“Tai labai panašaus masto skaičiai ir man neteko girdėti, kad Norvegijos premjeras ar Norvegijos kompanijos skustųsi ES taisyklėmis, trečiuoju paketu ar reikalavimu, kad kainų politika tiekiant dujas į Europą būtų konkurencinga. Aš manau, kad tai yra pavyzdys ir „Gazprom“, ir Rusija taip pat suvoks, kas yra ES taisyklės ir kaip ir bet kuris kitas dalyvis ES rinkoje, turės tų taisyklių laikytis, tai yra Europos Komisijos uždavinys, kad visi ES rinkoje dalyvaujantys laikytųsi tų pačių taisyklių“, - dėstė A. Kubilius.
Premjeras, paklaustas, kaip Japonijos vyriausybės sprendimas atsisakyti atominės energetikos iki 2040 m. gali paveikti “Hitachi” planus Lietuvoje statyti atominę elektrinę, sakė, jog tai sprendžia šalių vyriausybės, ir, pavyzdžiui, Suomijos ir Švedijos vadovai turi planų toliau plėtoti atominę energetiką.
„Ir mes renkamės tą variantą, kuris Lietuvai, neturinčiai nei dujų, nei naftos, nei didelių finansinių resursų subsidijuoti pertekliniais pinigais sakykime kokią nors brangią alternatyvią energiją, mes renkamės tą variantą, kuris yra naudingiausias mūsų vartotojams“, - dėstė jis.
G. Oettingeris: Rusija – labai svarbus partneris, bet taisyklės - visiems
Pasak jo, Europa yra vieninga rinka, tad ir kainų skirtumai energetiniams ištekliams palaipsniui turėtų išnykti, o partnerystė su „Gazprom“ - išlikti.
G. Oettingeris teigia, kad Europos vidaus rinką sudaro 5 mlrd. vartotojų ir visi turi laikytis ES esančių taisyklių: tiek šio regiono įmonės , tiek importuojančios – iš Rusijos, Alžyro ar Kataro.
Paklaustas, kaip vertina „Gazprom“ pareiškimą, jog rusiškas dujas kur kas mieliau priima Azijos vartotojai, nei Europos, G. Oettingeris jame nieko bloga nemato.
„Daugiau dujų bus pasaulinėje rinkoje, dėl šių priežasčių reikalingi nauji dujotiekiai ir suskystintų gamtinių dujų terminalai pasaulinėje rinkoje. O skalūnų dujos JAV yra evoliucija ar revoliucija pasaulinėje dujų rinkoje. Aš manau, kad Rusija išlaikys partnerystę su Europa ir pasinaudos galimybėmis Azijoje. Kodėl gi ne? Mes darome taip pat. Europa yra visos pasaulio ekonomikos partneris“, - dėsto G. Oettingeris.
Nors, anot jo, tenka pripažinti, kad Rusija pradeda eksportuoti dujas į Aziją, Europa taip pat turi planų dėl jungčių Baltijos jūros dugnu ar Juodosios jūros dugnu ir interesą dėl šių projektų yra išreiškusi ir Rusijos pusė, „Gazprom“.
Lietuvoje bandymai dėl skalūnų ir derybos dėl „Gazprom“ kainos
Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas priminė, kad Lietuvoje skalūnų dujų gamybai šiuo metu yra ruošiami tik bandomieji gręžiniai, tad apie naudą vartotojui kalbėti dar anksti.
„Mes matome, kad Lenkijoje skalūninių dujų klausymai buvo pradėti spręsti daug anksčiau, kiekiai, be abejo, visoje Lenkijos teritorijoje yra didesni negu Lietuvoje, bet ir ten dar tiktai svarstoma dėl skalūninių dujų gavybos“, - teigė A. Sekmokas.
Šiuo metu pagrindiniu gamtiniu dujų tiekėjų Lietuvoje išlieka Rusijos valstybinė įmonė „Gazprom“ su kuria sudaryta sutartis dėl dujų kainos iki 2015 m.
Pagal energetikos ministro, dėl dujų kainos Lietuvai su „Gazprom“ po 2015 m.turės derėtis bendrovė „Lietuvos dujos“, o Vyriausybė teisiškai šių derybų negalės paveikti, tačiau šis klausimas keliamas Europos Sąjungos lygmeniu ir, jei reikės, bus imamasi teisinių kelių.
„Tačiau pirmojoje eilėje, kaip ir buvo anksčiau, mes siekiame susitarti“, - sakė A. Sekmokas, pridėjęs jog deramasi ne dėl konkrečios dujų kainos, o dėl sąžiningo jos skaičiavimo principo.
Dėl dujų kainos su „Gazprom“ taip pat savarankiškai turi teisę derėtis ir Lietuvos pramonės įmonė „Achema“, kuri savo gamybos procesams įsigyja didelius kiekius gamtinių dujų.
DELFI primena, kad Lietuva iki 2014 metų pabaigos Klaipėdoje ketina įrengti dujų terminalą, kuris sukurs alternatyvą Rusijos dujų monopolisto "Gazprom" tiekiamoms dujoms. Priimtas Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas numato, kad po 25 proc. gamtinių dujų visi vartotojai turės pirkti per suskystintų gamtinių dujų terminalą ir „Gazprom“, o 50 proc. lieka prekybai rinkos sąlygomis. Pasak premjero, tokia sąlyga įstatyme siekiama užtikrinti, kad iki terminalo veiklos pradžios gamtinių dujų vartotojai nebūtų verčiami „Gazprom“ sudaryti ilgalaikes sutartis dėl 100 proc. gamtinių dujų įsigijimo, o terminalo projektas galėtų pradėti veikti.
