„Kiek pamenu, manęs klausė, kaip vertinu reklamos įtaką, ką pagalvojau pamatęs tas reklamas, kokias asociacijas man jos sukėlė – teigiamas ar neigiamas? Kokią kainos dalį sudaro „Vilniaus energijos“ dalis, kada paskutinį kartą bendravau su „Vilniaus energija“, – apie apklausą rengusios merginos skambutį DELFI pasakojo vilnietis Tadas. – Atsakiau, kad tokios reklamos nenervina, bet nepatinka. Tačiau žinau vieną žmogų, kuris net dreba kai jas pamato ir žmona bijo, kad viena dieną jis sudaužys televizorių“.

Kita vilnietė, gyvenanti viename iš 500 namų, kurių šilumos suvartojimo šuolis iki šiol nėra paaiškintas, taip pat pasakojo sulaukusi skambučio.

„Manęs teiravosi, ar sulaukiau „Vilniaus energijos“ darbuotojo, kaip jį vertinu, kaip jis elgėsi. Žodžiu, daugiau nei pusė klausimų buvo apie tai. Po to manęs teiravosi, kaip vertinu pačią įmonę ir ar turėčiau jai kokių pastabų“, – prisiminė moteris.

Praėjusiais metais už nedidelio butuko šildymą lapkritį ji buvo gavusi 130 Lt sąskaitą, o šiemet – 275 Lt.

„Atsakiau, kad įmonę vertinu 0, o jei galima ir minusu, be to labai norėčiau gauti paaiškinimą dėl taip išaugusio šilumos suvartojimo“, – teigė ji.

„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas DELFI patvirtino, kad apklausa atliekama siekiant išsiaiškinti reklamos efektyvumą.

„Tie partneriai, kurie mums padeda vykdyti reklaminę kampaniją, vykdo ir visumą veiksmų, kurių pagalba mes galime žinoti, ar mūsų klientai išgirsta tuos pranešimus, kuriuos mes norime jiems pasakyti“, – komentavo jis.

Pašnekovas kol kas negalėjo atskleisti, ką rodo apklausos rezultatai: „Į šį klausimą tikrai negaliu atsakyti, kai matysime rezultatus, tada ir spręsime. Kaip matote, mūsų pagrindinis tikslas yra pasakyti, jog pagrindinė priežastis dėl didelių šildymo kainų yra milžiniškas dujų kainų pabrangimas. 2004 m. už tą patį dujų kiekį mokėjome 400 Lt, o šiuo metu jos kainuoja 1920 Lt“.

Pasak N. Mikalajūno, moteris iš daug šilumos suvartojusio namo greičiausiai sulaukė ne apklausos rengėjų, o pačios „Vilniaus energijos“ aptarnavimo centro darbuotojo skambučio.

„Mūsų klientų aptarnavimo centrai nuolat susisiekia su mūsų klientais ir tiria mūsų paslaugų kokybę. Tokia praktika vyksta jau dešimt metų“, – aiškino jis.

Bendrovė informuoja, kad visos reklaminės kampanijos išlaidos apmokamos akcininkų lėšomis ir šilumos kainai įtakos neturės.

Naivu tikėtis, kad reklama gali pakeisti nuomonę

Reklamos agentūros „Not Perfect | Y&R“ strategijos planavimo vadovas Paulius Senūta svarsto, kad gyventojų apklausos gali būti rengiamos turint du tikslus: iš tiesų išsiaiškinti žmonių nuomonę arba noras pasitelkus jos rezultatus toliau kelti diskusijas visuomenėje.

„Man atrodo, kad tos reklamos neturėtų kelti ypatingai gerų emocijų, taigi reklamos efektyvumas neturėtų būti ypatingai didelis. Tačiau tos apklausos gali būti daromos remiantis dviem sumetimais: vienas galėtų būti siekis apklausti žmones ir suprasti reklamos efektyvumą, o antras – toliau plėtoti viešąją diskusiją šia tema, kuri tarsi kažkokiu būdu parodo „Vilniaus energijos“ stengimąsi kažką spręsti, o iš principo nukreipti temą nuo problemos. Tik jie vieni žino, kodėl taip daro, bet aš spėčiau, kad antrasis elementas čia neturėtų būti šalutinis“, – DELFI komentavo jis.

Toliau šią temą esą galima plėtoti platinant pranešimus apie teigiamas žmonių reakcijas. Tačiau, pasak pašnekovo, neverta tikėtis, kad žmonės pakeis nuomonę tik pamatę reklamą.

„Aš manau, kad viskas prasideda ne nuo reklamos, o nuo įmonės tikro darbo pobūdžio. Jeigu jie iš tikrųjų stengiasi atpiginti paslaugą, būti labai paslaugūs, tai, matyt, nuosekli veikla, įskaitant ir komunikaciją gali teigiamai atsiliepti. Tačiau jeigu ta įmonė, gražiausiai pavadinus, elgiasi negražiai, tai tam tikroje visuomeninės nuomonės krizėje išmesti reklamą ir tikėti, kad tai pakeis (nuomonę – DELFI), yra tiesiog naivu“, – kalbėjo P. Senūta.

Jo nuomone, skirtingi reklaminiai vaizdo klipai yra bendrovės bandymai prieiti prie vartotojo ir perduoti savo žinią.

„Žmonės tiesiog bando ir eksperimentuoja. Vieno teisingo atsakymo nėra ir niekada nebus, kas yra efektyviau, tačiau yra galimybė pabandyti vienaip ar kitaip. Vis tiek jie daug (reklamos – DELFI) būdų neturi, nes sunku kažkaip įtikinti, kad jie yra nekalti avinėliai. Vienas būdas yra pabandyti tai padaryti per žmogišką priėjimą: „Pažiūrėkite, mes tokie patys kaip jūs, visi mes esame kaimynai“. Kitas būdas yra išeiti per kažkokį autoritetą, na, tiesiog žmonės eksperimentuoja“, – kalbėjo P. Senūta.

Reklamos specialisto vertinimu, plati reklaminė kampanija galėjo atsieiti apie 0,5 mln. Lt.

„Kadangi jų gamybinė ir idėjinė pusė yra labai silpna, tai klipai turėjo būti nufilmuoti už juokingus pinigus, tačiau reklamos mastas, kiek matau, yra didžiulis. Tai tokia apimtis gali siekti ir pusę milijono litų“, – sakė jis.

DELFI primena, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė „Vilniaus energijos“ reklaminę kampaniją vertina kaip mėginimą užčiaupti žiniasklaidą, kad ši nekritikuotų įmonės veiksmų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją