Naftos barelio kaina nukrito nuo daugiau nei 110 dolerių 2014 m. vasarą iki mažiau nei 37 dolerių šiuo metu, tam daugiausia įtakos turėjo perteklinė pasiūla ir lėtėjanti paklausa.
Tačiau OPEC prognozuoja, kad naftos kainos pradės augti kitais metais ir ilgainiui didės dėl didesnių žvalgybos kainų.
Prognozuojama, kad OPEC gamintojų rinkos dalis iki 2020 m. susitrauks, nes konkurentai tampa lankstesni nei tikėtasi.
Grupė šiuo metu sudaro apie 30 proc. pasaulinės naftos gamybos, - palyginimui, aštuntajame dešimtmetyje jis sudarė 50 proc.
Viena iš tokio nuosmukio priežasčių yra didelės išgaunamos skalūninės naftos apimtys Jungtinėse Valstijose. Skalūnų naftos gamybos mastas lėmė ir naftos kainų nuosmukį.
OPEC prognozuoja, kad JAV skalūnų naftos pasiūlos augimas kitais metais gerokai sulėtės, nes gamintojai deda pastangas kovoti su žemėjančiomis kainomis.
OPEC strategija šiais metais leido kainoms kristi, nes gamybos kvotos nebuvo keičiamos tikintis, kad pagaliau JAV skalūnų naftos gamintojai bus priversti pasitraukti iš verslo.
Kitas žemas kainas lemiantis veiksnys, teigia OPEC, buvo silpnesnis ekonominis augimas besivystančiose šalyse, ypač Kinijoje, kur augimas lėtėja sparčiau nei buvo prognozuota.
OPEC ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad bus "ženkliai sumažintos" pramonės struktūrų išlaidos išteklių žvalgybos ir gamybos darbams dėl žemų kainų.
Dėl tokių priemonių pasiūla turėtų pagaliau sumažėti, o kainos pradėti kilti.
OPEC prognozėmis, augant gyventojų skaičiui ir plečiantis ekonomikoms energijos išteklių paklausa iki 2040 m. išaugs beveik 50 proc.
OPEC 1960 metais įsteigė Iranas, Irakas, Kuveitas, Saudo Arabija ir Venesuela.
Vėliau prie šių šalių prisijungė Kataras (1961), Indonezija (1962), Libija (1962), JAE (1967), Alžyras (1969), Nigerija (1971), Ekvadoras (1973), Gabonas (1975) ir Angola (2007).
