aA
Baltarusiams ruošiantis įjungti pirmąjį Astravo atominės elektrinės reaktorių, Baltijos šalių politikams nepavyksta rasti sutarimo dėl elektros iš trečiųjų šalių importo. O „Litgrid“ atstovai teigia esantys techniškai pasirengę galimam elektrinės startui.
Prieš Astravo AE startą: latviai nesupranta Nausėdos poelgio, estai stebisi lietuvių įstatymu
© DELFI / Kiril Čachovskij

Latvijos ekonomikos ministro patarėja Vineta Vilistere-Lace „Delfi“ sakė, kad jos pusei sunku paaiškinti prezidento Gitano Nausėdos sprendimą nevykti į birželio 25 dieną vykusį Baltijos šalių vadovų susitikimą Estijoje.

Lietuvos prezidentūros atstovas spaudai Antanas Bubnelis praėjusią savaitę teigė, kad toks sprendimas priimtas Baltijos šalių ministrams nepasiekus susitarimo dėl elektros energijos pirkimo iš Astravo AE.

Savo ruožtu V. Vilistere-Lace atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu šia tema jokių pasikeitimų nebuvo. „Atvirkščiai – diskusijos perėjo į kitą etapą, kai Lietuvos pareigūnai pasiūlė naujų kompromisinės deklaracijos temų“, – sakė ji.

Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministerijos vicekancleris Timo Tataras sakė, kad palaiko Lietuvos susirūpinimą dėl Baltarusijoje statomos atominės elektrinės saugumo. Tačiau jis pastebėjo, kad Estijoje joje pagamintos elektros pirkimą draudžiančio įstatymo nėra.

„Estijoje nėra įstatymo, kuris draustų elektros importą iš konkrečių elektrinių užsienio valstybėse. Toks reguliavimas labai neįprastas“, – sakė jis.

Lietuvos Energetikos ir Užsienio reikalų ministerijų atstovai patikino, kad derybos dėl Astravo AE su Latvija, Estija ir Europos Komisija tebesitęsia.

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Josvydas Elinskas

Ruošiasi įjungti

Kelis kartus atidėta Astravo AE veiklos pradžia gali įvykti dar iki rugpjūčio 9 dieną numatomų Baltarusijos prezidento rinkimų.

Vis dėlto abejojama, ar reaktorius visa galia galėtų pradėti veikti anksčiau nei 2021 metais. Jau skelbta, kad branduolinis kuras pirmajam jėgainės reaktoriui iš Rusijos buvo atgabentas gegužės pradžioje.

Baltarusijos energetikos ministerija kol kas neatsakė į „Delfi“ pasiteiravimą dėl Astravo AE reaktoriaus įjungimo datos.

„Litgrid“ atstovai priminė, kad jų pareiga yra užtikrinti patikimą Lietuvos elektros sistemos veikimą.

„Tam, kad šią pareigą atliktų, operatorius rengia planus, vertindamas skirtingas sąlygas ir prielaidas, tarpsisteminių skerspjūvių apkrovai daromas įtakas. Atominės elektrinės Astrave sugeneruotų elektros srautų persiskirstymas svarbus ne tik Lietuvai, bet ir visoms Baltijos šalims, tad jis sprendžiamas visų Baltijos šalių operatorių ir Europos Komisijos BEMIP susitikimuose.

Operatoriai yra atlikę modeliavimus ir techniškai pasirengę galimam atominės elektrinės Baltarusijoje startui“, – rašoma pateiktame komentare.

Taip pat nurodyta, kad istoriškai Lietuvos elektros energetikos sistema buvo kuriama kaip BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) žiedo dalis.

„Žiedas buvo sukurtas, kad būtų galima patikimam darbui sujungti galingas atomines elektrines, taip pat ir Ignalinos AE, todėl BRELL žiedui Astravo elektrinė reikšmingos įtakos neturės.

Dirbant normaliu kasdieniu režimu neigiamos įtakos Lietuvos tinklui iš atominės elektrinės Astrave nebus.

Avarinio atsijungimo atveju keistųsi Lietuvos tarpsisteminių skerspjūvių fiziniai srautai, tačiau patikimumui užtikrinti šiandien turima infrastruktūra yra pakankama ir srautų pasikeitimas neviršys leistinų techninių ribų“, – teigė „Litgrid“ atstovai.

Prieš Astravo AE startą: latviai nesupranta Nausėdos poelgio, estai stebisi lietuvių įstatymu
© DELFI / Karolina Pansevič

Derybos – aklavietėje?

Lietuvos Vyriausybė kol kas nėra patvirtinusi Baltijos šalių susitarimo dėl Astravo AE. Projektas netenkina ir G. Nausėdos, o užsienių reikalų ministras Linas Linkevičius jį pavadino neatitinkančiu Lietuvos interesų.

Kritikai projekte pasigenda Latvijos įsipareigojimo nepirkti baltarusiškos elektros. O energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad ši deklaracija padės Lietuvai blokuoti elektros importą.

„Derybos su Latvija, Estija, tarpininkaujant Europos Komisijai, vyksta toliau. Mūsų tikslas – turėti tvarų susitarimą su Baltijos šalimis, kuris užtikrintų Lietuvos įstatymo įgyvendinimą dėl Astravo elektros nepatekimo į Lietuvos rinką“, – rašoma Energetikos ministerijos komentare „Delfi“.

Savo ruožtu URM atstovai pabrėžė, kad elektros importo iš trečiųjų šalių klausimas yra daugialypis, apimantis tiek nesaugios Astravo AE elektros nepirkimo, tiek ir ilgalaikių strateginių Baltijos regiono energetinio saugumo ir energetinės nepriklausomybės bei nacionalinio saugumo tikslų įgyvendinimą.

„Baltijos valstybės ieško sutarimo dėl elektros importo iš trečiųjų šalių, bet tai nėra lengvas procesas. Šiuo metu vyksta tolimesnis pozicijų derinimas su Latvija, Estija ir Europos Komisija, tikimės rasti bendrą sutarimą šiuo klausimu“, – dėstoma jų atsakyme.

Žygimantas Vaičiūnas
Žygimantas Vaičiūnas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Latviai kalba apie technines detales

Latvijos ekonomikos ministro patarėja V. Vilistere-Lace sakė, jog susitarimas pirmiausia turėtų būti aptartas ekspertų lygiu.

„Latvijos pareigūnai visada atliko aktyvų vaidmenį siekdami kompromiso ir buvo pasiruošę diskusijas tęsti“, – sakė ji.

Pašnekovė aiškino, kad, nepaisant to, egzistuoja laiko apribojimai, o Latvijos vyriausybė praėjusiais metais priėmė politinį sprendimą, kuris naudingas visai Baltijos šalių elektros rinkai, t. y. atidaryti savo sieną su Rusija, kai Lietuva uždarys savąją su Baltarusija.

„Deja, šiuo metu likusio laiko kompromisui pasiekti yra labai mažai“, – sakė ji.

V. Vilistere-Lace teigė, kad Latvija yra apgalvojusi ir techninius prekybos elektra su trečiosiomis šalimis aspektus.

„Tarp šių aspektų yra fiziniai elektros srautai iki tada, kai įvyks desinchronizacija. Be to, Latvija šiuo metu elektros jungtį turi tik su Rusija“, – sakė ji.

Kalbant apie politinius aspektus, V. Vilistere-Lace sakė, kad Latvija yra įsipareigojusi tęsti ilgalaikės regioninės integracijos su Europa strategiją.

„Vienas svarbiausių žingsnių yra iki 2025 metų turinti įvykti desinchronizacija. Trumpalaikiai politiniai tikslai neturėtų to užgožti“, – sakė ji.

Latvijos vyriausybės atstovė teigė matanti „langą susitarti“. „Tol, kol politinė deklaracija gerbia objektyvius faktus, Baltijos šalių nepriklausomybę ir suverenitetą, egzistuojančią infrastruktūrą, elektros srautus, rinkos funkcionavimą ir ilgalaikius regioninės energetikos politikos tikslus“, – dėstė V. Vilistere-Lace.

Prieš Astravo AE startą: latviai nesupranta Nausėdos poelgio, estai stebisi lietuvių įstatymu
© DELFI / Kiril Čachovskij

Estai nespėja sekti pokyčių

Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministerijos vicekancleris T. Tataras sakė, kad derybos tiek dėl prekybos elektra metodologijos, tiek dėl ministrų deklaracijos tebesitęsia.

„Pastarosiomis savaitėmis progreso nedaug. Lietuva atmetė kelis Europos Komisijos ir Estijos pasiūlytus variantus. Didėja tikimybė, kad bendros metodologijos neturėsime“, – sakė jis.

Pašnekovas nuogąstavo, kad šių nesutarimų viešinimo laikas labai netinkamas. „Neseniai EK pateikėme investicijų prašymus dėl Baltijos šalių sinchronizacijos“, – aiškino T. Tataras.

Estų atstovas teigė, kad Estija neturi specifinio intereso pirkti elektros iš Baltarusijos.

„Be to, prekyba su trečiosiomis šalimis yra EK kompetencija. Dar pažymėsiu, jog techninis lietuviško įstatymo įgyvendinimas bendroje sistemoje (tokioje kaip BRELL) yra ypač sudėtingas, nes techniniams elektros srautams galioja fizikos dėsniai“, – sakė jis.

T. Tataras apibendrino, kad vienintelis efektyvus sprendimas būtų pagreitinti Baltijos šalių sinchronizaciją su Europos elektros tinklais.

„Dabartinių diskusijų reikėjo prieš kelerius metus. Tačiau anuomet Lietuva Estiją ir Latviją bandė įtikinti, kad išlaikyti 200 megavatų prioritetinės prekybos koridorių tarp Baltarusijos ir Lietuvos būtina dėl saugumo. Jei atvirai, labai sunku susekti visus dinamiškus pokyčius“, – sakė estų pareigūnas.

Astravo AE turės du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1,2 tūkst. MW. Antrąjį reaktorių tikimasi įjungti praėjus maždaug vieniems metams nuo pirmojo reaktoriaus veiklos pradžios.

Birželį Baltarusijos žiniasklaida skelbė, kad elektrinėje vyko avarijos atvejo mokymai. „Treniruotės scenarijus buvo su prielaida, kad atsijungė pirmasis AE blokas“, – rašoma pranešime.

Taip pat skelbta, kad Rusijos vyriausybė sutiko dviem metams atidėti Astravo AE statyboms suteikto kredito grąžinimą. „Kredito panaudojimo terminas pratęstas iki 2022 metų <...>, grąžinimas nukeltas į 2023 metų balandžio 1 dieną“, – rašoma pranešime.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(93 žmonės įvertino)
3.2473

ES siekia plėtoti vandenilio technologijas, kritikai perspėja dėl poveikio aplinkai (6)

Europos Sąjunga nori, kad vandenilio energijos technologijos atliktų pagrindinį vaidmenį...

Patvirtintos AEI bendrijų ir paklausos telkimo veiklos sąlygos

Vyriausybė trečiadienį patvirtino tapimo atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) bendrija...

Estijos ekonomikos ministras: Astravo jėgainės saugumas bus vertinamas papildomai (4)

Europos Komisija ( EK ) pateikė kompromisinį siūlymą dėl elektros energijos pirkimo iš...

„Klaipėdos naftos“ pajamos šiemet mažėjo 25,6 proc. iki 38 mln. eurų (1)

Valstybės valdomos naftos ir suskystintų gamtinių dujų ( SGD ) terminalų operatorės „...

Aptarti vėjo elektrinių jūroje planai: tam reikėtų iki 15 ha teritorijos (8)

Klaipėdoje vykusiame Valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje antradienį buvo...

Top naujienos

Slaptoje partijos analizėje – netikėti rinkimų baigties scenarijai ir keistos koalicijos (191)

Artėjant Seimo rinkimams partijos aktyviai tyrinėja ne tik jų pačių, bet ir galimų partnerių ir...

Atgauti pinigus už neįvykusias keliones nepadeda net oficialūs sprendimai (54)

Seimas apsisprendė, kad dėl pandemijos į suplanuotas keliones negalėję išvykti asmenys...

Karantino neįvedusioje Švedijoje dabar – griežtesni reikalavimai nei daugelyje šalių

COVID-19 užsikrėtimų skaičius Švedijoje mažėja. Anot sveikatos institucijų, pasiekti...

Norint dirbti šį darbą nereikia ilgai mokytis: darbuotojų labai trūksta ir jiems žadami didžiuliai atlyginimai (43)

Specialistų su profesiniu išsilavinimu poreikis rinkoje visuomet buvo aukštas, tai lemia ir vis...

Sūnui nupirkusi garsaus vardo batus už 129 eurus pasigailėjo: noriu įspėti kitus (105)

Sūnus nusižiūrėjo internete dailius batelius. Norėjome nupirkti geresnės firmos, kad ilgiau...

Po naujų atvejų šuolio – perspėjimas: su koronavirusu reikės gyventi dar ne vieną mėnesį (11)

Lietuvai gerai sekasi tvarkytis su koronaviruso pandemija, tačiau su virusu gyventi dar reikės ne...

Prabilo apie didžiausias Nausėdos klaidas ir iššūkius: jausdamas nuoskaudą gali atkeršyti valdantiesiems (36)

Artėjant prezidento Gitano Nausėdos vadovavimo šaliai metinėms, vidaus ir užsienio politikos...

Oficialiai skiriasi Ieva Zasimauskaitė ir Marius Kiltinavičius

Dainininkė Ieva Zasimauskaitė oficialiai skiriasi su Kėdainių „Nevėžio“ vyr. treneriu...

Pasirodė prognozės, kiek kainuos naujieji „iPhone 12“: daug taupyti nereikės (35)

Jau kurį laiką sklando gandai, kad „ iPhone 12“ bus vienas pigiausių šių metų flagmanų....

10 būdų, kaip reguliuoti kraujospūdį be vaistų (10)

Kai diagnozuoja aukštą kraujospūd į, dažniausiai griebiamės vaistų. Iš tiesų kraujospūdis...

|Maža didelių žinių kaina