Anksčiau energetikos ministrasArvydas Sekmokas šį rangovą yra išvadinęs nepatikimu partneriu ir tvirtino, kad bus siekiama nutraukti su juo sutartis.
Pirminio susitarimo pasirašymas su „Nukem“ reikš, kad Lietuva sutinka pati prisidėti prie didėjančios darbų sąmatos.
Jos nuomone, iš šios situacijos turi pasimokyti visi, taip pat ir Vyriausybė, kurios darbe šalies vadovė įžvelgia broką ir kontrolės nebuvimą.
„Tai ką dabar matome, manau, yra kompromisinis susitarimas, kur visi trys partneriai turi, ką prisiminti ir ko pasimokyti“, – sakė D. Grybauskaitė.
Panaudoto branduolinio kuro saugyklą, vadinamą projektu B1, planuojama baigti kitąmet. Tačiau šis projektas, kaip ir visi kiti didieji darbai vėluoja mažiausiai trejus metus.
Anksčiau A. Sekmokas sakė, kad rangovas pareikalavo 300 mln. Lt padidinti ketverius metus vėluojančio kietųjų radioaktyvių atliekų saugojimo komplekso, vadinamo projektu B2, B3, B4, finansavimą, tačiau Lietuva su tuo nesutiko.
Lietuva skaičiuoja, kad 2014-2020 m. iš naujos Europos Sąjungos perspektyvos IAE uždarymui jai reikės iki 800 mln. eurų (apie 2,8 mlrd. Lt). Tačiau pagal pirminius biudžeto duomenis EK trims šalims, uždarančioms jėgaines, tarp jų ir Lietuvai, yra numačiusi skirti 500 mln. eurų (mažiau nei 2 mlrd. Lt).
Dar spalio mėnesį Seimo Atominės energetikos komisijos posėdyje energetikos viceministras Arvydas Darulis pripažino, kad neoficialiai jaučiama sąsaja tarp Lietuvos nesutarimų su „Nukem“ ir planų skirti papildomų lėšų kitose europinėje perspektyvoje.