Nė vienas energijos šaltinis nėra idealus. Iškastinis kuras išskiria daug anglies dvideginio. Vėjo ir saulės energija yra kintanti. Atominė energija palieka radioaktyvių atliekų. O biomasės naudojimas, priklausomai nuo šaltinio, gali paskatinti miškų nykimą, skelbia BBC.
Potvyniai Didžiojoje Britanijoje
© AP/Scanpix

Ant popieriaus, potvynio ir bangų gaminama energija, rodos, yra pats geriausias sprendimas, nes galinga vandens jėga yra naudojama gaminti švarią, pakankamo kiekio ir stabilumo energiją. Tačiau nors pirmasis didelio masto elektros energijos gamybos projektas panaudojant potvynių ir atoslūgių energiją buvo pradėtas įgyvendinti Ranse, Prancūzijoje, dar septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, jūrų pagaminta energija sudaro tik mažytę dalį energijos, gaunamos iš atsinaujinančių šaltinių. Šiuo metu jūrų energija sudaro tik 0,5GW, palyginus su beveik 400GW vėjo energijos.

Tačiau kuriamos naujos technologijos siekiant pažaboti vandens jėgą, tad potvynių ir atoslūgių energetikos šaka tikrai tik augs.

Į Ranse vykdomą panašus projektas įgyvendinamas ir Pietų Korėjoje, o taip pat mažesniu mastu ir Kinijoje, Kanadoje bei Australijoje. Kartu jie pagamina beveik trečdalį visame pasaulyje gaunamos potvynių ir atoslūgių energijos.

Svonsio įlankoje, Velse, taip pat ketinama statyti pirmąją pasaulyje dirbtinę potvynių lagūną. Šiuo metu laukiama statybų leidimo. Šį projektą įgyvendinanti kompanija taip pat ketina panašius penkis projektus įgyvendinti ir kitose Jungtinės Karalystės dalyse.

Visi šie projektai išnaudoja jūros potvynį ir atoslūgį, kuomet vanduo tai pakyla, tai nuslūgsta. Pastatomas dirbtinis barjeras, paprastai įlankos žiotyse, kad jis sulaikytų vandenį, kai vyksta atoslūgis. Vanduo prateka pro specialias turbinas, kurios sukdamosi gamina elektros energiją. Potvynio metu vanduo vėl yra įleidžiamas ir procesas kartojamas.
Iš esmės šis principas yra toks pat, kokį visame pasaulyje naudoja hidroelektrinės.

Tačiau Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) specialistas Cedricas Philibertas teigia, kad pagrindinė problema yra ta, kad tokio tipo potvynio barjerą galima statyti tik ten, kur jūros vandens lygis smarkiai svyruoja. Pasaulyje yra ribotas skaičius tokių vietų ir jų daugiausia yra Kanadoje, šiaurinėje Europos dalyje ir Pietų Korėjoje.

Taip pat yra ir kai kurių aplinkosauginių nuogąstavimų, ypač dėl tokių barjerų statybos įlankų žiotyse, kur yra biologinė įvairovė ir kur dažnai yra žuvų neršimo vietos. Anot C. Philiberto, gamtai prireikė dvidešimties metu, kad visiškai atsigautų nuo Ranso barjero. Jo teigimu, dirbtinės lagūnos, tokios, kokią ketinama statyti Svonsyje, daro gerokai mažesnę žalą gamtai.

Išnaudoti jūros jėgą gali padėti ir kitos technologijos. Nuo 2008 metais Strangford Lough įlankoje, Šiaurės Airijoje, įgyvendinamas projektas „Seageneration“ leidžia pagaminti 1,2 MW elektros energijos pasinaudojant potvynio srovėmis, o ne jo diapazonu. Įgyvendinant šį projektą prie jūros dugno buvo pritvirtinta vertikali ašinė turbina, kurią varo galingos vandens srovės, o ne potvynis ir atoslūgis.

Kadangi šis regionas yra aplinkosauginiu požiūriu svarbi zona, buvo atliktos didelio masto poveikio gamtai studijos ir, anot Dee Nunn iš prekeivių įvairių rūšių energija asociacijos „Renewable UK“, nebuvo nustatyta jokių grėsmių.

Pentland Firth sąsiauryje Škotijoje ketinama įgyvendinti projektą „MeyGen“, kurio metu potvynių ir atoslūgių energija bus perkeltą į kitą lygį. Čia numatoma įrengti tradiciškesnių, triašmeninių horizontalių ašinių turbinų, kurios iki 2020 metų gamintų beveik 400 MW energijos.

Šiuo metu šiaurinėje Škotijos pakrantėje esančiose Orknio salose veikiančiame Europos jūrų energijos centre (EMEC) bandomos aštuonios skirtingos technologijos. Būtent čia yra geriausia vieta išbandyti bangų bei potvynių ir atoslūgių energijos technologijas, kadangi čia veikia vienintelis pasaulyje su elektros sistema sujungtas bandymų centras.

Tokias įvairiausias technologijas kuria įvairios kompanijos – nuo smulkių bangų energijai daugiausia dėmesio skiriančių bendrovių iki didžiųjų komunalinių paslaugų kompanijų ir elektros įrangos gamintojų.

Švedų kompanija „Minesto“ net išbando naują sistemą, kuri naudoja prie jūros dugno pritvirtintus povandeninius aitvarus, kuriuos veikia povandeninės srovės. Ir kadangi tokia technologija remiasi srovėmis, o ne jūros vandens lygio skirtumu, ją galima naudoti gerokai didesniu mastu, sako C. Philibertas.

Tačiau net ir potvynių ir atoslūgių energijos potencialą nustelbia bangų energija. Potvynių varomoms turbinoms reikia stiprių srovių, kad jos pagamintų pakankamą kiekį elektros. Tad jas reikia įrengti salų pakraščiuose ar įlankose.

O bangų yra visur, kur tik pučia geras vėjas. Tačiau problema yra ta, kad sudėtinga yra sukurti sistemą, kuri sugebėtų susidoroti su ekstremaliomis sąlygomis atvirame vandenyje, jau nekalbant apie rekordinio aukščio bangas.

„Tai padaryti yra sunkiau nei kalbant apie potvynių energiją“, – sakė D. Nunn.

Nuo 2011 metų 300kW galios „Mutriku“ bangų energijos projektas yra įgyvendinamas Ispanijoje, tačiau tai yra reta išimtis. Kitoms kompanijoms sekasi ne taip gerai. Pavyzdžiui, Škotijos bangų energijos kompanija „Pelamis“ 2004 metais sukūrė pirmąjį prototipą ir sėkmingai gamino 250 MW/h elektros energijos. Tačiau praėjusių metų pabaigoje kompanija bankrutavo. Kitoms bendrovėms taip pat yra sunku pritraukti investicijų.

Keletui jų pavyko rasti finansų ir šiuo metu EMEC centre keturios kompanijos išbando savo technologijas.

Verta pabrėžti, kad iki komercinio tokių technologijų panaudojimo dar reikės nemažai palaukti. „Visi tikisi greitos pažangos, o kai kurios kompanijos yra per daug optimistiškai nusiteikusios“, – sakė EMEC atstovė Lisa MacKenzie.

Ir pagrindinė priežastis, anot jos, yra didelės išlaidos. Pavyzdžiui, „MeyGen“ projekto bandymų fazė kainuos 50 mln. svarų sterlingų. Konkuruojant su kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais, kaip saulės ir vėjo energija, tokios išlaidos ne visiems yra įkandamos.

Be to, iš tiesų revoliucinei technologijai reikia ir laiko, ir pinigų. Visgi neabejojama, kad jūrų energija turi didžiulį potencialą. Ekspertai teigia, kad, pavyzdžiui, potvynių ir atoslūgių bei bangų energija galėtų patenkinti 20 proc. Didžiosios Britanijos elektros energijos poreikio.

Naujus projektus įgyvendinant Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje ir Pietų Korėjoje, IEA prognozuoja, kad iki 2020 metų jūrų pagamintas elektros energijos kiekis padvigubės iki 1GW.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

OPEC vadovas džiaugiasi balansu naftos rinkoje

Naftą eksportuojančių šalių organizacijos ( OPEC ) generalinis sekretorius Mohammed Barkindo...

Danija uždraudė „Nord Stream 2“: jo maršrutas gali keistis (20)

Danijos parlamentas planuoja lapkričio pabaigoje priimti įstatymą, kuris įgaliotų vyriausybę...

Daugiabučių karai: vieni šąla, kiti žiemoja atvirais langais (64)

Atėjus rudeniui, namuose niekaip neįšyla radiatoriai? Visai gali būti, kad jums skirta šiluma...

Sumažėjusios naftos atsargos JAV palaiko naftos kainas

Trečiadienio vakarinėje prekyboje naftos kainas palaiko daugiau nei prognozuota sumažėjusios...

Kaip išvengti elektros smūgio apsemtose vietovėse ir patalpose (9)

Po gausių kritulių daugiau nei penktadalis šalies savivaldybių paskelbė ekstremalią padėtį,...

Top naujienos

Šokiruojantys viduramžių gydymo metodai (48)

Viduramžių gydytojus Vakarų Europoje galima skirti į dvi labai aiškias kategorijas: kaimo...

Beprotiškai augančio Vilniaus rajono gyventojai šiurpsta nuo blogėjančio gyvenimo (301)

Vieno iš tankiausiai užstatytų Vilniaus miesto kvartalų – Perkūnkiemio – gyventojai mėgina...

Vargo Lietuva: vis labiau griūvantis Vaiko raidos centro stogas apnuogina sistemines bėdas (139)

Vis labiau griūvantis Vaiko raidos centro stogas apnuogina sistemines požiūrio į vaikų psichikos...

VRK neskirs dotacijos Liberalų sąjūdžiui (16)

Partijai padarius šiurkštų finansavimo įstatymo pažeidimą, dotacija neskiriama, sako...

Maskvoje pakeliui į ketvirtfinalį R. Berankis sustabdė karjeros aukštumas šturmuojantį serbą (23)

Rusijos sostinėje Maskvoje vykstančio Teniso profesionalų asociacijos ( ATP ) 250 serijos turnyro...

Kodėl panika dėl belaidžio ryšio saugumo kilo tik dabar? (16)

Pastarosiomis dienomis kilo didelė panika dėl „Wi-Fi” ryšio saugumo – paaiškėjo, kad...

Kelionę aplink pasaulį pradėjęs Vilius: apie dviratininkų džiaugsmus ir vargus Europos keliuose

21 metų keliautojas Vilius Grižas jau kurį mina dviratį tolyn nuo Lietuvos. Daugiau apie vaikino...

Suskaičiavo, kas Lietuvoje dirba ilgiau: moterys ar vyrai? (13)

Lietuvoje ir Latvijoje moterys per savo gyvenimą dirba ilgiau negu vyrai. Lietuvoje vyrai...

Kodėl manęs nemyli antra pusė? (9)

Aš nejaučiu meilės. Manęs nevertina. Nesuprantu, kas mus jungia... Ir kodėl mes kartu? Manęs...

Netiki A. Verygos pažadais: atlyginimus jau galėtume didinti 400 eurų, tačiau ir toliau skatiname emigraciją (177)

Seimas pradeda svarstyti žymiai didėjantį kitų metų PSDF biudžetą, kuriame nemažą dalį...