Dar nesibaigus vasarai, biokurą, tai – kuras iš biomasės ir medienos atliekų, šilumininkai perka penktadaliu brangiau nei žiemą.

Pasak jų, šildymas dėl to brangs 10 procentų, o kur šildomasi daugiausia biokuru – dar daugiau.

Tačiau biokuro gamintojai ir tiekėjai nesutinka, kad biokuro įtaka galutinei kainai tokia didelė.

„Kadangi biokuras sudaro labai nedidelę dalį, maždaug 20 iki 25 proc. šilumos kainos, visa kita yra jau šilumos įmonių amortizacija, trasų priežiūra, katilinių priežiūra ir panašūs dalykai. Netgi dėl biokuro kainų augimo, šilumos kainų brangimas iš tiesų bus nedidelis, kelių procentų ribose“, – sako asociacijos „LITBIOMA“ valdybos narys Remigijus Lapinskas.

Vilniuje ir kai kuriuose kituose miestuose biokuru šildoma nedaug, tačiau ir čia šildymas brangs bent dešimtadaliu. Pasak Kainų ir energetikos kontrolės komisijos, išaugo ir gamtinių dujų kaina. Vilniuje – dujos sudaro didžiausią sąnaudų dalį gaminant šilumą.

Dideles šildymo kainas gali kompensuoti miestų savivaldybės, tačiau specialistai pastebi, kad išmokomis dažniausiai pasinaudoja tik vargingiau gyvenantys žmonės. Pernai kompensacijas gavo beveik 100 tūkstančių gyventojų, jiems išmokėta beveik 16 milijonų eurų.