Konkrečių skaičių niekas nesako

Nors ir nenoriai, bet pinganti nafta pagaliau pasimatė ir Lietuvos degalinių švieslentėse. Ekspertai savo ruožtu net suskaičiavo, kiek procentų benzino kainoje sudaro naftos kaina – kad visi žinotų, ko galima laukti.

O kiek pigs „Gazprom“ dujos, nes jų kaina pagal ypatingąją formulę irgi susieta su naftos kaina? Konkretaus atsakymo išgirsti vis dėlto nepavyko.

„Naftos kaina istoriškai buvo ir išlieka didžiausią įtaką energetikos sektoriuje turintis lyginamasis rodiklis (angl. benchmark), dažnai dujų tiekimo kontraktų kainų indeksai yra susieti su naftos dujų kaina. Šiuo metu pasaulinėse rinkose galime stebėti, kad pinganti nafta teigiamai veikia gamtinių dujų kainas, tame tarpe ir dujų importo kainas Lietuvoje“, - tokį atsakymą pavyko gauti iš Energetikos ministerijos.

Atsakymas: paskaičiuoti – neįmanoma

„Gamtinių dujų kaina nustatoma pagal naftos produktų (mazuto ir gazolio) kainas, o jas ne visada tiesiogiai įtakoja naftos kainos. Šių produktų kainas lemia ne vien gamybos kaštai, bet ir pasiūla ir paklausa šių produktų rinkoje. Be to, naftos kainos yra skaičiuojamos JAV doleriais už barelį. Jos šiuo metu yra ženkliai sumažėjusios, tačiau JAV doleris euro atžvilgiu yra ženkliai sustiprėjęs. Taigi naftos pigimas ir gamtinių dujų kainos šiuo atžvilgiu yra sunkiai palyginamos, tačiau jos turi tendenciją mažėti“, - paaiškino „Lietuvos dujų tiekimo“ Komunikacijos vadovas Martynas Čerkauskas.
 
Pasak „Lietuvos dujų tiekimo“ atstovo, gamtinių dujų kainas lemia 6 arba 9 mėnesių mazuto ir gazolio kainų vidurkiai, pvz. 2015 sausio mėnesio gamtinių dujų kaina nustatoma pagal 2014 m. liepos-gruodžio mėnesių arba balandžio-gruodžio mėnesių mazuto ir gazolio kainų vidurkius.  
 
„Paskaičiuoti, kiek dujos Lietuvoje kainuotų naftai atpigus pvz. 30 proc. sunkiai įmanoma, nes kainas vietos rinkoje, be jau minėtų niuansų, taip pat lemia naftos transportavimo ir kitos sąnaudos, kurios nuo „Lietuvos dujų tiekimo“ veiklos nepriklauso“, - teigė M.Čerkauskas.

Rinkos taisyklės po truputį ima viršų

Prieš pusmetį buvo pranešta, kad „Gazprom“ kainodara Europoje tapo lankstesnė –Italijos energetikos koncernas ENI su „Gazprom“ pasirašė dujų tiekimo sutartį, pagal kurią dujų kaina priklausys ne nuo naftos kainos, o nuo kainų dinamikos Europos gamtinių dujų centruose.

Pagal tokias europines energetikos rinkos taisykles veikia ir Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Iš „Statoil“ perkamų dujų kaina bus susieta su Didžiosios Britanijos NBP indekso verte. NBP yra didžiausias Europos dujų centras. 

Prieš keletą metų, kai Lietuvai taikomų “Gazprom“ dujų kaina buvo pašokusi į beprotiškas aukštumas, politikai pradėjo svarstyti, kad vertėtų spausti Rusijos koncerną dujų kainas sieti ne tik su naftos, bet ir su biokuro kainomis.

„Mums reikia sąžiningų sąlygų. Ilgainiui turime išvengti skirtingų dujų kainų. Dujos yra dujos, o dujų kaina Berlyne ar Paryžiuje yra gerokai mažesnė, nei Vilniuje. Mes norime tęsti savo ryšį su „Gazprom“ rinka paremtais pagrindais. Ir su lygiomis sąlygomis kiekvienai valstybei narei“, - 2012 m. kalbėjo Vilniuje viešėjęs tuometis ES energetikos komisaras Gunteris Oettingeris.

„Brent“ rūšies naftos kainos sausio mėnesio sandoriams Londono biržoje „ICE Futures“ šį trečiadienį smuko 0,74 JAV dolerio, arba 1,11 proc., iki 66,1 JAV dolerio už barelį.