Elektros tinklo įžiedinimo darbai, techniškai leisiantys Rusijai Baltijos šalis atjungti nuo BRELL sistemos, Rusijos ir Baltarusijos bus baigti greičiau nei numatoma Baltijos šalių tinklų sinchronizacija su Europos. Tai pastebi Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.
© DELFI / Audrius Solominas

Pasak jo, toks smūgis atneštų šimtus milijonų eurų nuostolio. Savo ruožtu nepriklausomas apžvalgininkas Rytas Staselis sako, kad tokio akibrokšto teorinė galimybė tikrai egzistuoja, tačiau praktiškai ji nėra didelė.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė metų pradžioje pareiškė, kad vienas svarbiausių darbų šiemet bus Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentine Europa. Kurį laiką dėl išsiskyrusių Baltijos šalių vizijų buksavęs projektas, tikimasi, greičiau pajudės po birželį laukiančio politinio Baltijos šalių susitarimo. Tačiau Latvijos bei Estijos ryžtas dar kelia nerimą. Rizika didėja ir kitapus sienos su Baltarusija ir Rusija.

„Rusija atjungs Baltijos šalis nuo energetikos sistemos jau 2018 metais“, – praėjusių metų pabaigoje skelbė Kremliaus ruporo sputniknews.lt antraštė.

Nors, panašu, tinklo įžiedinimo Rusijoje ir Baltarusijoje darbai gali trukti ilgiau, nei skelbia rusų žiniasklaida, ir būti baigti 2020-ųjų pradžioje, teorinė galimybė atjungti Baltijos šalis nuo BRELL (Maskvoje valdomas Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros žiedas – LRT.lt) gali atsirasti greičiau, nei Baltijos šalys bus pasirengusios sinchronizacijai su kontinentine Europa (2025 metais).

Nuostoliai galėtų siekti šimtus milijonų

Pasak D. Virbicko, visiško elektros išsijungimo (angl. blackout) atveju kaštai siektų ne dešimtis, o šimtus milijonų eurų.

„Pagalvokime apie tai, kokioje situacijoje atsidurtų šalis, jei įvyktų elektros išsijungimas: 70 proc. elektros suvartoja verslas, pramonė – tie, kurie generuoja bendrąjį vidaus produktą (BVP). Kasdieną sukuriama daugiau kaip 100 mln. BVP, o per „blakcout‘ą“ verslas sustoja visiškai. Po to 2–5 dienas vyktų sistemos atstatymas, ir tik tuomet verslas pradėtų įvažiuoti į ritmą.

Buitiniame lygmenyje situacija atrodytų maždaug taip: didžioji gyventojų dalis skambintų, kas ieškotų vaiko darželyje, kas mokykloje, visi išvažiuotų į gatves, šviesoforai niekur neveiktų, prisiskambinimo galimybės būtų ribotos, nes baterijų veikimas bokštuose truktų kelias valandas“, – kalba pašnekovas.

Daivis Virbickas
Daivis Virbickas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Pasak D. Virbicko, tai, kad vadinamasis „blackout’as” yra brangu ir skausminga – faktas, tačiau vargu ar būtų sąžininga lyginti jo kaštus su investicijomis į sinchronizacijai reikalingą įnfrastruktūrą.

„Yra šalių, kurioms nėra pavykę to išvengti. JAV, Italija, Vokietija buvo su tuo susidūrusios. Todėl mes tam ir rengiamės. Elektros išsijungimo kilmė gali būti įvairi. Pavyzdžiui, Vokietijoje tai nutiko todėl, kad, laivui plaukiant per Elbės upę, vienu metu buvo atjungta per daug linijų. JAV per daug linijų buvo atsijungusios dėl karščio. Tai gali nutikti dėl vėtrų.

Mūsų atveju greta gamtinių reiškinių egzistuoja istorinis geopolitinis reiškinys – didelė siena su Baltarusija ir Rusija. Na, o santykiai šiame valstybės vystymosi etape yra tokie, kad iš Rusijos valstybės vadovų girdime pareiškimus, jog duodami nurodymai Rusijos energetikos įmonėms pasirengti atsijungti nuo BRELL žiedo. Mes turime ruoštis tokiems atvejams, ir tai darome“, – tikina D. Virbickas.

Nepriklausomas apžvalgininkas R. Staselis sako manantis, kad tokio Rusijos veiksmo rizika egzistuoja, tačiau jos tikimybės nelaiko didele.

„Kaip prieš gerus 10 metų yra sakęs vienas rusų pareigūnas, toks veiksmas būtų tolygus karo paskelbimui. Atjungti nuo energijos tinklų nėra įprasta, tai yra didžiuliai nuostoliai. Tačiau teoriškai, turint galvoje, kas yra mūsų rytiniai kaimynai, ko gero, jokių tikimybių negalėčiau atmesti“, – kalba R. Staselis.

Rusija mums gali atjungti elektrą greičiau, nei susijungsime su Europa
© DELFI / Audrius Solominas

Tikimasi, kad latvių ir estų ryžtas nedings

Šių metų birželį ketinama pasirašyti politinį Baltijos šalių susitarimą, kuris atrištų rankas sinchronizacijos projektą vykdyti visu pajėgumu. Iki praėjusių metų gruodžio vidurio kaimynai latviai ir estai savo dvejonėmis procesą stabdė, tačiau LRT.lt kalbinti pašnekovai tiki, kad susitarimas bus pasirašytas, nors pergalės šampano dar nešauna.

„Labai norėčiau pasakyti, kad iki politinio susitarimo birželį nebėra rizikų, jog latviai ar estai sudvejos, bet negaliu. Kita vertus, mes, kaip operatorius, privalome nesusikoncentruoti į politinę liniją ir daryti tai, kas būtina dabar. Tai mes ir darome, darbai, už kuriuos atsako „Litgrid“, vyksta numatytu laiku“, – pažymi D. Virbickas.

R. Staselis sako manantis, kad birželį susitarimas turėtų būti patvirtintas, nes Europos Komisija įsipareigojo prižiūrėti ne tik tai, kas vyks birželį, tačiau techninę bei politinę darbotvarkę iki birželio.

„Yra numatyti tam tikri atskaitos taškai, kada Europos Komisija kontroliuos, kaip vyksta procesas, taip pat ir politinis.

Tiesa, kadangi sinchronizacijos klausimas Estijoje yra politinis, ji siekė sinchronizacijos su šiaurės šalimis, ta kryptimi dirbo visas Estijos elitas, priešingą variantą jie prilygina tam tikram politiniam pralaimėjimui. Gali būti, kad estai dėl to dar norės kokios nors kompensacijos, bet, man atrodo, jų principinė pozicija jau nebeturėtų keistis. Tuo metu latviai nėra iniciatyvūs, jie visada ieško tam tikros naudos sau iš iniciatyvių šalių“, – kalba pašnekovas.

D. Virbickas sako negalintis atsakyti, kodėl estų ir latvių pernelyg neįtikina Rusijos, Baltarusijos įsižiedinimo argumentas.

„Sunku atsakyti, reikėtų klausti jų, tačiau estai, veikiausiai, dirbtų izoliuotai, jie tokių galimybių turi. Matyt, tos galimybės yra viena priežasčių, kodėl jie į rusų, baltarusių ketinimus žiūri ramiai“, – svarsto „LitGrid“ vadovas.

Kaip pažymi R. Staselis, svarbus argumentas yra tai, kad sinchronizacija su kontinentine Europa yra geriausias būdas išvengti Astravo energijos.

Karaliaučiaus sritis – nebe problema

Nors, prakalbus apie Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentine Europa ir atsijungimą nuo BRELL, buvo keliamas klausimas, kaip tai paveiks Karaliaučiaus aprūpinimą elektra, tai įvardijama kaip tema, kuria diskutuoti turės Briuselis, Maskva ir Minskas.

D. Virbicko teigimu, Karaliaučiaus elektros energijos poreikis šiuo metu siekia apie 700 MW, sritis pasigamina 900 mW, perteklių eksportuoja į Lietuvą. Karaliaučiuje ketinama pastatyti dar 1000 mW pajėgumus – mažas, lanksčias jėgaines, skirtas, kaip teigia rusai, „rizikų valdymui“.

Tuo metu R. Staselis sako, kad Karaliaučius nebėra nei Baltijos šalių, nei Europos problema: „Kai sinchronizacijos su Europa idėja buvo pradėta kelti, Europos Komisija norėjo susieti šį klausimą su Karaliaučiumi. Tada tuometinis „Rosatom“ programų direktorius Sergėjus Bojarkinas sakė, kad, jei Baltijos šalys sinchronizuosis su kontinentine Europa, Karaliaučius tai darys kartu.

Vėliau dėl to kilo skandalas, „Rosatom“ norėjo paneigti tą poziciją, o po kelių mėnesių Vladimiras Putinas labai aiškiai pasakė, kad Karaliaučiaus sritis niekada neveiks sinchroniškai su kontinentine Europa, reikalingus pajėgumus užsitikrins savo šaltiniais.“

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nafta – brangiausia nuo 2014 m. lapkričio (6)

Naftos kainos ketvirtadienį pašoko iki aukščiausio lygio per pusketvirtų metų, išliekant...

ES investuoja į Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo projektą (10)

Europos Komisija skirs 125 tūkst. eurų techninei Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo...

„Gazprom“ pasiryžęs finansuoti „Nord Stream 2“ atšakos Vokietijoje tiesimą (33)

Rusijos koncernas „Gazprom“ suteiks Vokietijos bendrovei „Gascade Gastransport“ būsimo...

ES skirs lėšų Baltijos šalių sinchronizacijos projektui (5)

Europos Sąjunga Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos studijai skyrė 125 tūkst. eurų.

Vyriausybė pritarė Ignalinos AE fondo ataskaitai (2)

Vyriausybė trečiadienį pritarė Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo fondo 2017 metų...

Top naujienos

Jelcino nuotykiai Vašingtone: vien su apatiniais išėjo ieškoti picos (275)

Buvusių prezidentų Billo Clintono ir Boriso Jelcino santykiai buvo gana keisti. Buvo laikas, kai...

Treniruotei mažytę salę pasirinkęs Šaras – apie konfliktą su Spanouliu ir paskirtą teisėją specialiai Krepšinis.lt iš Pirėjo (3)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai vėlų ketvirtadienio vakarą ruošėsi antrai Eurolygos...

Orai: po šilto penktadienio nebus taip malonu (1)

Penktadienis šalyje bus pavasariškai šiltas ir saulėtas, visgi, savaitgalį temperatūra...

Gaisras Vilniuje - degė prie Spaudos rūmų esanti aukštoji mokykla (53)

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje gausios gelbėtojų pajėgos buvo sukeltos ant kojų. Žmonės...

Paskutinėmis PAO ir „Real“ mūšio sekundėmis įsižiebė konfliktas, kurio epicentre – Fernandezas skirta techninė, nesportinė ir diskvalifikacinė (6)

Ketvirtadienio vakarą Atėnuose įvykusioje antroje Eurolygos ketvirtfinalio dvikovoje vietos...

Auksinio smėlio paplūdimiais garsėjančiuose kraštuose apsilankę lietuviai: jautėmės kaip sąvartyne (77)

Dalindamasis įspūdžiais apie viešnagę Rytų Timore gavau pastabų, kad labai neigiamai atsiliepiu...

Odontologas įvardijo pagrindinę dantų netekimo priežastį: jos išvengti – labai paprasta (54)

Norėdami apibūdinti Lietuvos gyventojų odontologinę sveikatą, galėtume tiesiog pasakyti –...

Paskaičiavo, kiek Lietuvai kainuoja jos gyventojų įpročiai: skaičius įspūdingas (97)

Lietuvos ekonomikai šalies gyventojų fizinis pasyvumas kainuoja 1,5 mlrd. eurų per metus,...

Iš „meistriuko“ apsimokės imti kvitą – leis susigrąžinti mokesčius (200)

Nuo 2019 metų oficialiai apskaitytas remonto, statybos ir kitas namų ūkyje suteikiamas paslaugas...

Po vestuvių viskas ėmė byrėti – dabar sutuoktinis aiškina apie taupymą (35)

Esu nusivylusi lietuviais vyrais. Siūlau visiems skaitantiems susimąstyti...