aA
Įvykdžiusi turėtus atominių elektrinių statybos užsienio valstybėse užsakymus, Rusijos valstybinė atominės energetikos korporacija „Rosatom“ gali likti be užsienio klientų. Šią žinią paviešino korporacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Peršukovas. Tokią padėtį, anot jo, lemia vis mažėjantys atominės energetikos rinkos poreikiai.
Rosatom
Rosatom
© RIA / Scanpix

Apie tai, kad pasaulinė naujų branduolinių jėgainių statybos rinka pamažu traukiasi, o visos iki šiol turėtos galimybės beveik išnaudotos, „Rosatom“ vadovo pavaduotojas V. Peršukovas kalbėjo Novosibirske vykusiame forume „Technoprom 2017“, rašoma svetainėje rbc.ru.

„Akivaizdu, kad rinka traukiasi, todėl, siekdami užtikrinti nuolatinę korporacijos plėtrą ir įvykdyti užsibrėžtus su EBITDA susijusius planus, maždaug 40 proc. pelno iki 2030 metų turėsime užsitikrinti vykdydami su rinka tiesiogiai nesusijusius branduolinių technologijų projektus. Kitos išeities tiesiog nėra“, – sakė V. Peršukovas.

„Turimų užsakymų paketą sudaro milžiniška 130 mlrd. JAV dolerių (maždaug 116,5 mlrd. eurų) suma. Tai tik vidurinio dydžio užsakymų portfelis. Tačiau jau dabar darosi sunku įsivaizduoti, kur dar ieškoti atominių elektrinių statybos užsakovų“, – aiškino V. Peršukovas. Jis įsitikinęs, kad korporacijai „Rosatom“ metas pereiti prie techninės atominių elektrinių priežiūros paslaugų, tarp kurių – branduolinio kuro tiekimas ir įvairūs remonto darbai. Vis dėlto V. Peršukovas pripažįsta, kad tokia veikla įmonės plėtros negarantuoja.

Iki 2020–2025 metų korporacija dar sugebės rasti įprastais savo pasiūlymais besidominčių klientų ir užsakovų, tačiau vėliau tą padaryti bus vis sunkiau. V. Peršukovas, be kita ko, pridūrė, kad „Rosatom“ žengia į ant vandens plūduriuojančių atominių elektrinių rinką, nes „salų valstybės rodo tikrai didelį susidomėjimą“ šio tipo jėgainėmis.

Šių metų gegužės pabaigoje svetainėje rbc.com buvo pranešta apie „Rosatom“ ketinimus prisijungti prie Čilės vyriausybės iniciatyva organizuojamos ličio perdirbimo programos. Šis metalas yra būtinas išmaniųjų telefonų ir elektromobilių akumuliatorių gamybos komponentas. Siekdama savo tikslų korporacija sudalyvavo Čilės vyriausybės suorganizuotame renginyje „Lithium Call Roadshow“. Tai buvo pirmasis atrankos etapas, į kurį buvo sukviestos įmonės, pareiškusios norą prisidėti prie Čilėje vykdomos ličio katodų, akumuliatoriams skirtų komponentų ir kitų ličio gaminių gamybos.

Per Sankt Peterburge vykusį tarptautinį ekonomikos forumą korporacija „Rosatom“ pasirašė susitarimą dėl gamyklos statybos Alabugos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Dokumentas buvo pasirašytas respublikos vadovo Rustamo Мinichanovo ir korporacijos „Rosatom“ direktoriaus Aleksejaus Lichačiovo.

Kaip tada teigė A. Lichačiovas, naujoje gamykloje anglies pluoštą pavyks pagaminti naudojant beveik vien nuosavas žaliavas. „Pagrindinis statybvietės Alabugoje pasirinkimo kriterijus – nedidelis atstumas iki galutinio naudotojo. Didelį projekto efektyvumą žada ir ketinamas realizuoti jungtinių investicijų modelis. Naujoje gamykloje iš vietinių žaliavų pagamintu anglies pluoštu bus galima aprūpinti tiek karinės pramonės kompleksus, tiek ir plataus vartojimo produkcijos gamyklas“, – sakė korporacijos „Rosatom“ vadovas.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) duomenimis, visame pasaulyje šiuo metu statoma 60 branduolinių jėgainių blokų, o veikia – 449 blokai, priklausantys trisdešimtyje šalių esančioms atominėms elektrinėms. Tenka pripažinti, kad naujų atominės energetikos objektų statybos planų nemažai valstybių atsisakė po Fukušimos atominėje elektrinėje įvykusios avarijos. Pavyzdžiui, visi Taivane veikiantys atominės energetikos objektai šiuo metu gamina tik 16 proc. visos įmanomos elektros energijos, be to, iki 2025 metų jų veikimas turėtų būti nutrauktas.

Gegužę už tai, kad būtų atsisakyta atominės energijos gavybos, nubalsavo Šveicarijos referendume dalyvavę piliečiai, o dar anksčiau tokiu pat keliu pasuko ir Vokietija. Jungtinėse Valstijose atominei energetikai tenkančius 20 proc. iki 2050 metų ketinama sumažinti iki 11 proc. Branduolinių jėgainių darbo apsukas žada mažinti ir naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (šiuo metu net 85 proc. šalyje vartojamos energijos yra branduolinės kilmės). O štai Kinija iki 2026 metų turėtų tapti stambiausia pasaulio atomine energetika: valstybė nusiteikusi kone triskart padidinti dabartinius atominės energijos gavybos rodiklius.

Atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją, korporacijos „Rosatom“ vadovai buvo priversti galvoti apie naujas veiklos kryptis, tokias kaip nedidelio masto hidroenergetika ir vėjo energijos išnaudojimas, branduolinė medicina, branduolinių tyrimų ir technologijų kūrimo centrų statyba, šiluminių jėgainių priežiūra, kompozitinių medžiagų gamyba ir kt. Remiantis korporacijos strategijomis, naujais šaltiniais gaunamos įmonės įplaukos iki 2030 metų turėtų sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. visų pajamų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lietuva tampa žalesnė: vėjo jėgainės pernai pagamino 1,49 TWh elektros (12)

Vėjo energijos gamintojas Baltijos šalyse „ Enefit Green“ praėjusiais metais Lietuvos...

Prezidentūra: Švedija svarstys „Harmony Link“ būtinų sprendimų spartinimą (1)

Švedija svarstys Lietuvos prašymą greičiau suteikti leidimus, būtinus Lietuvos-Lenkijos...

Lietuva ir Ukraina kurs darbo grupę dėl Astravo AE (21)

Lietuvos ir Ukrainos energetikos ministrai sutarė įkurti darbo grupę, kuri keistųsi informacija...

Vasarį dujų kainos Europoje stabilizavosi

Vasarį Europos ir Azijos gamtinių dujų rinkose fiksuota kainų stabilizavimosi tendencija, tuo metu...

„Litgrid“ už valdymo paslaugas per trejus metus sumokės 425 tūkst. eurų (4)

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „ Litgrid “ pagrindinei akcininkei, valstybės...

Top naujienos

Kada gi visa tai baigsis? Garsūs mokslininkai keičia pandemijos eigos prognozę (101)

Vašingtono universiteto ligų ekspertas Chrisas Murray‘us, kurio prognozes apie COVID-19 atvejus...

Lengvatinės paskolos įmonės išlikimui negavo dėl „per prastos“ veiklos prognozės: vadina absurdu (30)

Įmonės paraiška lengvatinei INVEGA paskolai gauti buvo atmesta dėl pateiktų netinkamų veiklos...

Savaitę uždarys nemalonūs orai, naktį kelius nuklos plikledis ir sniegas (11)

Sekmadienio dieną Lietuvos orus lems aktyvus, iš šiaurės atkeliavęs ir šaltą orą su savim...

Po tyrimo policija atsidūrė aklavietėje: surinkti įrodymai pripažinti niekiniais, o dabar – dar ir nemalonumai (191)

Senos nuoskaudos iki šiol neužgijo – Telšių verslininkas, kurį policijos pareigūnai be...

Darželiai koreguoja tėvų vasaros planus (9)

Panevėžio biudžetas koreguoja ir vasaros atostogų planus. Ieškant būdų, kaip sutaupyti,...

Austrų europarlamentarė: jei šalys dels ratifikuoti Stambulo konvenciją, svarstysime tai daryti bendrijos lygiu (240)

Artėjant tarptautinei moters diena i Europos Parlamentas šią savaitę surengė specialų...

Kremliaus ruporai sukėlė isteriją dėl VLKK pasisakymų (702)

Lingvistinės diskusijos ne visada susilaukia dėmesio Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje....

Šeimos studijos įkūrėjas: nesaugokite savo vaikų nuo realybės – jiems reikia susipažinti su tikru pasauliu (13)

Specialistams vis daugiau kalbant apie ankstyvojo vaikų ugdymo svarbą, kartais mažylių tėvai...

Vieta, kur partizano priesaiką davė Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir jo būrys – krauju palaistytas kaimas (102)

Nemunaitis nedidelis ir senas bažnytkaimis Nemuno pakrantėje tarp Dzūkijos miškų tapo vienu iš...

Už vonios kambario veidrodžio moteris rado slaptą butą: neįtikėtinoje istorijoje šiurpina viena detalė (33)

Niujorko gyventoja Samantha Hartoe kaip reikiant išsigando už savo vonios kambario veidrodžio...