aA
Po Fukušimos tragedijos Japonijoje šiuo metu veikia tik trys iš visų 22 veikti galinčių branduolinės energetikos reaktorių. Nors Japonija susiduria su dideliais iššūkiais ir gyventojų nepatiklumu dėl branduolinės energetikos vystymo, nuo energijos importo priklausoma šalis vis dėlto neatsisako branduolinės energetikos idėjos ir iki 2030 m. ketina įgyvendinti ambicingus branduolinės energetikos planus.
Fukušima
© Facebook nuotr.

Branduolinė energetika Japonijai buvo strateginis tikslas dar nuo 1973 metų, nes šalis stokoja išteklių, todėl tenka importuoti daugiau nei 90 proc. jai reikalingos energijos. Šiuo metu Japonijos energetikos nepriklausomybės rodiklis vienas žemiausių ir siekia tik 6 proc.

Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos atominės energetikos planavimo departamento atstovas Ro Takahashi teigia, kad pagrindinė problema ne tik tai, kad šalis didelę dalį žalios naftos ir gamtinių dujų importuoja iš kitų valstybių, o uždarius daugelį branduolinių reaktorių išaugo energijos kaštai, bet ir nuo to, iš kokių regionų Japonija importuoja energiją.

Pavyzdžiui, Japonijos žaliavinės naftos priklausomybė nuo Vidurio Rytų valstybių siekia 82 proc. Hormuzo sąsiaurio valstybių – 81,4 proc. Japonijos dujų importo priklausomybė nuo Vidurio Rytų siekia 26,5 proc. Hondūro sąsiaurio kiek mažiau – 23,6 proc.

Ro Takahashi
Ro Takahashi
© DELFI

„Šie regionai nėra politiškai stabilūs, sunku prognozuoti tokių valstybių elgesį, todėl jeigu ten įvyktų kokie nors netikėtumai, Japonijai grėstų dideli nemalonumai“,– Japonijos energetinę priklausomybę nuo kitų valstybių komentavo R. Takahashi.

Skaudžios Fukušimos pamokos

2011 m. kovo 11 d. Japonijoje žemės drebėjimas ir cunamis sutrikdė Fukušimos atominės elektrinės reaktorių aušinimo sistemų darbą. Japonija sureagavo į incidentą ir uždarė daugiau nei 40 branduolinių elektrinių reaktorių. Dėl įvykusios avarijos evakuota 164,865 tūkst. žmonių.

Fukušimos avarija gerokai pakoregavo Japonijos energetikos strategiją, trečdalis Japonijos energijos gauta iš branduolinių elektrinių, šį skaičių japonai tikėjosi dar labiau padidinti, branduolinė energija turėjo sudaryti net iki pusės visos Japonijai reikalingos energijos, tačiau Fukušimos avarija ne tik gerokai pristabdė branduolinės energijos vystymą Japonijoje, bet ir sukėlė daug nerimo visuomenėje ir pakirto jos pasitikėjimą branduoline energetika.

Japonijos visuomenė nebepasitiki branduoline energetika ir protestuoja. Nepaisant vyriausybės palankumo šiai energijos rūšiai, gyventojai išreiškia savo valią ir netgi daro įtaką reaktorių darbo atnaujinimui. Su šia priešprieša Japonija jau susidūrė.

Po trijų metų po Fukušimos avarijos buvo įjungti penki reaktoriai, tačiau vietiniai gyventojai kreipėsi į teismus ir triumfavo – du iš jau iš naujo paleistų reaktorių buvo sustabdyti. Ši vyriausybės ir vietinių gyventojų priešprieša ir ateityje Japonijai kels problemų, tačiau susiklosčiusią situaciją Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos atominės energetikos planavimo departamento atstovas R.Takahashi tik pažymėjo, kad Japonijoje visi turi teisę turėti savo nuomonę.

„Esame demokratinė valstybė“, – trumpai gyventojų protestus reziumavo R. Takahashi.

Po 2011 m. katastrofos Japonija peržiūrėjo savo energetikos strategiją, sugriežtinti saugumo reikalavimai, tačiau branduolinė energetika, nepaisant tik kelių šiuo metu veikiančių reaktorių, išlieka strateginiu tikslu.

Ambicingi ateities planai

Kaip teigia Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos atstovas Ro Takahashi, Japonija iki 2030 m. ketina pasiekti tris pagrindinius tikslus: Japonijos energetinę nepriklausomybę nuo 6 proc. padidinti iki 25 proc. Anot R. Takahashi, elektros kaina po Fakušimos nelaimės namų ūkiams padidėjo iki 20 proc., pramonei – 30 proc., todėl antru savo tikslu, Japonija įvardija elektros energijos kainos sumažinimą, kuris padėtų nukentėjusiais pramonei sustabdyti kai kurių gamyklų pasitraukimą iš Japonijos į pigesnes rinkas – Vietnamą, Kiniją.

Japonijos planuose iki 2030 m. ir CO2 emisijos sumažinimas.

2015 m. Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerija pristatė šalies ateities energetikos planą, kuriame numatoma, kad iki 2030 m. branduolinei energetikai turėtų tekti 20-22 proc. visų Japonijos energetikos šaltinių.

Palyginus su pastarųjų dešimties metų Japonijos energijos šaltinių vidurkiu, 2030 m. japonai planuoja šiek tiek padidinti anglies kaip energijos šaltinio naudojimą (nuo 24 iki 26 proc.), tačiau sumažinti naftos naudojimą (nuo 12 iki 3 proc.). Taip pat gerokai padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą (nuo 11 proc. iki 22-24 proc.).

Japonai pripažįsta, kad Fukušimos avarija sujaukė planus ir iš esmės pakeitė šalies energetikos rinką, tačiau išteklių skurdumas ir pakilusios elektros kainos dėl branduolinių reaktorių uždarymo verčia japonus vėl gręžtis į atomines elektrines ir, nepaisant iškylančių problemų, branduolinės energetikos atsisakyti neketinama.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Gazprom“ dujas į Kiniją tiekti pradės nuo gruodžio (11)

„Gazprom“ pradės tiekti dujas į Kiniją anksčiau nei planuota - nuo šių metų gruodžio 1 d.,...

Latvija, Estija ir Suomija pasirašė sutartį dėl bendros dujų rinkos (67)

Estija , Latvija ir Suomija pasirašė sutartį dėl bendros gamtinių dujų rinkos nuo...

„Brent“ barelio kaina pirmą kartą nuo lapkričio perkopė 65 JAV dolerių ribą

Investuotojams viliantis, kad pasauliui pavyks išvengti „juodojo aukso“ gavybos pertekliaus,...

Sinchronizacija: tęsiamas pasiruošimas darbui izoliuoto tinklo režimu (2)

Atlikti dar vieni bandymai, kuriais siekiama įvertinti pasirengimą dalyvauti pirminiame Baltijos...

Vokietijos žiniasklaida sklaido mitus apie „Nord Stream 2“ (10)

Europoje ir už Atlanto verdant aistroms dėl Baltijos jūros dugnu iki Vokietijos pakloto Rusijos...

Top naujienos

Šią ligą anksčiau vadindavo baisesne už raupus: šiuo metu ji plinta Lietuvoje, o vaistų nėra medikės įspėja apie didėjančią grėsmę (126)

Susirgimų tymais skaičius kopia į seniai regėtas aukštumas. Per pastaruosius 2 metus tymais...

Miunchene – vienas už kitą įžūlesni Lavrovo pareiškimai papildyta (278)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel gynė Vokietijos prekybos ryšius su Rusija ir ragino pasaulio...

Gyvai / Kas taps „Žalgirio“ varžovu finale? „Rytas“ – „Neptūnas“ tiesioginė vaizdo transliacija (22)

Vilniaus „Siemens“ arenoje vykstančiame „Kiddy Tour“ Karaliaus Mindaugo taurės turnyro...

Vienas pirmųjų teroristų istorijoje: kaip pasikėsinimas susprogdinti parlamentą tapo nacionaline švente

„Atminki, atminki: lapkričio 5-oji – tai parakas , išdavystė ir sąmokslas. Nėra...

Grigonio impulsu pasidžiaugęs Jasikevičius atsargiai žvelgia į finalą: laukia nauja istorija

Pirmasis Karaliaus Mindaugo taurės pusfinalis didelių netikėtumų nepateikė: Kauno...

Kada Šveicarijoje ateina ruduo arba cepelinu jiems į akį (11)

Į Šveicariją ruduo ateina ne tada, kai už lango oro temperatūra krinta iki nepakenčiamų...

Palangą užplūdo minios – vaizdai prie jūros net gniaužia kvapą (19)

Šeštadienį lietuvius džiugina ne tik puikus oras, bet ir šventinė Vasario 16 -osios nuotaika.

„Žalgirį“ mobilizavo naujienos iš Italijos ir Guogos pareiškimai

Kauno „Žalgiris“ tik 5 minutes leido pasvajoti apie intrigą pirmajame Karaliaus Mindaugo...

Antstoliai pensininką paliko be cento – atėmė visą pensiją (377)

Praėjusią savaitę „Rinkos aikštės“ redakcijon užsuko kaip reikiant susierzinęs kraštietis....

Apsisprendė: grąžins mirties bausmę, todėl ieško dviejų budelių (1)

Šri Lankos kalėjimų tarnyba pranešė ketinanti nusamdyti du budelius, šalies prezidentui...