Žmonės raginami nesitaikstyti su trečiame ir aukštesniuose namo aukštuose gyvenančiais kaimynais, kurių viryklės prijungtos prie suskystintų dujų balionų.
Ant tokių prietaisų maistą dažniausiai gamina rajonų daugiabučių gyventojai, kurių namuose nėra įvesta dujų arba kurie dėl ekonominių išskaičiavimų nenori jų naudoti. Miestų daugiabučiuose dujų balionai naudojami rečiau, paprastai – būstuose, kurių savininkams dėl skolų išjungtos dujos.
Daugiabučiuose esančiais dujų balionais susirūpinta tada, kai rugsėjo 2-ąją Tauragėje įvyko tragedija. Viename šio miesto daugiabučio namo trečiame aukšte esančiame bute nutekėjus dujoms iš 50 litrų suskystintų naftos dujų baliono, įvyko sprogimas ir žuvo būsto šeimininkas. Nuo sprogimo bangos išdužo langai, durys, išgriuvo vidinė buto siena.
Šiais metais tai ne pirmas atvejis, kai gyvenamosios paskirties daugiaaukščiuose nutekėjus dujoms kyla gaisrai, sužalojami žmonės, padaroma žala pastatams. Sausio 1-ąją apie 6 valandą Kauno rajone, Domeikavoje, daugiabučio trečio aukšto bute sprogus dujų balionui, buvo sužaloti trys žmonės, kilo didelis gaisras.
Nuo karščio išdužo langų stiklai, per sprogimą sugriuvo siena, skiriantį išdegusį ir kaimyninį butus, balkonų nuolaužos pasklido po gatvę.
Taisyklės draudžia aukštesniuose kaip 2 aukštų pastatuose įrengti, keisti ir eksploatuoti 50 l ir didesnės talpos dujų balionus. Taip pat draudžiama įrengti dujų balionų įrenginius gyvenamosios paskirties pastatų gyvenamuosiuose kambariuose, rūsiuose ir patalpose, jei jų grindys yra žemiau žemės lygio, patalpose, kuriose nėra natūralaus apšvietimo.
Gyvenamosios paskirties daugiabučiuose pastatuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei patalpose draudžiama įrengti dujų balionų įrenginį be apsaugos vožtuvo, suveikiančio kilus gaisrui.
Atsakingi už galimas pasekmes
Panevėžio rajono savivaldybė, Valstybinės energetikos ministerijos paraginta užtikrinti, kad aukštesniuose kaip antras aukštas gyvenantys asmenys nestatytų suskystintų dujų balionų, prisipažino neturinti nei teisės, nei galimybės tikrinti daugiabučių namų gyventojams nuosavybės teise priklausančių būstų ar daryti įtaką žmonių veiklai.
„Neabejoju, kad rajone yra nesilaikančiųjų minėtų taisyklių. Mes galime pareikalauti bendrijų ar namų administratorių kontroliuoti gyventojus, bet kaip jie tai padarys? Nėra mechanizmo, be to, į privačią valdą jų gali neįleisti“, – kalbėjo rajono Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Rimas Samkus.
Savivaldybė viliasi, kad bendro naudojimo objektų administratoriai, bendrijų pirmininkai ir patys gyventojai, turintys informacijos apie neteisėtą suskystintų dujų balionų naudojimą, užims aktyvią poziciją, kad užkirstų kelią galimiems nelaimingiems atsitikimams.
Dujų balionų naudotojams primenama, kad jie atsakingi už galimas pasekmes.
Gali tik įspėti
Valstybinės energetikos inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas Virginijus Lemežis sako, kad po minėtų nelaimių Kauno rajone ir Tauragėje sulaukė poros pranešimų apie daugiabučiuose, aukštesniuose nei antras aukštas, naudojamus dujų balionus.
Energetikai apie pažeidėjus pranešė miesto Savivaldybei. Pasak V. Lemežiaus, mieste dažniausiai dujų balionus pasistato socialinių būstų gyventojai, kuriems dėl skolų išjungtos dujos.
Vedėjas mano, kad ir kaimo daugiabučiuose yra neleistinai naudojančiųjų dujų balionus. Jis sutinka, kad sukontroliuoti labai sunku.
„Anksčiau po gyventojų būstus vaikščiodavo priešgaisrinės saugos specialistai, dujininkai. Dabar tokios kontrolės nėra“, – sakė jis.
V. Lemežis, paklaustas, ar yra numatytos baudos neteisėtiems privatiems dujų balionų naudotojams, atsakė, kad sankcijos nenumatytos, paprastai jie įspėjami.
