Tai po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkum antradienį pareiškė kelių visuomenių organizacijų vadovai bei finansų analitikai.
„Visa tai, kas vyksta Lietuvos energetikos ūkyje nuo VST („Vakarų skirstomųjų tinklų“ – DELFI) privatizavimo yra viena didelė afera, kurios karūna – nacionalinis investuotojas“, - antradienį po susitikimo su šalies vadovu sakė finansų analitikas Raimundas Kuodis, kuris minėtas įstatymo pataisas kritikuoja jau nuo praėjusių metų vasaros.
Beje, R.Kuodis atsakydamas į žurnalistų klausimus antradienį pripažino, jog dėl minėtos kritikos yra sulaukęs spaudimo.
Valstybė įtraukta į neskaidrius akcijų mainus
R.Kuodis antradienį teigė išdėstęs šalies vadovui visą įvykių chronologiją, pagrindžiančią prielaidas apie, jo manymu, vykdomą aferą.
Neskaidrūs procesai energetikoje, anot R.Kuodžio, prasidėjo dar 2004 m. priėmus keistą Elektros energetikos įstatymą, kuriuo elektros kainų „kepurės“ buvo susietos ne su elektrą parduodančių bendrovių investicijomis į infrastruktūrą, o su tų įmonių turto verte.
Indeksavus turtą, kai kurių energetikos bendrovių – būtent VST - turto vertė išaugo trejopai.
„Šiuo įstatymu pasinaudojo toli gražu ne visi, nors turtą indeksavo ir „Lietuvos energija“, ir VST, ir RST . Tačiau „Lietuvos energija“ kažkodėl nepaprašė didesnių kainų kepurių, taip pat ji neindeksavo Kruonio ir Kauno hidroelektrinių. Tuo metu VST, be to, stengėsi dar mažiau investuoti, jos rodikliai buvo geresni, ir kai prasidėjo kalbos apie akcijų barterį šių metų pavasarį jau tada rašiau, kad greičiausiai „VP Market“ gaus labai pigiai išsikeisti savo akcijas į „Lietuvos energijos“ akcijas. Iš esmės tos prognozės pasitvirtino. Pagal oficialius vertinimus, „Lietuvos energija“ nuo jos išskaidymo prarado du trečdalius vertės VST atžvilgiu. Tai buvo dėsninga, logiška ir prognozuojama dėka šių manipuliacijų įstatymais ir dėka to, kad „Lietuvos energija“ darė viską, kad sumažintų savo vertę“, - sakė R.Kuodis.
Pasak finansų analitiko, rengiant AE įstatymą, bei siūlant jo įgyvendinimo modelį savo sąlygas diktavo ne valstybė, o prieštaringos reputacijos privati bendrovė „Maxima“ savininkams priklausanti „NDX energija“, valdanti VST.
„Klausimas, kas pasiūlė šią nacionalinio investuotojo idėją? Kodėl būtent „VP Market“ pasirinktas šiuo partneriu? Atsakymas – jis („VP Market“ – DELFI) pasirinko pats save, jis pasiūlė šią schemą, ši schema buvo pirmiausiai paviešinta ne valdžios institucijose, o per tam tikras žiniasklaidos priemones (pirmasis apie „trigalvio slibino“ projektą paskelbė „Lietuvos rytas“ – DELFI), kurios labai palankiai nušvietė šitą „slibino“ gimimo idėją ir taip valstybė tapo įtraukta į neskaidrų akcijų barterį. Taip buvo suplakti du iš esmės skirtingi procesai“, - teigė R.Kuodis.
Atominė – viena, nacionalinis investuotojas – kas kita
R.Kuodis teigė siūlęs prezidentui vetuoti AE įstatymo pataisas ir tuo pačiu atskirai svarstyti du klausimus – naujos AE statybos aspektus bei jos finansavimo dalykus.
„Po AE vėliava į Seimą buvo prastumta nacionalinio investuotojo idėja - akcijų mainų idėja ir iš esmės valstybė atsidūrė aklavietėje. Tai stabdo visą projektą, dėl to, kad šis nacionalinis investuotojas buvo parinktas neskaidriai, mes turime tokią situaciją iš kurios išsisukti pakankamai keblu. (...) Reikėtų atskirti iš esmės AE įstatymą, parašyti trumpą įstatymą, kuris pradėtų patį procesą – kad suinteresuotos šalys Lietuva, Latvija Estija bei Lenkija galėtų svarstyti, ko reikia ir ko norime. Bei reikėtų atskirti kitą dalį, dėl kurios galima visiškai neskubėti – būtent finansavimo dalykai. Tada atskirtume šias dvi problemas“, - sakė R.Kuodis.
Anot jo, AE įstatymo redakciją, leidžiančią pradėti derybas su kaimyninių šalių partneriais, būtų galima parašyti per kelias dienas.
Pasak R.Kuodžio, finansų ekspertai iš Vakarų ne kartą yra teigę, jog dalyvauti naujos AE projekte būtų suinteresuotos dalyvauti daugelis stambių euroatlantinius kriterijus atitinkančių kompanijų, todėl finansavimo klausimus neskubant taip pat galima būtų išspręsti kur kas skaidresniais būdais.
„Mano kolegos, finansininkai iš Vakarų yra kalbėję, kad būtų tikrai nemažai euroatlantinius kriterijus atitinkančių kompanijų, norinčių prisidėti prie šio projekto savo žiniomis ir pinigais, ir visiškai nebūtina priimti į šį projektą tik vienintelę lietuvišką kompaniją, kuri nėra pastačiusi nei vienos elektrinės, nei vienio tilto, bet kurios reputacija, švelniai tariant - daryti sėkmingus verslus su valstybe“, - kalbėjo R.Kuodis.
Teigia patyręs spaudimą
Paklaustas, ar tiesa, kad dėl viešos kritikos „trigalvio slibino“, o vėliau – „Leo LT“ projektui yra patyręs spaudimą, R.Kuodis žurnalistams antradienį atsakė: „Tai yra tiesa, bet aš nedramatizuoju šios situacijos, ne vienas aš patyriau spaudimą, ir žurnalistai mano pažįstami patyrė spaudimą“.
R.Kuodis teigė nenorįs šių klausimų komentuoti, nes, viena vertus, neturįs pokalbių telefonu įrašų ar kitokių įrodymų. Kita vertus – nesureikšminąs šių dalykų, „nes tai yra Lietuva“.
R.Kuodis taip pat nepanoro atskleisti, kas darė jam spaudimą.
D.Kuolys: ar Lietuva pasuks oligarchinio valdymo keliu?
Piliečių santalkos vadovas Darius Kuolys savo ruožtu taip pat teigė, jog AE įstatymas, perduotas prezidentui pasirašyti – nėra naujos AE įstatymas.
„Sutarėme su prezidentu, kad iš Seimo atėjęs įstatymas vadinamas AE įstatymu – nėra AE įstatymas. Tai yra nacionalinio investuotojo įstatymas. Apie AE statybą jis iš esmės nieko nepasako. Jis numato sukurti nacionalinį investuotoją, bet ne statyti atominę jėgainę. Taigi prezidentas ar pasirašydamas, ar vetuodamas šį įstatymą iš esmės nesprendžia atominės jėgainės statybos klausimo“, - sakė D.Kuolys.
Anot Piliečių santalkos vadovo, AE įstatymu sukuriamas nacionalinis investuotojas „nelabai skaidriu ir visuomenei nelabai suprantamu būdu suteikiant 38 nuošimčius viso tautos elektros ūkio priklausomybę vienam privačiam verslui, kuris kaip atėjo į šį verslą irgi nėra aišku“.
Nuo prezidento sprendimo, D.Kuolio manymu, priklauso tai, kuriuo keliu pasuks valstybė – „ar Lietuva pasuks oligarchinio valdymo keliu, ar demokratinės respublikos stiprinimo keliu“.
Susitikime su V.Adamkum dalyvavusio finansų eksperto Liutauro Armanavičiaus nuomone, „vetuoti šį įstatymą prezidentas turėtų kaip Konstitucijos garantas ir kaip šalies vadovas, atsakingas už mūsų užsienio politiką“.
„Nes šiuo įstatymu mes sukūrėme monopoliją, kurioje suteikėme išskirtines teises vienai verslo grupei. Tai neatitinka nei Konstitucijos, tai nepriimtina ir pagal ES teisės normas“, - sakė L.Armanavičius.
Prezidento atstovė spaudai R.Grumadaitė minėto susitikimo su visuomeninių organizacijų atstovais bei finansų ekspertai antradienį nekomentavo, tačiau patikino, jog prieš priimdamas sprendimą prezidentas ketina įsiklausyti į įvairias nuomones.
Šią savaitę prezidentas žada susitikti su VSD, STT, Vertybinių popierių komisijos, Valstybės kontrolės bei kitų institucijų atstovais.
Pilietinės organizacijos savo ruožtu šią savaitę ketina surengti kelias akcijas, kuriomis teigia išreiškiančios paramą prezidentui padedant atsispirti „oligarchų spaudimui“.
