aA
2014-aisiais Lietuva suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą įsigijo siekdama panaikinti rusiškų dujų monopolį. Dujų kainą, kaip ir planuota, sumažinti pavyko, tačiau į terminalą dujos iš kaimynės Rusijos vis dėlto atkeliauja. Energetikos ministerija sako stebinti šios šalies kapitalo SGD įmonių aktyvumą Lietuvoje, tačiau teigia, kad kol kas šių įmonių į Lietuvos rinką patiekti SGD kiekiai nėra reikšmingi. Visgi yra manančių, kad vertinimo reikėtų rimtesnio, tiesa, kaip ir pačios valdžios pozicijos šiuo klausimu, mat rizikų, susijusių su „Novatek“ veikla Lietuvoje, netrūksta.
The Independence liquid gas terminal in Klaipėda
The Independence liquid gas terminal in Klaipėda
© DELFI / Orestas Gurevičius

Pirko valstybės valdoma įmonė

„Lietuva dujas perka iš Rusijos „Novatek“ – tokios ir panašios antraštės prieš kurį laiką mirgėjo tarptautinėje žiniasklaidoje.

Kaip tada skelbė naujienų agentūra „Reuters“, balandžio mėnesį Lietuvą buvo pasiekę trys dujovežiai, o rusiškų dujų pirkėjai, kaip buvo teigiama, buvo Lietuvos valstybės valdoma įmonė „Ignitis“ (anksčiau – „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET)) bei viena didžiausių Lietuvos dujų vartotojų ir trąšų gamintojų „Achema“. Abi įmonės gamtines dujas pirko iš didžiausios privačios Rusijos dujų bendrovės „Novatek“.

Buvo teigiama, kad „Achema“ tada gavo du dujų krovinius, o „Ignitis“ atiteko vienas, tiesa, per tarpininką, įmonę „Trafigura“.

Šiandien SGD terminalu naudojasi trys Lietuvos įmonės: „Achema“, „Ignitis“ ir žaliavų prekybos grupės „Imlitex Holdings“ įmonė „Imlitex“, o bent dvi iš jų, kaip buvo skelbta anksčiau, dujas pirko iš geresnę kainą siūliusios kaimynės.

KN: įtakos turėjo Vysocko gamykla

„Klaipėdos naftos“ (KN), kuri yra atsakinga už SGD terminalo veiklą, SGD direktorius Arūnas Molis DELFI pasakojo, kad jeigu situaciją vertintume retrospektyviai, šiais metais, iki rugsėjo 19 dienos, maždaug 85 proc. terminalą pasiekiančių dujų buvo atgabentos iš Norvegijos.

KN duomenimis, 2015, 2016, 2018-aisiais dujos iš Norvegijos sudarė 100 proc., o 2017-aisiais – apie 70 proc. iš viso į terminalą atgabentų SGD.

Anot A. Molio, SGD gabenti iš Rusijos palankios kainų sąlygos SGD prekyba užsiimančioms trims įmonėms, terminalo naudotojoms, susidarė tik šiemet. Mat tai lėmė, kad veiklą pradėjo Vysocko gamtinių dujų skystinimo gamykla.

Arūnas Molis, KN Klaipėdos SGD direktorius
Arūnas Molis, KN Klaipėdos SGD direktorius
© Įmonės nuotr.

Kaip teigė, gamyklos geografinė padėtis Baltijos jūros uoste yra itin palanki SGD tiekti į Klaipėdą ir sudaro galimybes terminalo naudotojams patraukliomis sąlygomis įsigyti SGD.

„Terminalą Klaipėdoje pirmieji kroviniai iš šios rinkos pasiekė tik šiemet.

Nuo terminalo veiklos pradžios 2014 m. pabaigoje į terminalą, be jau minėtos Norvegijos ir Rusijos, buvo atgabenta dujų ir iš JAV, Trinidado ir Tobago, Nigerijos“, – sakė direktorius bei pažymėjo, kad KN pati prekybos dujomis nevykdo ir komercinių sandorių nesudaro, o tik priimdamas SGD krovinius vertina krovinių sudėties ir temperatūros parametrus. Tiesa, kaip pabrėžė dėl tikslumo, geografiniai ribojimai gamtinių dujų kilmei nėra taikomi.

KN duomenimis, šiais metais SGD terminalo naudotojų užsakymu į Klaipėdos SGD terminalą iš viso buvo pristatyti 18 mažos apimties SGD krovinių iš Vysocko.

„Taip pat, remdamiesi papildomai SGD terminalo naudotojo pateikta informacija, žinome, kad rugsėjo viduryje iš Prancūzijos „Montoir“ terminalo pristatyto SGD krovinio kilmės šalis yra Rusija“, – teigė KN atstovai ir pabrėžė, kad labiau reikėtų vertinti ne krovinių skaičių, tačiau pristatytų dujų kiekius.

„Vienas mažos apimties krovinys paprastai yra apie 10 tūkst. kub. metrų SGD, o dideli dujovežiai atgabena apie 138 tūkst. kub. metrų SGD.

Pavyzdžiui, per gana intensyvų SGD terminalui gegužės mėn. į terminalą buvo pristatyti 5 SGD kroviniai, iš kurių du buvo dideli kroviniai iš „Equinor“ SGD gamyklos Norvegijoje ir 3 maži iš Vysocko SGD gamyklos. Atgabentų dujų proporcija atrodo taip: 276 tūkst. kub. m SGD iš gamyklos Norvegijoje ir 30 tūkst. kub. m SGD iš gamyklos Vysocke“, – buvo teigiama atsakyme.

Pasak A. Molio, bendrai vertinant visą kontekstą derėtų prisiminti, koks yra SGD terminalo Lietuvoje tikslas.

„Apsisprendusi dėl alternatyvaus dujų importo ir statydama SGD terminalą Lietuva siekė, kad į šalį importuojamų SGD kaina atitiktų pasaulines konkurencingas rinkos kainas. Ir šią savo funkciją terminalas atlieka puikiai“, – teigė jis ir pridūrė, kad vartotojai iš to laimi, nes jiems tai reiškia galimybę pasinaudoti mažėjančia dujų kaina ir kartu – verslams Lietuvoje diegti inovacijas, kurios taršų kurą transporto, energijos gamybos srityse pakeistų švaresniu, t. y. dujomis.

Direktoriaus teigimu, prieš Lietuvoje veiklą pradedant SGD terminalui mūsų šalis už dujas mokėjo ketvirtadaliu brangiau nei kitos Europos šalys.

Kasčiūnas: dujas perkame iš Putinui artimų oligarchų

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas DELFI aiškino dažniausiai girdintis du skirtingus požiūrius, kurie yra susiję su SGD pirkimu iš Rusijos.

Pirmasis, kaip teigė, tas, kad „Novatek“ susijęs su Rusijos politinio elito struktūromis.

„Tai oligarchai, kurie įtraukti ir neįtraukti į sankcijas, tačiau tai yra artimas Putino ratas. Natūralu, kad tai yra Putino kišenė, Putino piniginė arba bent jau netoli to. Iš principo, mūsų valstybinės įmonės pirkdamos iš „Novatek“ dujas duoda pelno tam tikroms struktūroms, kurios susijusios su Putino režimu“, – teigė jis. Antrasis požiūris, kaip aiškino, susijęs su geresnėmis kainomis ir didesne konkurencija.

„Kitas – kad mums gerai, kai yra konkurencija tarp „Novatek“ ir „Gazprom“. Sakoma, kad gerai, kai jie pradeda konkuruoti Rusijos viduje, o tai veda ne tik prie galbūt geresnių kainų, bet galbūt rodo, kad viduje prasideda tam tikra konkurencija, mums atsiranda galimybių kurti tam tikras alternatyvas.

Laurynas Kasčiūnas
Laurynas Kasčiūnas
© DELFI / Domantas Pipas

Trumpai tariant, iš šių dviejų požiūrių – situacijos analizė: kainos aspektas ir Putino režimo palaikymo aspektas“, – aiškino jis.

Paprašytas pateikti savo nuomonę, L. Kasčiūnas sakė nemanantis, kad SGD kainų konkurencija vidinėje Rusijos rinkoje yra nuoširdi ir reali.

„Manau ji yra kontroliuojama. Žinoma, „Novatek“ gauna valstybės protekciją, išskirtines sąlygas ir tai, akivaizdu, tik dėl sąsajų su Kremliumi.

Aš ir toliau laikausi savo nuomonės, kad labai keista, jog Lietuvos valstybinės įmonės perka dujas iš Putinui artimų žmonių, artimų oligarchų“, – sakė Seimo narys ir pabrėžė, kad dujų rinka pasaulyje, kalbant bendrai, yra labai plati ir ją sudaro ne tik Rusija.

L. Kasčiūnas DELFI pasakojo kartą jau kreipęsis į Energetikos ministeriją dėl šios situacijos, tačiau gautas atsakymas buvęs ne toks, kokio tikėtasi.

„Jis buvo gana aptakus. Buvo rašoma, kad reikia skatinti konkurenciją, o tai veda link geresnių kainų.

Man norėtųsi rimtesnės reakcijos, ar mes taip neprisidedame prie režimo finansavimo. Kol kas į šį reikalą požiūris labai atsainus. Norėtųsi šiek tiek rimčiau“, – sakė Seimo narys.

DELFI primena, kad vienas „Novatek“ akcininkų yra į sankcijų sąrašą patekęs ir V. Putino žmonių ratui artimas verslininkas Genadijus Timčenka.

Energetikos ministerija: stebime aktyvumą

Energetikos ministerijos atstovai DELFI tikino stebintys Rusijos kapitalo SGD įmonių aktyvumą Lietuvos gamtinių dujų rinkoje, o, jų teigimu, šių įmonių dabar į Lietuvos rinką importuojami SGD kiekiai nėra reikšmingi.

„Vienas mažos apimties SGD krovinys sudaro mažiau nei 0,3 proc. bendro šalies dujų vartojimo balanso.

Vis dėlto, vertindami situaciją, neatmetame galimybės imtis gamtinių dujų tiekimo šaltinių diversifikaciją skatinančių teisinių priemonių, jeigu šie kiekiai ims daryti neigiamą įtaką šalies dujų rinkos konkurencijai ir tiekimo šaltinių diversifikacijos lygmeniui“, – teigė Energetikos ministerijos atstovai.

Jų nuomone, apskritai tarptautinė SGD rinka kiekvienais metais tampa vis dinamiškesnė, o dujos dažnai perkraunamos kelis kartus, tad prekiaujant momentinėje neatidėliotinų sandorių rinkoje vis sudėtingiau nustatyti dujų kilmę.

„Todėl dalis mažaisiais SGD dujovežiais į Klaipėdą atkeliavusių SGD krovinių net nėra vartojami Lietuvoje – dalis šių dujų parduodama klientams užsienyje“, – buvo rašoma ministerijos pateiktuose atsakymuose.

Įžvelgia daugiau rizikų

Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas sakė, kad, bendrai kalbant, SGD terminalas buvo ta priemonė, kuri panaikino monopoliją gamtinių dujų rinkoje, mat iki tol Lietuvoje buvęs vienintelis tiekėjas – „Gazprom“.

„Jis piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi, ir mūsų patirtis su „Gazprom“ yra labai liūdna, o tokios kaip partnerystės, rinkos, konkurencijos, rinkos kainos mūsų santykiuose nebuvo. Kai atsirado SGD terminalas, jis sukūrė naują alternatyvų gamtinių dujų tiekimo kelią, kuris iškart sąlygojo tai, kad gamtinių dujų kaina žymiai kito jau pradėjus statyti tą terminalą. SGD terminalo vaidmuo visame Baltijos regione yra labai reikšmingas, nes jis iš esmės pakeitė padėtį regioninių gamtinių dujų rinkoje. Jis sukūrė rinką“, – kalbėjo buvęs energetikos viceministras.

Paklaustas, kaip jis vertina, kad visai neseniai rusiškos dujos buvo importuojamos į Lietuvą, buvęs viceministras aiškino čia matantis du aspektus – kainos ir vertybių.

„Vertinimo kriterijai turėtų būti du. Pirmasis – kaina, ir tai, kad dėl terminalo atsirado konkurencija, kad dujos, tiekiamos iš Rusijos, nebeturi išskirtinių monopolinių teisių konkuruojant, ir jie dujas čia, Lietuvoje, parduoda rinkos kaina, skirtingai nei tada, kai SGD terminalo dar nebuvo.

Kitas vertinimas – vertybinis. Tai yra, kokia mūsų nuomonė ir valstybės pozicija dėl įmonių, kuriam vienam iš akcininkų yra taikomos sankcijos“, – išskyrė jis.

Jo nuomone, valstybė turėtų aiškiai pasakyti savo poziciją, o tada rinka galėtų ja vadovautis, tačiau visa tai turėtų būti padaryta teisiniu pagrindu.

„Valstybė turi įstatymą, o to įstatymo pagrindu dėl objektų, turinčių nacionalinę reikšmę ir svarbą, yra įsteigta speciali komisija, kuri svarsto galimas rizikas. Turėtų būti viskas išnagrinėta ir išspręsta, o ne sakoma, kad viena ar kita įmonė nupirko, tai dabar įmonė turėtų būti kaltinama. Valstybė turėtų pasakyti savo poziciją“, – pakartojo jis.

Romas Švedas
Romas Švedas
© DELFI / Kiril Čachovskij

R. Švedo teigimu, ne mažiau svarbu ir tai, kad įmonė „Novatek“ investuoja ne tik į gamtinių dujų suskystinimą ir suskystintų gamtinių dujų eksportą, tačiau ir į nedidelių kiekių suskystintų gamtinių dujų technologiją. Pasak jo, įmonė „Novatek“ yra įsteigusi įmonę „Creon Gas“.

„Dujų galima atsivežti suskystinto pavidalo, transformuoti jas į dujinį pavidalą ir panaudoti šildymo reikmėms ir pan.

Aš lenkiu prie to, kad minėta įmonė sparčiai plečiasi Lenkijoje, ten padėtis tokia, kad jie tapo viena iš didžiausių įmonių ir konkuruoja pagal savo sukurtos infrastruktūros kiekį.

Yra informacijos, kad įmonė „Creon Gas“ ketina plėstis Baltijos šalyse. Tai kelia riziką Lietuvai, nes kas pirmas susikurs infrastruktūrą, tas pirmas susikurs rinką. Klausimas, kokiomis sąlygomis ji bus sukurta – rinkos ar ne rinkos“, – svarstė energetikos ekspertas.

Jo teigimu, tai turi būti rimtas signalas Lietuvos vyriausybinėms institucijoms.

„Labai svarbu šiandien įvertinti „Novatek“ įmonę ir „Novatek“ buvimą Baltijos regione vertybiniu aspektu, tai turi padaryti valstybė, kad įmonės vėliau galėtų panaudoti jų priimtus sprendimus. Reikia įvertinimo ir sprendimo“, – DELFI teigė R. Švedas.

„Ignitis“: konkretaus šaltinio išvengti beveik neįmanoma

DELFI bandė susisiekti su visomis SGD terminalu Klaipėdoje šiandien besinaudojančiomis bendrovėmis, tačiau atsakymą pateikė tik viena jų – valstybinė įmonė „Ignitis“.

Atsiųstame komentare buvo teigiama, kad, pasak jų, SGD terminalo tikslas Lietuvoje buvo sulaužyti vieno dujų tiekėjo monopoliją ir sukurti konkurenciją tarp skirtingų dujų šaltinių bei dujų pristatymo būdų, kas, beje, kaip pabrėžė, ir įvyko, nes šiandien rinkoje konkuruoja daugiau tiekėjų, o vartotojai dėl to gauna palankiausią kainą.

Kalbant apie ryšius su Rusijos „Novatek, bendrovė teigė, kad „Ignitis“ nėra sudaręs dujų pirkimo sutarčių su šia įmone.

„Šiuo metu „Ignitis“ turi sudaręs ilgalaikio SGD tiekimo sutartį su bendrove „Equinor“ (Norvegijos įmonė – red. past.)

Taip pat reikalingas dujas įmonė perka trumpalaikių SGD sandorių rinkoje, be to, įsigyja vamzdynais tiekiamų dujų ir naudojasi Latvijos Inčukalno požemine dujų saugykla. Norėdami įsigyti SGD krovinius, organizuojame konkursus, kuriuose dalyvauja įvairūs tarptautiniai tiekėjai. Taip užtikriname geriausias tiekimo sąlygas savo klientams“, – buvo rašoma įmonės atsiųstame atsakyme.

Kaip buvo teigiama, kol dujos pasiekia galutinį vartotoją, konkurencija vyksta keliais etapais, o šaltinių ribojimais ar kitomis priemonėmis sutrikdžius konkurenciją bet kurioje iš šių grandžių nukentėtų galutinis vartotojas.

DELFI šaltinių duomenimis, atsisakius pirkti rusiškas dujas per SGD terminalą, kaina galutiniam vartotojui galėtų padidėti keliais procentais.

„Geografinės lokacijos, iš kur turi atkeliauti dujos, ribojimai didintų produkto kainą, nes rinka greitai reaguoja į sumažėjusią konkurenciją. Be to, globalioje dujų rinkoje vykstant SGD krovinių perpardavimui išvengti konkretaus gamintojo ar šaltinio praktiškai beveik neįmanoma“, – teigė įmonės „Ignitis“ atstovai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(45 žmonės įvertino)
3.1556

TEA sumažino naftos paklausos prognozę 2021 metams

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) antradienį apkarpė pasaulinę naftos paklausos prognozę...

Dėl remonto darbų atjungtos dvi elektros linijos tarp Lietuvos ir Baltarusijos (13)

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „ Litgrid “ informuoja, kad dėl vykdomų remonto...

„Brent“ nafta brangsta, rinkai laukiant TEA ataskaitos

„ Brent “ rūšies nafta antradienį brangsta, tuo tarpu WTI rūšies naftos, kuria pagrindinė...

Lietuvoje per savaitę pagaminta trečdalis reikalingos elektros energijos (12)

Praėjusią savaitę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse elektros didmeninė kaina kilo 12 proc.,...

JAV dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo įves sankcijų Rusijos laivui (127)

JAV įves sankcijų Rusijos laivui, kuris atlieka dujotiekio „ Nord Stream 2 “ tiesimo darbus,...

Top naujienos

Pirmoji Kremliaus reakcija po Navalno sulaikymo: tai visiška nesąmonė papildyta 13.39 (283)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vakar atšaukęs spaudos...

VESK: siūloma parengti etapinį ribojimų atlaisvinimų planą (278)

Šiandien Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdyje išklausyta ekspertų...

Juozapaitis apie padalintus pinigus: tai baisi klaida papildyta (200)

Seimo Kultūros bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai antradienį surengė bendrą posėdį,...

Norvegija bando išsklaidyti abejones dėl vakcinos nuo koronaviruso po senyvų žmonių mirčių (71)

Norvegijos sveikatos priežiūros institucijos bando išsklaidyti abejones dėl saugumo, kilusias po...

Vokietijoje – nauji siūlymai: įprastos kaukės nebepakaktų virusologai perspėja: gali atnešti priešingą rezultatą (169)

Vokietija svarsto, ar pasekti Austrijos ir Bavarijos žemės pavyzdžiu, kur tapo privaloma viešajame...

Kai kurie pėstieji – pavojus kelyje ir sau, ir aplinkiniams: krenta po ratais, nemoka pereiti gatvės

Vieni dažniausių pėsčiųjų daromų nusižengimų kelyje – ėjimas per perėją, degant...

Savaitgalį feisbuke siautėjęs, kolegas įžeidinėjęs ir grasinęs Rimas Bružas sulaukė ne tik kritikos, bet ir griežtos LRT vadovų reakcijos pasisakė ir R. Bružas, kita pusė kreipėsi į teisininkus (1086)

Penktadienį LRT Radijo laidos „Laimės dieta“ vedėja Rimantė Kulvinskytė pasidžiaugė...

Gėlių salonų savininkai: nusivylimą kelia nesąžininga konkurencija

Gėlių salonų savininkai sako, kad ruošėsi antrajam karantinui, tad nuostoliai įsivyravus veiklos...