„740 Lt sąskaita už gruodį. Tai katastrofa - aš pensininkas, pensija siekia 800 Lt, 700 Lt sumoki už šilumą, o kur dar kitos paslaugos? O elektra, karštas vanduo, šaltas vanduo, telefonas, televizorius ir internetas. Mes - sergantys pensininkai, vaistus kiekvieną mėnesį reikia pirkti“, - DELFI sakė V. Grybo gatvėje gyvenantis Igoris Stepanovas.
Kartu su žmona pensininkas gyvena dviejų kambarių 61,5 kvadratinių metrų ploto bute. Šeima neslepia žiemą klimpstanti į skolas, kurias ketina atidavinėti vasarą.
„Tai neįmanoma, tai katastrofa - nežinau, apie ką galvoja mūsų Vyriausybė, Kubilius ir visa jo komanda - tai tiesiog siaubinga. Pas mus pastatė šilumos mazgą ir sakė, kad mokėsim keletą kartų mažiau, kad bus progresyvu, kampaktiška, o išeina, kad mokame kur kas brangiau“, - piktinosi vyras.
Pokalbio metu Erikas mosteli į šalia namo nutirpusią veją – jis mano, kad daug energijos išeikvojama šiluminei trasai šildant žemę. „Pas mus name įrengtas ir šiluminis mazgas, gal jis nesandariai užglaistytas, manau, daug šilumos prarandama pačiame mazge rūsyje“, - kalbėjo pašnekovas.
Jis aiškina, kad nelabai kuo padėjo bute įrengti jutikliai, šildymą reguliuojantys pagal lauko temperatūrą. „Kėlėme idėją dėl namo renovacijos. Tačiau namas dviejų aukštų – jo neapsiėmė renovuoti, nes nenaudinga. Mūsų paraišką dėl renovacijos iškart atmetė“, - teigė Erikas, manantis, kad vienintelė išeitis – atsijungimas nuo centrinio šildymo.
Pensininkus pjauna šildymas ir vaistai
Pensininko nuomone, seno namo renovacija sunkiai įmanoma - namas plytinis, o dauguma jo gyventojų – pensininkai. Be to, daugiabutis neturi bendrijos, tad nėra jam kuo rūpintis - išlaužyti turėklai nekeisti jau 40 metų, laiptinė nemačiusi remonto.
G.Serbenta įtaria, kad mokesčius mokantys gyventojai turi padengti ir už paslaugas nemokančių gyventojų skolas.
Asociacija: atsijungę nuo centrinio šildymo neišsigelbės
„Tie namai daug moka, nes daug suvartoja, o daug suvartoja, kadangi nesandaru. Jeigu namas sandarus, šiluma į lauką neišeina, jeigu namas kiauras, reikia labai daug šilumos patiekti“, - aiškina Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Pasak V. Stasiūno, nors Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato kilovatvalandės kainą, šiandien Lietuvoje niekas neatsako už tai, daug ar mažai energijos namas suvartoja. „Tuo turi rūpintis patys gyventojai, o ką bobulytė gali padaryti, kai namas kiauras. Jeigu jos vienos namas, ji dar gali kamšytis, o jei daugiabutis...“, - kalbėjo V. Stasiūnas.
Pasak V. Stasiūno, renovacija – neišvengiama ir yra vienintelis išsigelbėjimas. Renovuotas namas, sako jis, suvartoja tiek pat energijos kaip ir naujai pastatytas.
„Žmonės galvoja, kad jei atsijungs nuo centrinio šildymo, išsigelbės. Tačiau jis nuo vilko ant meškos užšoks – juk su kuo atsijungęs namą šildytum, suvartosi tiek pat šilumos“, - kalbėjo pašnekovas.
V.Stasiūno teigimu, kūrenant dujas name įsirengus dujų katilą kilovatvalandės kaina siekia 31 ct, o „Vilniaus energija“ kilovatvalandę pagamina už 22 ct.
V.Stasiūnas atmeta priekaištus, kad daug energijos išeikvojama dėl nesandarių trasų šildant žemę. Pasak jo, elektros tinkluose nuostoliai sudaro apie 12 proc., o šilumos trasose nuostoliai vidutiniškai siekia 15 proc. Tuo metu Vilniuje šis rodiklis esą siekia 12 proc., Helsinkyje - apie 10 proc.
„Pagal trasas mes jau netoli nuo skandinavų, nes trasose atlikome daug darbų. O štai su namais nieko nepadaryta. Net ir pakeitus visas trasas mažesnio už 10 proc. nuostolio nepasieksi“, - kalbėjo pašnekovas.
