„Pataisos yra reikalingos, manau, dėl puikiai suprantamų priežasčių – vis tik pirminis pasiūlytas modelis (…) per paramos laikotarpį (15 metų – ELTA) pareikalautų per VIAP (viešuosius interesus atitinkančias paslaugas – ELTA) bene 3,4 mlrd. eurų paramos. Tai yra (Energetikos – ELTA) ministerijos skaičiavimai, mes dėl to galėsime diskutuoti ir ginčytis“, – Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) posėdyje antradienį kalbėjo G. Paluckas.
Už šias paslaugas jas teikiančioms energetikos įmonėms susimoka patys vartotojai, kuriems VIAP kaina įskaičiuojama į galutines sąskaitas už elektrą.
Visgi su premjero pateiktais skaičiavimais nesutiko buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys, kurio kadencijos metu ir buvo atnaujintos praėjusią savaitę sustabdyto antro vėjo parko konkurso sąlygos.
Konservatoriaus teigimu, jo vadovaujamos ministerijos atlikti skaičiavimai numatė mažesnius projekto kaštus, kurie buvo patvirtinti ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT).
„Tik patikslinu – aš turiu truputį kitokius skaičius, yra 1,4 prieš 2,5 mlrd. eurų. (…) Aš turiu ministerijos skaičius irgi, bent mūsų skaičiavimus, kurie reguliatoriaus (VERT – ELTA) yra patvirtinti“, – posėdyje aiškino D. Kreivys.
Tačiau ministras pirmininkas patikino, kad atnaujintos sąlygos leis sutaupyti bent 2 mlrd. eurų lėšų bei ragino palyginti turimus skaičius ir tęsti diskusiją tuomet.
„Pakeitimai, kurie yra siūlomi, pirmiausia nepriešina sausumos ir jūros vėjo, nes tai irgi yra svarbu – negali jūros vėjas stabdyti sausumos vėjo projektų vystymo. Ir antras dalykas – leidžia tikėtis, kad bus per VIAP sutaupyta beveik 2 mlrd. paramos lėšų“, – pažymėjo G. Paluckas.
Anot premjero, sprendimą dėl atnaujintų konkurso sąlygų Seimui reikės priimti pirmosiomis balandžio dienomis. Apie tai anksčiau yra kalbėjęs ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, pabrėžęs, kad net laikinai sustabdžius aukcioną jį ketinama atnaujinti ir užbaigti per 2025-uosius.
Remdamasi Vyriausybės nutarimu, VERT antro vėjo parko konkursą laikinai sustabdė praėjusį penktadienį.
Potencialūs parko vystytojai nebegali teikti prašymų dalyvauti nuo lapkričio vykstančiame konkurse – visos jo procedūros sustabdomos, kol Vyriausybė nenuspręs kitaip.
Prieš tai pavasario pradžioje Energetikos ministerija Seimui turėtų teikti atnaujintas konkurso sąlygas.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad keitimais bus siekiama rasti balansą tarp projekto patrauklumo investuotojams ir galutinių elektros kainos kaštų gyventojams.

Anot jo, buvusi Vyriausybė, antrojo vėjo parko konkursui pirmąkart neįvykus, pakartotinai skelbto aukciono sąlygas atnaujino tinkamai neatlikusi projekto kaštų ir naudos analizės.
Pernai Seimas šio aukciono sąlygas supaprastino – leista laimėti ir vienai dalyvavusiai įmonei, nustatytas 15 metų valstybės skatinimo laikotarpis, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengtų investuotojui, didesnei – skirtumą grąžintų vystytojas.
Nors ministras nepatikslino, kokios sąlygos būtų keičiamos, vėjo parko projekto oponentai labiausiai kritikuoja būtent dabar nustatytą valstybės paramos laikotarpį, kuris, jų teigimu, ir didina kaštus vartotojams.
2023-iųjų spalį Europos Komisija (EK) Lietuvai patvirtino 193 mln. eurų vertės schemą jūros vėjo elektrinių parkams remti. Ši pagalba bus teikiama 15 metų kaip kintamoji priemoka, skaičiuojama lyginant rangovo pasiūlyme nustatytą referencinę kainą ir elektros kainą rinkoje.
EK parama turėtų būti suteikta iki 2025 m. pabaigos.
Patvirtinus naujas sąlygas, konkurso procedūros būtų pradėtos iš naujo ir truktų maždaug 7 mėnesius. Potencialių laimėtoją vėliau taip pat turės tikrinti ir vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.
Kaip skelbė ELTA, VERT sustabdytą antrąjį vėjo parko konkursą pakartotinai paskelbė pernai lapkričio 18 d.
Dabartinėse sąlygose įtvirtintas elektros kainos pardavimo diapazonas nuo 75 iki 125 eurų už megavatvalandę (MWh). Taip pat numatyta, kad dalyviai galėtų valstybei siūlyti elektrinių plėtros jūroje vystymo mokestį, kurio minimali suma turėtų siekti bent 5 mln. eurų, ir kiekvienam dalyviui realiuoju laiku reikėtų siūlyti mažiausiai tokiu dydžiu didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai.
Iki šiol potencialų antrojo konkurso laimėtoją buvo tikimąsi paskelbti balandžio antroje pusėje, o galutinis laimėtojas turėjo paaiškėti vasarą.
Pirmojo jūros vėjo parko rangovu 2023 m. tapo valstybės energetikos grupės „Ignitis“ įmonė „Ignitis Renewables“ su tarptautine partnere „Ocean Winds“.
Kaip skelbta anksčiau, du vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų užtikrinti maždaug pusę viso Lietuvos elektros poreikio.
Antrojo parko aukcione jau anksčiau viešai patvirtino dalyvausianti „Ignitis“, vėliau Eltai bendrovė teigė sprendimus dėl tolimesnių veiksnių pranešianti galutinai atnaujinus konkurso sąlygas. Apie svarstymus dalyvauti konkurse skelbė ir Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.
Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.
Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).