aA
Lietuvos energetikos politikos proveržį labiausiai stabdo rinkimai, kuriuose gyventojai demonstruoja vis kitą pasirinkimą. Tuo metu Lenkijoje ir Estijoje, kur valdantieji buvo perrinkti, energetikos politika yra kur kas stabilesnė. Tokią nuomonę išsakė buvęs energetikos viceministras Romas Švedas, antradienį skaitydamas paskaitą „Lietuvos energetikos politika: ar pasiekėme proveržį?“
R.Švedas: Lietuvos energetikos politika neveiksni, nes gyvename nuo rinkimų iki rinkimų
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Mano galva, didžiausias proveržis praeitais metais mūsų regione įvyko Estijoje ir Lenkijoje. Rinkimai Estijoje ir Lenkijoje, mano galva, parodė didžiulę estų ir lenkų tautos brandą, nes jie perrinko vyriausybes. Ką tai reiškia? Tai reiškia, tauta pasakė, kad jie sutaria tarpusavyje ir kad eina tuo keliu ir toliau“, - Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusioje paskaitoje sakė R. Švedas.

„Mūsų bėda yra rinkimai – gyvename nuo rinkimų iki rinkimų. Situacija dabar tokia, kad dabartinė valdžia skuba, skuba skuba, nori įgyvendinti projektus, labai stipriai varo arklius. Kodėl skuba? Nes, matyt, šiek tiek bijo, kad tie projektai nebūtų sustabdyti. Ko mes bijome? Mes, kaip tauta, bijome patys savęs, išvada tokia – mes neapsisprendę. Skirtingai nei mūsų kaimynai“, - pridūrė buvęs viceministras.

Priklausomybė nei nuo Rusijos, nei nuo JAV nėra gerai

Romas Švedas
Romas Švedas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Paskaitoje R. Švedas teigė, kad bet kurios valstybės energetikos politiką lemia jos turimų pirminių energijos šaltinių balansas – tai yra ištekliai, iš kurių gaminame elektrą ar šilumą. Lietuvoje, pasak jo, kai dar nebuvome uždarę Ignalinos atominės elektrinės (IAE), vietinė energija sudarė apie 17 proc. visų pirminių šaltinių, apie 32 proc. – atominė energija, apie 51 proc. importuojama nafta ir dujos iš Rusijos.

Uždarius IAE, Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos išaugo iki 80 proc., tapome daugiausiai elektros energijos importuojančia šalimi visoje Europos Sąjungoje.

„Mūsų politinėse diskusijose pasigirsta tokių minčių, o kas čia blogo, kad taip yra? Taip, vienas išorinis tiekėjas dominuoja, na ir kas? Jeigu jis patikimas? Mes galime pirkti elektrą ir šviesai, bet ar tai problema?“ - klausė R. Švedas bei pats atsakė į savo klausimą – anot jo, bet kokia tokio didelio masto priklausomybė – ar nuo Rusijos, ar nuo JAV – yra blogai.

„Vieno išorinio tiekėjo dominavimas yra lygu priklausomybei. Tai baziniai dalykai: jeigu vienas tiekėjas dominuoja, mes esame priklausomi – kad ir kas jis bebūtų, ar Rusija, ar JAV. Būti priklausomam nėra labai gerai“, - teigė pranešėjas.

Tačiau, jo teigimu, nereikia subanalinti šio požiūrio ir imti teigti, kad visiškai nepriklausomas esi tik tuomet, kai viską pasigamini pats.

„Jau vieną tokią šalį turėjome, tokią ekonomiką, kuri bandė viską pasigaminti savo šalyje. Žinome, prie ko tai privedė. Bet nepriklausomybė sąlygoja galimybę rinktis, nepriklausomybė sąlygoja alternatyvas, alternatyvos sąlygoja konkurenciją, konkurencija sąlygoja tai, kad turi laimėti vartotojas“, - svarstė R. Švedas.

Lietuviai blaškosi

Kalbėdamas apie energetinės priklausomybės mažinimo poreikį, R. Švedas priminė naftotiekį „Družba“, kuriuo iš Rusijos jau penkeri ar šešeri metai nebeteka nafta, bei nepriklausomybės pradžioje patirtą energetinę blokadą.

„Mūsų vienintelis išorinis tiekėjas, kiek mes bediskutuotume, nėra labai patikimas, tai rodo faktai. Mes turime situaciją su naftotiekiu „Družba“ ir, kaip žinia, penkeri ar šešeri metai tas naftotiekis yra sausas, jis nenaudojamas. Kad ir kiek Lietuvos vyriausybė bedėjo pastangų – dvišaliu ir daugiašaliu pagrindu – deja, jokios reakcijos iš savo kaimyno mes negauname ir tai nėra gražu, nors Lietuva netgi siūlė finansinę pagalbą sutaisyti tą naftotiekį. Taigi aišku, kad šiuo atveju energetika yra naudojama ne vien ekonominiais, bet ir politiniais tikslais. Tai yra faktas ir su tokiu faktu mes turime gyventi“, - pasakojo R. Švedas.

Jeigu Lietuva nieko nesiims, pasak jo, vieną dieną už energijos išteklius mokėsime neįmanomą kainą arba kurį nors kartą vėl teks paragauti energetinės blokados. Tačiau, anot R.Švedo, lietuvių problema ta, kad mes nuolat blaškomės – tai vedame kokią nors liniją, tai atsisakome tą daryti.

„Vienas politikas yra paskęs: žinote, elektra nekvepia. Ta prasme, kad mes galime importuoti elektrą iš bet kur, kad tik jinai būtų pigesnė. Toks posakis yra apie pinigus, dolerius, kad jie nekvepia ir gali būti uždirbti netgi prekiaujant narkotikais. Pamąsčius pragmatiškai – OK, nekvepia, šviesa dega, o koks skirtumas, kokiu pagrindu ji dega. Ir tai irgi yra argumentas, bet mūsų, lietuvių bėda ta, kad mes nuolat blaškomės: tai čia vedame liniją, tai čia vedame“, - teigė pranešėjas.

Jo teigimu, Lietuva labai pralošia dėl to, kad rinkimuose žmonės nušluoja buvusias vyriausybes, todėl energetiniai projektai nesitęsia. R. Švedo nuomone, taip gyventojai demonstruoja, kad jie dar nepasirinko kelio, kuriuo ketinama eiti.

„Kai dirbau Energetikos ministerijoje, manęs nuolat klausdavo, kodėl ligi šiol energetikoje taip nieko nebuvo padaryta? Žinote, žiūrint geopolitiškai į žemėlapį, kodėl lig šiol nieko nepadaryta – ar mes nemokėjome, ar mes negalėjome, ar mes nenorėjome? Aš linkčiau prie atsakymo, kad mes nenorėjome, mes suvokėme, kad galime padaryti, sukurti tas alternatyvas, bet tiesiog nebuvo dar tos politinės valios, noro, brandos“, - svarstė buvęs viceministras.

Sunkmečiu imamės šimtmečio projektų

Iki šiol, pasak R. Švedo, Lietuva sugebėjo energetikos srityje imtis tik dviejų projektų: sėkmingai buvo pastatytas Būtingės terminalas ir nesėkmingai kurta įmonė „Leo LT“, kuri vėliau buvo performuota. Tuo tarpu sunkmečiu mes imamės kur kas daugiau darbų – sukurta bendra Baltijos šalių elektros energijos birža, planuojama elektros jungtis su Švedija, stiprinamos jungtys su Latvija, Estija, Suomija, Lenkija, planuojama įsijungti į Šiaurės šalių rinką.

Dujų sektoriuje ketinama ušžiedinti Lietuvos dujų sistemą, pastatyti jungtį su Lenkija, pastatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą bei požeminę gamtinių dujų saugyklą Syderiuose. Pasak R. Švedo, daugiausia klausimų kelia dujų jungtis su Lenkija, mat diskutuojama, kas pirmiau turi būti sukurta – ar dujų rinka, ar infrastruktūra.

„Čia yra vištos ir kiaušinio problema, kas pirmiau – ar pirmiau pasiūla, ar paklausa; ar pirmiau rinka, o po to infrastruktūra, o gal pirmiau infrastruktūra, o po to rinka. Diskusija tokia, kad ta pusė, kuri laikosi nuomonės, jog pirmiausia turi būti paklausa, o po to tik paklausai atsiradus turi atsirasti infrastruktūra, sako, kad nereikia statyti jungčių: esą pastatysime vamzdį, jis kainuos labai brangiai ir bus tuščias. Kur gi čia ta rinka, kas pirks tas dujas, lenkai, lietuviai?“ - pasakojo R. Švedas.

„Bet iš kitos pusės, jeigu mes norime sukurti rinką, jeigu mes norime alternatyvios kilmės dujas, mes norime, kad dujos pradėtų judėti šiame regione, tai mes turime turėti infrastruktūrą. Sakyčiau šiuo atveju, kai ši jungtis nėra šiaip jungtis, tai jungtis, jungianti tris Baltijos šalis, visą Baltijos regioną su kontinentine Europa, tai šioje vietoje pirmiau turėtų būti infrastruktūra, o tada jau ateitų ir dujos“, - tęsė pranešėjas.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Keizeris: nuspendžiau ieškoti naujų iššūkių

Pirmadienį apie atsistatydinimą pranešęs „ Ignitis grupės “ elektros tiekimo įmonės...

Elektros rinkos barometras: elektra Lietuvoje brango 29 proc.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje didėjo 29 proc. ir siekė 250,60 Eur/ MWh . Latvijoje...

„Litgrid“: įtampos dėl apriboto „Nord Stream 1“ dujotiekio lėmė pakilusias elektros kainas

Rusijos sprendimas riboti „ Nord Stream 1“ dujotiekį padidino energetinę įtampą visame...

ES ministrai susirinko spręsti dujų tiekimo iššūkių

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrai svarsto, kaip reaguoti į Rusijos tiekimo mažinimą,...

ES energetikos komisarė: rusiškų dujų tiekimas apribotas arba nutrauktas 12 iš 27 ES narių

Europos Sąjungos energetikos komisarė Kadri Simson pranešė, jog rusiškų gamtinių dujų...

Top naujienos

Koks bus Rusijos kerštas dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą draudimo: galimi keli variantai (1)

Rusija i tulžingai užsipuolus Lietuvą dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą...

Paviešintas pokalbis: apie ką likus 4 dienoms iki karo kalbėjosi Putinas ir Macronas (2)

Prancūzijos žurnalistai paviešino Rusijos ir Prancūzijos prezidentų telefoninio pokalbio,...

Karo ekspertai: tai perskaitę paklausite – nejau ukrainiečių generolai ir štabai akli?

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad į...

Karo medikas papasakojo, ko lietuviams gydytojams jau dabar reikia pasimokyti iš ukrainiečių

Lietuvos kariuomenės medicinos tarnybos mokymo skyriaus viršininkas kapitonas Arūnas Žiginskas...

Transliacija / Kasdienybės herojai. Svajonių šalį palikusi lietuvių žurnalistė ir auksinės Palangos kainos

Kodėl lietuvei Mildai Matulaitytei - Feldhausen apkarto gyvenimas svajonių šalyje Šveicarijoje?...

Nematyta Paryžiaus pusė, kurioje turistai nesilanko: kodėl ten rekomenduojama nevykti?

Ką veikti Paryžiaus centre jau pasakojau, o dabar noriu jus pakviesti ten, kur turistai nesilanko....

Madingiausias šios vasaros manikiūras, kurį galite pasidaryti ir namuose: itin tiks natūralių nagų savininkėms

Pieniškas manikiūras – tendencija, įkvėpta miglos ir rūke skendinčių rytų. Nors jau kurį...

Karas Ukrainoje. Rusija smogė prekybos centrui Kremenčuke, kuriame buvo daugiau nei 1000 žmonių G7 šalys pažadėjo Ukrainai 28 mlrd. eurų finansinę paramą (3)

Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinei anksti sekmadienį žuvo vienas ir buvo sužeisti dar šeši...

Delfi PliusSniego pilys

„Laskovij maj“ prakeiksmas ar tragiška lemtis: tarp iškeliavusiųjų vienas paskui kitą Anapilin grupės narių – ir jaunas lietuvis (3)

48 metų rusų popmuzikos žvaigždė Jurijus Šatunovas mirė birželio 23-iosios naktį nuo...

Norintiems nepriekaištingų takelių savo sklype – patarimai, kaip prižiūrėti trinkeles

Nesvarbu, kokias trinkeles turite savo sklype – maži tarpeliai tarp jų vis tiek sukelia...