„Jau pusę savo elektros energijos Lietuva perka rinkoje konkurencingomis kainomis, o tam, kad ir toliau geopolitiškai, ne tik ekonomiškai, turėtume alternatyvą, Lietuva sieks turėti tokią įmonę, bet kada tai bus, šiuo metu vyksta derybos ir mūsų galimybė dar nėra pakankamai aiškios datų prasme, nes investuotojo kol kas Lietuva neturi. Bet tikslas turėti konkurencingą elektros rinką ir santykinai nepriklausomą tiekimą iš antro šaltinio – yra geopolitinis šalies tikslas, tai yra ne tik energetinės, bet ir politinės, nepriklausomybės pagrindas“, - teigė D. Grybauskaitė.

Paklausta, ar Lietuvai vis dar verta svarstyti apie atominės jėgainės statybą, juolab, kad neturime investuotojo, Lietuvos valstybės vadovė aiškino, jog uždarytoji Ignalinos atominė elektrinė (IAE) buvo regioninio tipo projektas, todėl elektrinės Lietuvoje projektas lieka svarbus visam regionui, mat mūsų šalis yra išlaikiusi visą infrastruktūrą.

„Tokie projektai, kaip atominė elektrinė, kuri buvo regioninė prieš dvidešimt metų, išliks svarbūs visam regionui, visoms trims Baltijos šalims. Lietuva turi infrastruktūrą ir bazę tokios įmonės statybai, Lietuva įsirašiusi į savo energetinė strategiją, kad ji išlieka ir nori išlikti mišrios energetinės ekonomikos šalimi, tai yra turėti ir atominę elektrinę“, - teigė Lietuvos vadovė, bet pridūrė, kad negalima tokio projekto vykdyti aklai ir būtina prieš tai viską įvertinti.

Prezidentė taip pat pareiškė, kad vienas svarbiausių uždavinių buvo elektros energijos rinkos sukūrimas, kuris buvo sėkmingai įgyvendintas.

Valdis Zatleras ir Dalia Grybauskaitė
„Svarbiausi, ko Lietuva siekia ir sieks, tai pirmiausia elektros rinkos konkurencijos atsiradimo. Tai padarėme jau įsitraukdami į „Nord Pool“ sistemą, Latvija pradeda joje dalyvauti šiemet“, - sakė D. Grybauskaitė.

Vilniuje viešintis Latvijos prezidentas V. Zatleras savo ruožtu tikino, kad Latvija išlieka patikima Lietuvos partnerė, todėl neatsisakys dalyvauti projekte.

„Mes pasitikime Lietuva, nuo Lietuvos pasirinkimo, įsipareigojimo ir gebėjimų priklauso, kaip šis projektas bus realizuotas“, - sakė Latvijos prezidentas.

DELFI primena, kad apie naujos atominės elektrinės statybas Lietuvoje pradėta kalbėti dar praėjusios Seimo kadencijos metu, tuomet Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė ėmėsi įgyvendinti projektą drauge su VP dešimtuko grupės valdoma „NDX energija“ bei įkūrė bendrovę „Leo LT“. Tačiau kilus įtarimams apie neskaidrius susitarimus naujoji Andriaus Kubiliaus Vyriausybė „Leo LT“ panaikino ir paskelbė investuotojo konkursą, tačiau nesėkmingai.

Pietų Korėjos bendrovė „Korea Electric Power Corp.“ („Kepco“) atsisakė dalyvauti atominės elektrinės konkurse, o antras galimas dalyvis neatitiko keltų sąlygų.

DELFI primena, kad Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija atominę elektrinę ketino pastatyti 2018-2020 m. „Kepco“ buvo siūlęs jėgainę pastatyti 2020 m.

Skaičiuojama, kad jėgainės statybos galėtų kainuoti 4-6 mlrd. eurų (apie 14-20 mlrd. Lt).

Preliminariais duomenimis, viso Visagino atominės elektrinės projektas biudžetas yra 25 mlrd. Lt.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją