Projektą valdanti „Ignitis grupė“ pripažįsta, jog situacija sudėtinga, tačiau pabrėžia, kad Lietuvos bendrovėms skolinga „Rafako“.
Šešios Lietuvos įmonės – „Tilsta“, „Montuotojas“, „Axis Tech“, „Kaefer“, „Ulava“ ir „Elektrėnų energetikos remontas“ – pranešė pasirašiusios memorandumą, kad bendromis jėgomis sieks apmokėjimo už jau atliktus darbus.
Darbai biokuro bloke, pasak jų, sustojo rugsėjo pradžioje, įmonei „Rafako“, stačiusiai biokuro deginimo įrenginius, patyrus finansinių sunkumų ir teismui iškėlus restruktūrizavimo bylą.
„Norime tęsti darbus jėgainėje, tačiau nebeturime tokios galimybės, kol neatsiskaityta už mūsų darbą. Dalis rangovų jau šiandien nebeturi apyvartinių lėšų, kitoms kyla bankroto grėsmė. Kelis kartus kreipėmės į VKJ, tačiau kol kas tai nedavė jokių realių rezultatų“, – pranešime sako susivienijusiems rangovams atstovajantis įmonės „Tilsta“ vadovas Gediminas Gribulis.
Pasak įmonių, „Ignitis grupės“ įmonei Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) spalio 6 dieną nutraukus sutartį su „Rafako“, vien šioms įmonėms pastaroji liko nesumokėjusi beveik 11 mln. eurų, o visos „Rafako“ skolos Lietuvos statybininkams siekia apie 15 mln. eurų.
Memorandumą pasirašiusios įmonės viliasi, kad pavyks taikiai susitarti su VKJ, tačiau jei to padarwyti nepavyks, jos ketina ginti savo interesus teisinėmis priemonėmis.
„Atvėrus teismų duris, ilgam būtų įšaldytos ne tik rangovų lėšos, bet ir pats jėgainės statybų procesas“, – rašoma pranešime.
Pasak jo, VKJ iš Lenkijos kompanijos jau perėmė 15 mln. eurų vertės sutarties įvykdymo garantinį fondą. O „Ignitis grupė“ viešai skelbė, jog „Rafako“ sumokėjo kur kas mažiau nei atlikta darbų.
„Ignitis grupė“: skolinga yra „Rafako“
Valstybės valdomas energetikos holdingas „Ignitis grupė“ teigia, kad situacija sudėtinga tiek teisine, tiek technine prasme.
„Lietuvos statybų įmonės turėjo subrangos sutartis su „Rafako“. Norime pabrėžti, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė su „Rafako“ yra visiškai atsiskaičiusi sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais, todėl Lietuvos statybų įmonėms skolinga yra būtent „Rafako“", – komentare BNS teigė grupė.
Pasak grupės, „Rafako“ dar nėra nutraukusi sutarčių su subrangovais. Jos žiniomis, „Rafako“ pagal restruktūrizavimo planą siūlo kreditoriams per kelerius metus sugrąžinti apie 60 proc. įsiskolinimų, taip pat 20 proc. skolų padengti „Rafako“ akcijomis.
„Tai reikštų, kad tik apie penktadalis skolos būtų tiesioginiai įmonių nuostoliai. „Rafako“ restruktūrizacijos procesas turėtų būti baigtas iki 2021 metų sausio 7 dienos, tada ir turėtų paaiškėti, kaip bus atsiskaityta su Lietuvos statybų įmonėmis“, – komentuoja grupė.
Biokuro įrenginių statyba, už kurią buvo atsakinga „Rafako“, nevyksta nuo spalio. Skaičiuojama, kad dėl to jie padės veikti ne 2021 metų ketvirtąjį ketvirtį, kaip buvo planuota, o maždaug metais vėliau.
„Ignitis grupė“ negalėjo pasakyti, kiek subrangovų turėjo „Rafako“, nes pagal sutartį ji esą privalėjo informuoti grupę tik apie didžiausius savo subrangovus, kurių buvo apie 30.
„Šiuo metu atliekame rinkos tyrimą siekiant įvertinti galimus rangovus atlikti tuos darbus, kuruos turėjo atlikti pati „Rafako“, – komentuoja bendrovė.
„Ignitis grupė“ teigia, kad nutraukus sutartį su „Rafako“, tai neturi įtakos atliekų deginimo įrenginių statybai – šios dalies derinimo darbai vyksta pagal planą.
Asociacija: yra problemų su viešaisiais pirkimais, atsakomybę turi prisiimti valstybė
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad įgyvendinant valstybinius projektus matyti signalų, liudijančių apie spragas viešųjų pirkimų procese.
„Konkursus laimi statybos bendrovės, neturinčios pajėgumų įgyvendinti projektus. Tarp tokių projektų – Vilniaus kogeneracinės jėgainės ir Kauno stadiono statybos, Gedimino kalno rekonstrukcija. Šie atvejai akivaizdžiai rodo, kad viešuosiuose pirkimuose siekiama tik momentinės naudos“, – pranešime sakė D. Gedvilas.
Pasak jo, nerimą kelia ir tai, jog pirkimus vis dažniau laimi netvarios užsienio bendrovės, greičiausiai tik siekiančios nesąžiningai pasipelnyti.
Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyba kainuos apie 350 mln. eurų, iš kurių „Rafako“ pagal sutartį turėjo būti sumokėta apie 150 mln. eurų.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos (iki 140 mln. eurų), Europos investicijų banko paskolos (iki 190 mln. eurų) bei nuosavomis grupės lėšomis.