„Iš esmės, ne visi reikiami dokumentai parengti - tiek dėl ekologijos, tiek ir dėl statybos. Visi dokumentai turi būti pateikti vasarą leidimui suteikti“, - sakė ministras Sergejus Donskis.
Šveicarijoje registruota „Nord Stream 2“ šią savaitę pranešė gavusi visus reikiamus leidimus Vokietijoje ir jų siekia Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje.
1224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ pradėjo veikti prieš šešerius metus. Pagal Rusijos dujų giganto, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą šio vamzdyno realus metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Papildomas dvi dujotiekio gijas tikimasi pradėti tiesti dar šiemet.
„Gazprom“ yra vienintelis bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas, o jo partneriai - Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ - yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.
JAV Valstybės departamentas praėjusią savaitę perspėjo, jog JAV gali pritaikyti sankcijas Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“ įgyvendinime dalyvaujančioms įmonėms, remiantis įstatymu „Dėl atoveikio Amerikos priešininkams per sankcijas“ (Countering America's Adversaries Through Sanctions Act, CAATSA).
„Nord Stream 2“ projektas yra sulaukęs dalies Europos valstybių, įskaitant Lietuvos, Lenkijos, Danijos pasipriešinimo, kurios jį laiko ne komerciniu, o politiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą. Šį projektą Rusija tikisi įgyvendinti 2019 metais, būtent tuomet baigs galioti jos sutartis su Ukraina dėl dujų tranzito.