Naują katilinę statyti planuojanti šilumininkė prašo valstybės finansinės pagalbos.
Šilumininkės išsiųstame Vyriausybei, Energetikos ministerijai, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, Seimo Ekonomikos komitetui bei septynioms savivaldybėms adresuotame rašte prašoma sudaryti galimybę gauti finansinę paramą naujos biokuro katilinės statybai Kėdainiuose.
Iš trąšų gamintojos „Lifosos“ nuperkama šiluma sudarė 15,4 proc. viso šilumos kiekio, „Panevėžio energijos“ tiekiamo jos aptarnaujamų net septynių savivaldybių vartotojams.
Dėl karo Ukrainoje Europos Sąjungai į sankcijų sąrašą įtraukus netiesioginį „Lifosos“ savininką ir trąšų gamintojai užgesinus savo katilus, „Panevėžio energija“, kad užtikrintų šilumos tiekimą Kėdainiams, buvo priversta šiame mieste įjungti gamtinėmis dujomis kūrenamą katilinę.
Tai kirto per kišenę ne tik patiems kėdainiškiams.
Planuoja statybas
Kaip teigiama institucijoms išsiųstame šilumininkės rašte, dėl padidėjusių šilumos tiekimo sąnaudų Kėdainiuose išaugo visiems „Panevėžio energijos“ vartotojams tiekiamos šilumos kaina. Jau balandį ji šoktelėjo daugiau kaip 30 proc.
Anot „Panevėžio energijos“, atsižvelgdama į susidariusią šilumos tiekimo situaciją, įmonė svarsto galimybes skubiai Kėdainiuose statyti naują katilinę, kurioje būtų kūrenamas biokuras, ligninas, medienos biokuro mišinys. Joje ketinama įrengti ir kogeneracinį ciklą elektros energijos gamybai.
„Tai leistų stabilizuoti kainas šilumos vartotojams ir išvengti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos didinimo“, – aiškinama šilumos tiekėjos rašte.
Bendrovė numačiusi statyti apie 20 MW galios biokuro katilinę. Tokios galios biokuro katilinės statybai, šilumininkės vertinimu, reikėtų apie 10 mln. Eur.
Bendrovė prašo valstybės padengti bent dalį šių išlaidų.
Kol kas svarstoma, kad „Panevėžio energijos“ naujoji biokuro katilinė Kėdainiuose galėtų būti baigta iki 2023 metų.
Inicijuoja dar vieną raštą
„Panevėžio energijos“ centralizuotai tiekiama šiluma pasiekia daugiau kaip 61 000 vartotojų Panevėžio mieste ir rajone, taip pat Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio ir Zarasų rajoninėse savivaldybėse.
Vien Panevėžio mieste ir rajone centralizuotai šildosi 37 193 butai bei 497 įmonės. Mažiausiai šilumininkė klientų turi Pasvalio savivaldybėje – 2 427 butus ir 81-ą įmonę.
Visose savivaldybėse, kurios yra „Panevėžio energijos“ akcininkės, nustatoma vienoda regioninė šilumos kaina.
Kreiptis į Vyriausybę dėl paramos šilumininkei rengiasi ir pačios savivaldybės.
„Stojanti „Lifosa“ yra ne vieno miesto ar rajono – tai svarbi tarpregioninė problema. Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos augimas paveiks visų mūsų savivaldybių šilumos vartotojus. Prašome Vyriausybės atsižvelgti į force majeure ir subsidijuoti biokuro katilinės Kėdainiuose statybas. Tai leistų atpiginti šilumą ir sumažinti finansinę naštą vartotojams“, – sako Panevėžio meras Rytis Račkauskas.
Kainų šuolis palies ne tik centralizuotai besišildančius gyventojus, bet dėl išaugsiančio kompensacijų poreikio kirs ir per pačių savivaldybių biudžetus, taip pat žymiai paveiktų verslo galimybes.
Kaip teigiama bendrovės akcininkės, tai prisidėtų prie neigiamų socialinių pasekmių regione.
Vyriausybės tikslinė finansinė parama biokuro katilinės statybai, pasak įmonę valdančių savivaldybių, paspartintų darbus ir „prisidėtų prie šilumos kainų stabilizavimo žemesniame lygyje, o tai teigiamai paveiktų savivaldybių veiklą, visų aptarnaujamų miestų ir rajonų šilumos vartotojų socialinę padėtį.“
