Pasak premjero, referendumą organizuoti po kelių metų būtų protinga, nes tuomet žmonėms bus pateikta daugiau projekto techninių detalių, tokią pataisą rėmė ir Liberalų sąjūdžio vadovas ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Vėliau po balsavimo replikavęs premjeras A. Kubilius teigė, kad teikiama formuluotė referendumui dabar yra nelogiška.
"Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad referendumui teikiama formuluotė, tenka apgailestauti, kad komitetas to nepamatė, iš tikrųjų, prieštarauja įstatymui ir prieštarauja Konstitucijai, nes priėmus Seime ir prezidentei pasirašius ir paskelbus Atominės elektrinės įstatymą dar sykį eiti į referendumą ir kelti klausimą, ar žmonės, visuomenė pritaria tokiam įstatymui, būtų tas pats, kaip klausti dar kartą Seime ar jis dar kartą pritaria įstatymui. O kas būtų jeigu Seime dar kartą nepritaria įstatymui? Liktų galioti senasis įstatymas. Tai, gerbiami kolegos, truputį susipainiota, siūlau nustoti politikuoti ir dirbti rimtus darbus, o formuluočių, kurie prieštarauja įstatymui ir Konstitucijai siūlau neteikti balsuoti", - dėstė premjeras.
Dauguma pasisakė už referendumą
Per diskusijas prieš balsavimą po svarstymo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis teigė, kad Lietuva nežino Europos Komisijos nuomonės dėl planuojamo Lietuvoje statyti reaktoriaus, be to, reikia priimti tinkamą sprendimą dėl radioaktyviųjų atliekų laidojimo, tačiau nėra tiksliai žinoma, kiek jis kainuos ir iš kur bus gauti reikalingi pinigai. Be to, jis piktinosi, kad Lietuvoje nėra nei vieno Anglijos teisės specialisto ir dėl to valstybei vėl reikės samdytis konsultantus – Visagino atominės elektrinės projektas rengiamas vadovaujantis Anglijos teise.
„Nenoro atsiklausti visuomenės nuomonės aš niekaip negaliu suprasti“, - sakė jis.
Jis taip pat dėstė, kad premjeras ir energetikos ministras vengia diskusijų su specialistais, kurie galvoja kitaip. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra sakęs, kad branduolinių atliekų laidojimo sąnaudos jau yra įskaičiuotos į elektrinės veiklos sąnaudas ir tai atsispindi planuojamoje 17-25 ct/kWh kainoje.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vardu kalbėjęs Valentinas Mazuronis sakė, kad labai dažnai kalbant apie Visagino elektrinę paskęstama smulkmenose ir pamirštami baziniai dalykai.
„Suverenas yra tauta mūsų valstybėje ir visais svarbiausiais klausimais valdžia turi atsiklausti tautos, - dėstė jis. - Ar buvo nors vienas svarbesnis klausimas nei atominės statyba ekonominiu, politiniu ir kokiu norite kitu pjūviu?“
Jis ragino išaiškinti projekto naudą gyventojams taip, kad jie suprastų, kokia ji yra: „Jeigu nesugebame išaiškinti piliečiams, reiškia nereikia statyti“.
Mišrios Seimo grupės narys Žilvinas Šilgalis dėstė, kad tokio mąsto projekte smulkmenų nėra, nes „už kiekvieno posūkio“ yra milijonai, o „klausimų yra daugiau nei atsakymų“.
Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis teigė, kad referendumas kartu su Seimo rinkimais reikalingas dėl to, kad ir priimtas Atominės elektrinės statybos įstatymas dabar daliai Seimo narių kelia abejonių - už šį įstatymą balsavo 68 parlamentarai. Jis taip pat priminė, kad parlamentarai buvo raginami skubėti priimti šį įstatymą dėl to, kad birželio 28 d. planuota pasirašyti koncesijos sutartį, tačiau dabar sutarties pasirašymas nusikėlė ir tai jau turės daryti nauja Vyriausybė, kuri nebūtinai rems šį projektą.
„Manau, kad šis projektas yra geostrateginio aklumo projektas“, - sakė V. P. Andriukaitis.
Šią savaitę konservatorių frakciją palikęs ir į mišrią Seimo narių grupę išėjęs Saulius Stoma taip pat pasisakė už referendumą.
Ar investuoti į atominę planuojama nuspręsti 2015 m.
DELFI primena, kad naujos atominės elektrinės projektas turėtų kainuoti 17 mlrd. Lt. Lietuva iš savo pusės projektui turėtų skirti 6 mlrd. Lt.
Pasirašius koncesijos sutartį dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos, turėtų prasidėti du riboti laikotarpiai, per kuriuos bus toliau tęsiami VAE projektavimo darbai. Pirmojo 12 mėnesių laikotarpio finansavimas sieks 83 mln. JAV dol., antrojo, 18 mėnesių trukmės, - 200 mln. dol., po to tikimasi gauti galutinį sprendimą investuoti. Galutinį sprendimą investuoti planuojama padaryti ne vėliau kaip 2015 m. kovo 31 d.
Jei toks sprendimas bus priimtas, elektrinė bus pradėta statyti 2015 m. Skaičiuojama, kad atominės elektrinės statybos sukurs 6 tūkst. naujų darbo vietų, o 2022 m. VAE elektros kaina turėtų siekti 17-25 ct/kWh.
Kadangi Lietuva turi iki 2020-ųjų įsilieti į Vakarų Europos elektros tinklus, Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra pabrėžęs, kad be savo elektros gamybos ir susiformavus deficitinei rinkai, šaliai įgyvendinti plano gali nepavykti.
Koncesijos sutartyje dėl VAE nustatyta, kad Lietuva valdys 38 proc. bendrovės akcijų, strateginiam investuotojui teks 20 proc., Latvijos „Latvenergo“ - 20 proc., Estijos „Eesti Energia“ - 22 proc.
