„Stebime ilgalaikę degalų kainų mažėjimo tendenciją, t. y. tiek benzino, tiek dyzelino kainos mažėja“, – sako Agnė Bagočiutė, Lietuvos energetikos agentūros patarėja.
Ekonomistas įsitikinęs, pingantys degalai įspėja apie recesiją.
„Kaip ir džiugi naujiena vartotojams, kad kuras bus pigesnis, bet ne dėl džiugių priežasčių“, – pažymi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Energetikos agentūros skaičiavimais, Lietuvoje degalai – pigiausi, lyginant su Baltijos šalimis. Mus lenkia tik Lenkija ir Baltarusija bei Vokietija. Tačiau Lietuviškų degalinių asociacija skundžiasi, kad pigesni degalai daugiau klientų neprivilioja.
„Sumažėjo pasauliniu mastu, vadinasi, procentaliai tiek pat sumažėjo toje pačioje Lenkijoje, ES, Latvijoje ir visur kitur. Vadinasi, mes esame nekonkurencingi, mūsų verslas, vežėjų verslas, kur vežėjai pilasi milijonus ir galėtų į biudžetą įnešti, bet dabar atiduoda Lenkijai, Ispanijai tuos akcizo pinigus“, – tikina Karolis Stasiukynas, Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas.
Nuo birželio 20 d. iki rugpjūčio 1 d. Lietuvoje vidutinės degalų kainos mažėjo. Benzinas atpigo 24 ct, dyzelinas beveik 20 ct. Energetikos ekspertai pastebi, kad šiuo metu benzinas ir dyzelinas pasiekė beveik tokią pačią kainą, o ateityje viliasi, kad degalai ateityje ir toliau pigs.
„Jei išsilaikys tokia tendencija, kad žaliavinės naftos mažės, tikėkimės, kad ir toliau matysime šią tendenciją“, – sako A. Bagočiutė.
Degalų kainas lemia kone 20 proc. atpigusi nafta, mat dar prieš kelias savaites naftą eksportuojančių šalių organizacijos dėl nedidelio gavybos padidinimo.
„Tikėtina, kad tai tęsis ir ateityje. Matomos pasaulio ekonomikos lėtėjimo tendencijos, netgi baiminamasi recesijos. Tai reiškia, kad gyventojai mažiau skraidys, keliaus, bus mažiau suvartojama naftos“, – mano N. Mačiulis.
Į degalinę atvykusių žmonių nuomonės išsiskiria. Vieni pigesnių degalų nepastebėjo.
„Jie nieko neatpigo. Kai buvo 1,1 euro, dabar – 2 eurai. Tai 30 centų atpigo. Tai čia atpigo? Nieko neatpigo. Kainos visur kilo, algos žmonių nekilo“, – piktinasi vairuotojas.
Kiti vairuotojai važinėja daugiau, nes degalai jiems atrodo pigesni.
„Ir įmonei dabar, ir visiems geriau“, – šypsosi kitas.
Pigesniais degalais besidžiaugiantys vairuotojai optimizmu savininkų neužkrečia. Nors Lietuvoje tarp Baltijos šalių – pigiausia, klientus nuvilioja Lenkija ir Baltarusija.
„Keli šimtai kilometrų. Žmonės ne iš gero gyvenimo, ne atostogauti važiuoja. Žinome, kad yra 330 tūkst. sienos kirtimų per kelis mėnesius“, – pastebi K. Stasiukynas.
Šiemet, Valstybės sienos apsaugos duomenimis, į Baltarusiją važiavo kiek daugiau kaip 217 tūkst. Lietuvos piliečių. Vis dėlto ekonomistas įsitikinęs – tie, kurie degalus pilasi užsienyje, savo įpročių greitai atsisakys.
„Tikėtina, kad krentant naftos kainai, mažėjant perdirbimo maržoms, pingant kurui, patrauklumas tokio apsipirkinėjimo bus mažesnis“, – prognozuoja ekonomistas N. Mačiulis.
