Rosneft“ žada sulaukti partnerės sugrįžimo.
Rugsėjo 27 d. „Rosneft“ pranešė apie gavybos darbų pradžią naujajame telkinyje Karos jūroje. Atlikus arktinį gręžinį Vostočnoprinovozemelsij teritorijoje, buvo aptikta nafta. „Rosneft“ prezidentas Igoris Sečinas informavo, kad, preliminariais įvertinimais, resursinė bazė sudaro 338 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų ir daugiau nei 100 mln. tonų „puikios lengvos naftos, net ir pagal pirminius duomenis prilygstančios „Siberian Light“. Šis iškastinio kuro telkinys pavadintas „Pergale“ („Pobeda“). „Tai mūsų pirmoji pergalė, ateityje mūsų laukia dar daug naujų pergalių“, - džiaugėsi I. Sečinas.
Tačiau, kaip rašo „Kommersant“, „Rosneft“, bent jau artimiausiu metu, teks skinti pergales be savo partnerės Karos jūroje: „ExxonMobil“, su kuria kartu buvo atliekami gręžimo darbai, dėl sankcijų stabdo bendradarbiavimą su Rusijos įmone „Rosneft“ iškastinio kuro gavybos projektų įgyvendinimo srityje. Pirmajam gręžiniui „Universitetskaja“ struktūroje buvo gautas specialus JAV valdžios leidimas, tačiau tolimesni darbai buvo įšaldyti. „Teorinė galimybė tęsti darbus buvo, tačiau reikėjo gauti naują leidimą. Jo gauti nepavyko, todėl „ExxonMobil“ privalo sustabdyti darbus ir išvežti darbuotojus iki spalio mėn. vidurio“, - pranešė vienas iš „Kommersant“ šaltinių.
Gręžimo darbai „Universitetskaja“ prasidėjo rugpjūčio 8 d. jie buvo vykdomi platforma „West Alpha“, kuri priklauso „Nord Atlantic Drilling“ („Rosneft“ nusipirko 30 proc. šios įmonės akcijų). Jūros gylis šioje teritorijoje – 81 metras, o gręžinio gylis – 2113 metrai.
Situaciją komentuoti atsisakė tiek „ExxonMobil“, tiek ir „Rosneft“. Tačiau panašu, kad Rusijos valstybinė įmonė „Rosneft“ pasirengusi partnerių pasitraukimui, todėl pykčio nelaiko. „Jei kažkas nebegalėtų tęsti darbų arba būtų priverstas pasitraukti, bus suteikta galimybė grįžti“, - rugsėjo 27 d. kalbėjo I. Sečinas. „Šiuo metu sudėtinga pasakyti, kokią formą įgaus šis bendradarbiavimas, nes sankcijose nėra pateikiamos detalės – tai priklauso nuo trečiųjų šalių interpretavimo“, - mano I. Sečinas.
„Exxon Mobil“ priklauso 33,3 proc. bendrosios trijų Vostočnoprinovozemelskij teritorijų Karos jūroje ir teritorijos Juodojoje jūroje vystymui skirtos įmonės akcijų. Taip pat ši amerikiečių įmonė turėjo apmokėti pirmąjį geologinės žvalgybos etapą, siekiantį 3,2 mlrd. JAV dolerių (8,13 mlrd. litų).
Remiantis „Kommersant“ šaltinių pateikiama informacija, nemažą politinę įtaką JAV daranti „ExxonMobil“ nuosekliai mėgino išsaugoti galimybę dirbti Rusijoje. Būtent dėl šios priežasties į pirmąjį sankcijų paketą „Rosneft“ nebuvo įtraukta, nors I. Sečinas įtrauktas į JAV juodąjį sąrašą dar šių metų balandžio mėn. Leidimas užbaigti gręžimo darbus „Universitetskaja“ gautas rugsėjo mėn. Nėra žinoma, kodėl „ExxonMobil“ nepavyko gauti JAV valdžios palaiminimo šių darbų tęsimui. „Kommersant“ šaltinis iš „Rosneft“ vadina tokį sprendimą akivaizdžiu, atsižvelgiant į griežtą JAV poziciją dėl Rusijai taikomų sankcijų. „Taip, šį procesą galima kažkokiu būdu sureguliuoti, tačiau bet kuriuo atveju pagrindinai darbai dėl oro sąlygų atidedami iki kitų metų rugpjūčio mėn.“, - pridūrė vienas iš „Kommersant“ šaltinių. „ExxonMobil“ savo ruožtu kol kas nesusidūrė su jokiais apribojimais, kurie būtų taikomi pagrindiniam šios įmonės projektui – „Sachalin-1“. Šis projektas įgyvendinamas nuo 1995 m., amerikiečių įmonei priklauso 30 proc. akcijų).
Kaip rašo leidinys, kitos „Rosneft“ partnerės – italų ENI ir Norvegų „Statoil“ – kol kas nepakomentavo savo pozicijos dėl tolimesnio bendradarbiavimo. Tačiau šių projektų įgyvendinimas nėra taip stipriai pažengęs. Vienos iš su „Rosneft“ bendradarbiaujančių įmonių iškastinio kuro gavybos sferoje vadovas teigia, kad „nepaisant visų politinių problemų, visi nori tęsti darbus“. „Tokių klodų ir tokių perspektyvų turinčių teritorijų daugiau nėra niekur, todėl yra dėl ko kovoti; vyksta dialogas su politine valdžia, siekiama, kad sankcijos nepaliestų bendrų projektų“, - patikino jis. Visi „Kommersant“ šaltiniai taip pat paminėjo sankcijų interpretavimo sunkumus ir būtinybę jas patikslinti.
Valerijaus Nesterovo iš „Sberbank Investment Research“ teigimu, „Rosneft“ būtinos partnerės Arktyje tam, kad su jomis būtų pasidalinta investicijomis ir būtų kompensuotas technologijų trūkumas, tačiau kažin ar šiuo metu yra daug norinčių. Anot V. Nesterovo, žinios apie darbus naujajame telkinyje gali teigiamai paveikti „Rosneft“ ir „ExxonMobil“ partnerystės perspektyvas ateityje, tačiau realiai vertinti perspektyvas dar per anksti, o žaliavos gali būti daug mažiau. Tačiau ekspertas taip pat patikino, kad iškastinio kuro gavybos projektų realizavimas trunka ilgai, o tai reiškia, kad žvalgybos darbai gali vykti 5-6 metus. Dėl šios priežastis ‚ExxonMobil“ turi galimybę grįžti, kai politinė situacija pasikeis.
