„Tai kelia grėsmę ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos energetiniam saugumui“, – prezidentės spaudos tarnybos pranešime cituojama D. Grybauskaitė, kuri antradienį Šiauliuose susitiko su Vengrijos prezidentu Janosu Aderu.

Pasak pranešimo, prieš ketinimus tiesti „Nord Stream 2“ pasisako ir Vengrija.

„Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis rugsėjį pasirašė susitarimą dėl bendros įmonės „New European Pipeline“, kuri įgyvendintų 10 mlrd. eurų vertės „Nord Stream“ plėtros projektą. Iki 2019 metų pabaigos per Baltijos jūrą numatoma nutiesti dvi papildomas gijas, kurios vamzdyno metinį pralaidumą padidintų dukart iki 110 mlrd. kubų.

Klaipėdos uoste nuo šių metų veikia suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, kuriam dujas tiekia Norvegijos „Statoil“. Tikimasi, kad kitais metais JAV pradėjus eksportuoti dujas, pirmasis komercinis krovinys bus atplukdytas būtent į Lietuvą.

„Klaipėdos naftos“ vadovas Mantas Bartuška anksčiau sakė, kad „Nord Stream 2“ tiesioginės įtakos Lietuvai neturės, tačiau jis kelia nerimą Lenkijai, kuriai gali tekti už dujas mokėti brangiau.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (123)