„Deja, ši Vyriausybė, kuri tvirtina, kad ji yra žinių ekonomikos Vyriausybė, niekaip nepriima žadėtos sąnaudų ir naudos analizės, todėl dažnai klaidžiojame aklai, turime kažkokių keistų idėjų, kurios neparemtos nei skaičiais, nei galimybėmis. Ir šiaip yra bėda, kad šalyje vyrauja „Powerpoint“, o ne „Excel“, nors turėtų būti atvirkščiai, jeigu norime gyventi turtingai. Taigi NES yra to pavyzdys, – dalyvaudamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos konferencijoje „Darnusis vystymasis: plėtra ir energetika“, kalbėjo ekonomistas.
NES pateikiami duomenys, kad investavus 29-41 mlrd. Lt, kasmet Lietuva sutaupys 3-4 mlrd. Lt, kuriuos dabar išleidžia importuojamam kurui ir šios lėšos liktų Lietuvos ekonomikoje. Taip pat kasmet 500 Lt sumažės namų ūkių šildymo išlaidos, energetikos sektoriuje bus sukurta 5000-6000 nuolatinių darbo vietų.
„Yra viena problema – traktuojama, kad šios investicijos yra nemokamas dalykas, kuris teks Lietuvai. Todėl mes ir turime tokį didelį paklydimą. Kas bus iš tikrųjų? Padarius tokias dideles investicijas energijos importą pakeis mokamos palūkanos už valstybės skolą nuo tos dalies, kurią investuoja valstybė ir grąža privatiems investuotojams nuo likusios dalies. Taigi tie 3-4 mlrd. Lt neliks Lietuvoje, juos tiesiog pakeis palūkanų mokėjimai“, – kalbėjo ekonomistas.
Vietoje to, Lietuvoje liks pačios investicijos, kurios sukurs būtent laikinas darbo vietas tol, kol jos bus daromos, o ne nuolatines.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad valstybei būtina imtis daugiabučių renovacijos, nes dabartinė sistema neskatina žmonių iniciatyvos.
„Pagal Vyriausybės schemą renovuoto dviejų kambarių buto savininkas mokėtų beveik tokią pačią sąskaitą prieš ir po renovacijos, nes tai ką sutaupysi šilumai, išleisi palūkanų mokėjimui už kreditą. Dėl šitos priežasties namų ūkis ir yra abejingas renovacijai. Yra ir kitų kitų trūkumų, pavyzdžiui, žmonės nenori įsipareigoti bankams imdami kreditus“, – sakė R. Kuodis.
Prioritetai – ne tie
Analitikas įvertino Lietuvos priklausomybę nuo keturių energetinių šaltinių: degalų, dujų, elektros ir šilumos.
Jo nuomone, su degalais yra mažiausiai problemų, nes jų galima atsigabenti iš skirtingų šaltinių, nėra abipusės priklausomybės nuo tiekėjo.
Kur kas prastesnė situacija yra su dujomis, nes šis kuras yra brangus ir kyla strateginė problema, nes jį perkame iš vienintelio šaltinio. Tiesa, panorėjusi Lietuva be šio kuro iš esmės galėtų apsieiti, išskyrus chemijos pramonę.
Tuo metu šilumos galėtume naudoti ir mažiau, iš esmės dabar negalime jos pakeisti kitu šaltiniu, taip pat neturime iš kur kitur gauti jai gaminti reikiamų dujų. Be to, ši šiluma dar ir yra brangi dėl brangių dujų.
Su elektra nėra tokios didelės problemos, nes nors mes negalime jos nenaudoti, tiekėjas negali nustoti jos tiekti dėl būtinybės, kad elektra tekėtų žiedu.
„Jeigu yra abipusė priklausomybė, tuomet problemos nėra, nes partneris kenkdamas mums pakenktų ir pats sau, pavyzdžiui, elektros atveju, kuri veikia žiedo principu. Kaip sako energetikai, pusei kambario elektros neišjungsi. Tačiau kai kuriais atvejais priklausomybė yra vienpusė, pavyzdžiui, dujų atvejis“, – kalbėjo R. Kuodis.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad valdžios prioritetai buvo visiškai priešingi realijoms.
„Didžiausias dėmesys buvo skiriamas „Mažeikių naftai“ (dabar „Orlen Lietuva“), kuri yra mažiausia problema iš visų. Dujų atveju buvo pernelyg pasitikima „Gazprom“ gera valia, elektros atveju nepasirengėme Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, turėjome didelę reguliavimo netvarką, kuri galiausiai atvedė prie „Leo LT“, nes jeigu jos nebūtų buvę, nebūtų buvę „Leo LT“. Šilumoje esame labai neekonomiški, nėra renovacijos, rėmimosi vietiniais atsinaujinančiais ištekliais. Viskas yra apversta aukštyn kojomis“, – sakė jis.
Anot R. Kuodžio, NES ateities problemos „neblogai identifikuotos, tačiau ir toliau išlieka prioritetų klausimas“.
„Ekonomika yra mokslas, kaip paskirstyti ribotus išteklius. Jeigu turi neribotą sumą pinigų, tuomet ekonomikos nereikia, gali turėti viską: „Ferrari“, malūnsparnį ir ką nori. Tačiau Lietuva, deja, yra ribota savo ištekliais ir klausimas, kaip mes sprendžiame tuos prioritetus. Tiksliau tariant, kas bus, jeigu negausime tų beveik 40 mlrd. Lt, kuriuos norima sukišti pagal NES į mūsų energetikos pertvarką?“ – kalbėjo R. Kuodis.
Jo teigimu, kalbant apie nustatomus prioritetus turėtų taikoma sąnaudų ir naudos analizė, „kad nebūtų klaidžiojama aklai tamsoje“, tačiau mūsų Vyriausybė jos nenaudoja.
Kalbėdamas apie Vyriausybės planus įstatymu nebereguliuoti elektros tiekimo įmonių pelno normos ekonomistas sakė, kad ir iki šiol jie nebuvo reguliuojami.
„Negali panaikinti to, ko nėra (pelno normos reguliavimo – DELFI)“, – teigė jis.
Pavyzdžiu jis pateikė skirstomųjų tinklų bendrovę VST.
„Ministras A.Sekmokas žiūri į pelno eilutę. Pelnas yra nedidelis – nuo keliasdešimties iki kelių milijonų litų, o pirmąjį šių metų pusmetį jis buvo neigiamas. Ekonomistai niekada nežiūri į pelno eilutę, jie žiūri į reikalų esmę, kuri yra tolesnėse eilutėse.
Nuo indeksuoto turto daromi labai dideli amortizaciniai atskaitymai, faktinės investicijos yra dukart arba daugiau kartų mažesnės, todėl tikroji grąža ateina visuomenei nematant ne per pelno eilutę, o per atskaitymų ir investicijų eilučių skirtumą. Pasekmė – iki šių metų pirmos pusės štai jums gražus milijardas. Šios įmonės turi būti reguliuojamos pagal vidutines sąnaudas, jos turi būti skurdžios kaip bažnyčios pelės“, – tvirtino ekonomistas.
Daugiau pajamų energetikams – smūgis visiems kitiems
Skeptiškai jis vertina ir planus didinti energetikų į biudžetą mokamus dividendus, nes norint daugiau jų sumokėti, reikia branginti elektrą, o tai neigiamai paveiktų visą ekonomiką.
Be to, esą pabranginus elektrą gali būti taip, kad apskritai biudžetas galiausiai jokios naudos iš to negautų dėl neigiamos įtakos kitoms ekonomikos sritims.
„Namų ūkių paklausa energijai yra gana nelanksti, negalime sumažinti elektros vartojimo tiek, kiek ji pabrangsta. Dėl to mes mažiau pinigų skirsime kitoms prekėms su visomis to pasekmėmis: nesirinksime mokesčių nuo tų prekių, gamintojai atleis kažkiek darbuotojų. Taip pat elektros energija yra tarpinio vartojimo prekė beveik viskame, ką mes vartojame. Jeigu tai bus perkelta į sąnaudas, pasekmės bus tokios pačios, kaip ir pirmu atveju. Trečias dalykas yra eksportuotojai, kuriems didės sąnaudos su visomis to paskemėmis“, – kalbėjo R. Kuodis.
Jis priminė, kad pabrangusi elektra padidintų ir biudžeto išlaidas, nes valstybės įstaigos taip pat nemažai jos naudoja.
