Jau šių metų gruodį Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje žadėta išbandyti pirmąjį biokuro katilą. Kad taip ir bus, vylėsi ir pats energetikos ministras.
„Įmonė deklaruoja, kad tikisi gruodžio mėnesį paleisti biokuro katilą bandomajai gamybai. Tai bus ne pilna gamyba, bet šis tas bus tiekiama į sistemą“, – sakė Dainius Kreivys.
Tačiau jau aišku, kad biokuro katilas bandomajai gamybai šiemet neužsikurs.
„Realu, kad kitų metų pirmąjį ketvirtį pradėtų veikti bandomuoju režimu“, – teigė Vilniaus kogeneracinės jėgainės atstovas Artūras Ketlerius.
Paleisti biokuro deginimo įrenginius, kaip prognozuota anksčiau, sutrukdė karas Ukrainoje.
„Reikia laukti eilėse dėl kai kurių žaliavų, tai, šiuo atveju, yra ne kainos problema, o kiek labiau grafikų ir apskritai tiekimo sutrikimų“, – pridūrė jis.
Jau tik kitais metais užsikursianti jėgainė reiškia, kad sostinei ir toliau teks intensyviai tenkintis šiluma iš gamtinių dujų, o tai centralizuotai besišildantiems gyventojams reiškia dar vieną brangų šildymo sezoną.
„Norėjome klysti, bet realybė yra tokia, kad ateinantį šildymo sezoną dar versimės su tais šilumos gamybos įrenginiais, kuriuos turėjome iki šiol“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
„Šildymo sezonas bus taip pat brangus ir daug brangesnis negu buvo iki šiol, nes dujų kainos, tikėtina, augs“, – teigė ir buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Kaip buvo teigiama žiniose, kogeneracinėje jėgainėje biokuro bloko statybų nesiseka baigti jau dvejus metus. Darbai buvo įstrigę dėl subankrutavusio generalinio rangovo iš Lenkijos, o dabar už galutinį biokuro katilų paleidimą atsakingas suomių statytojas „Valmet“.
Sutartis su nauju rangovu pasirašyta praėjusią savaitę, o jei šis vėluos atlikti darbus – lauks baudos.
„Yra sutartinės nuostatos dėl nepateisinamų priežasčių ir dėl vėlavimų“, – teigė A. Ketlerius.
Pasak buvusio energetikos ministro, tokius vėlavimus nulėmė klaida dar projekto pradžioje, kai kogeneracinė jėgainė patikėta valdyti „Ignitis“ grupei.
„Vienintelis interesas yra pelnas, tuo tarpu nuo rezultatų pelnas nepriklauso ir todėl „Ignitis“ grupė aplaidžiai vykdo projektą“, – sakė A. Sekmokas.
Visgi energetikos ministrui D. Kreiviui atrodo kitaip.
„Mano manymu įmonė darė ką galėjo“, – teigė jis.
A.Sekmokas ragina pertvarkyti projektą nesugebančios užbaigti „Ignitis“ grupės valdybą.
„Valdymo organų sudėtis turėtų būti pakeista, į juos turėtų būti įtraukti tie asmenys, kurie būtų atsakingi ir iš tikro būtų suinteresuoti sėkmingu projekto vykdymu“, – teigė jis.
„Ignitis“ grupė – valstybės bendrovė. 73 proc. akcijų valdo valstybė, o likusią dalį – smulkieji investuotojai. „Ignitis“ grupės stebėtojų tarybą sudaro 7 nariai, du Finansų ministerijos atstovai.
„Šiandien pasakyti, kokį sprendimą priimsime dar negalėčiau, informacija tikrai nuvylė, bet, turbūt, tų dedamųjų, dėl ko taip atsitiko, gali būti daug ir ne visos jos priklauso nuo įmonės valdybos“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Yra skaidrus valdymas, o mūsų įmonės valdomos pagal geriausią pasaulinę praktiką. Netgi keičiant (valdybą-red.) tas laikotarpis būtų labai ilgas, daugiau nei pusė metų“, – pridūrė ir D. Kreivys.
Iki kito šildymo sezono vicemeras vilniečiams siūlo išeitį – modernizuoti neefektyvias šildymo sistemas bei renovuoti daugiabučius.
„Šilumos punktų automatizavimas leistų sutaupyti iki 15 proc. suvartojimo. Vilniaus miesto savivaldybė netrukus paskelbs galimybę tiems prasčiausiems namams pasinaudoti parama ir per vasarą susitvarkyti“ , – sakė V. Benkunskas.
Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tokią mintį kritikavo.
„Skamba naiviai ir juokingai, nes vien tik pasižiūrėjus į paskutiniu metu vykstančius renovacijų projektus galima matyti, kad jie arba sustoję, arba vyksta labai lėtu vėžlio žingsniu“, – teigė jis.
Kol Vilnius negali šildytis biokuru, kogeneracinė jėgainė sieks padidinti komunalinių atliekų deginimą – nuo 160 iki 200 tūkst. tonų per metus. Tai leistų maždaug 5 proc. sumažinti dujų įtaką šildymo sistemai.
