„Jei paimtume mūsų šilumos punktą, tie, kurie ateidavo tvarkyti, jei reikėdavo kažkokių darbų, čia žmonės „selfius“ darydavosi“, – sakė vieno Vilniaus namo bendrijos valdybos pirmininkas Povilas Petrauskas.
„Jo tokio seno jau nedaug kur gali pamatyti. Jis atitarnavęs“, – pridūrė jis.
Gyventojai jau surinko parašus, pateikė dokumentus renovacijai, keis šilumos punktą, langus, radiatorius, šiltins fasadą. Neabejoja, kad išloš. Norėtų, kad renovacija vyktų dar sparčiau.
„Jeigu darytų dar greičiau, tikrai apsimokėtų, nes su tokia šiek tiek baime laukia kiekvienos žiemos, nes nežinia kur, kas, kaip bus, kiek tos sąskaitos ir t. t. Čia bent tokį aiškumą turėtum“, – sakė P. Petrauskas.
Šio namo gyventojai jau pritarė renovacijai. Seime svarstomos pataisos, kad patys blogiausi pasenę šilumos punktai būtų keičiami be gyventojų sutikimo.
„Jis turi būti technologiškai tvarkingas, todėl netvarkingus šilumos punktus bus per prievartą siūloma rekonstruoti“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Šilumos punktas vadinamas mažąja renovacija, dabar valstybė kompensuoja 30 proc. Siūloma, kad renovuojant be gyventojų sutikimo, būtų kompensuojama du trečdaliai – europinių fondų lėšomis.
„Yra siūlymas padidinti paramos sumą nuo 30 iki 70 proc. Tai yra šilumos punkto renovacijai“, – sakė S. Gentvilas.
Anot Vilniaus šilumos tinklų, dabar vien sostinėje nedelsiant reikėtų keisti šimtus šilumos punktų.
„500 šilumos punktų yra likę istoriniais, senos konstrukcijos“, – sakė VŠT tinklų skyriaus vadovas Vytautas Jakelaitis.
Ministrai sako, net ir be valstybės paramos šilumos punkto sutvarkymas nėra brangus. Panašiai kaip pakeisti liftą, apie 50 tūkst. eurų.
Jei 70 proc. dengtų valstybė, daugiabučių gyventojams liktų pasidalinti 15 tūkst. eurų.
„Ruošiamės naujam sezonui be rusiškų dujų, naftos. Tikrai reikia stipriai sumažinti“, – sakė S. Gentvilas.
„Darysime viską, kad tie lengvai kabantys vaisiai būtų nuskinti ir žmonėms tai nesukeltų labai didelio skausmo“, – sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Anot šilumininkų, modernizavus šilumos punktą, ne tik namas vidutiniškai sutaupo apie 15 proc. šilumos – išlošia visi.
Dabar Vilniuje dėl senų šilumos punktų laikomos papildomos siurblinės, slėgiui reguliuoti, kad tokiuose namuose nesprogtų radiatoriai.
„Tuos 500 šilumos punktų, kurie aptarnauja nedidelę dalį šilumos vartotojų, išlaiko šiandien, tas siurblines finansuoja visi Vilniaus miesto šilumos vartotojai“, – sakė V. Jakelaitis.
„Juos renovavus visai nedidelėmis lėšomis, 10–15 tūkst. eurų ribose, galima pagerinti šilumos taupymą beveik 20 proc. Tai yra labai reikšmingas skaičius“, – sakė D. Kreivys.
Įstatymui taikoma skuba, Seimo teisininkai turėjo nemažai pastabų.
„Teigia, kad projekto nuostatos diskutuotinos. Pasiūlė kreiptis į Vyriausybę išvados, bet salėje nusprendėme, kad taikome skubą. Neaišku, kas galėtų nustatyti projektu siūlomos valstybės pagalbos paramos teikimo taisykles“, – kalbėta nuotoliniame Seimo komiteto posėdyje.
Dalis pastabų ignoruotos.
„Ar galime nepritarti teisės departamento pastabai bendru sutarimu? Galime“, – nutarta posėdyje.
„Daugiausiai šilumos energijos yra prarandama per langus, o ne dėl to, kad yra blogas šilumos mazgas. Vis tiek šilumos mazgas ir senas gali būti dar reguliuojamas“, – sakė Seimo narys Algirdas Butkevičius.
Bet aplinkos ministras sako, kad pakeitus problematiškiausius šilumos punktus, realu, kad žiemą Vilniuje nereikės deginti rekordiškai brangių dujų, šildymas pigtų visiems.
„Didelei renovacijai spėsime dar, laiko turėsime, bet reikia per vasarą padaryti pagrindinius darbus. Todėl didiname paramos sumą“, – sakė S. Gentvilas.
„Aš klausiau, kiek laiko truktų biurokratinės procedūros, tai buvau patikinta, kad pusės metų iki susitvarkymo tikrai turėtų pakakti“, – sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Ar tikrai?
„Ne, kiti procesai trunka pakankamai ilgai“, – sakė V. Jakelaitis.
Anot VŠT, pagal dabartinę tvarką iki žiemos nerealu pakeisti bent vieną šilumos punktą. Net ir be gyventojų sutikimo ilgai trunka statybos leidimų gavimas.
„Mūsų patirtis sako, nes net iki šio įstatymo priėmimo dalis aktyvių gyventojų, suprantančių ir besirūpinančių savo būstais jau yra pradėję tą procesą. Tas procesas tikrai trunka ilgiau nei vienerius metus“, – sakė V. Jakelaitis.
Skaičiuojama, kad visoje Lietuvoje yra apie 3 tūkst. daugiabučių su šilumos punktais, kuriuos reikia tvarkyti nedelsiant.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
