Pirmajame etape bendras šalių lėšų poreikis su Latvija ir Estija bus 432,55 mln. eurų, Lietuvos dalis - 167 mln. 45 tūkst. eurų. Siekiant užsitikrinti finansavimą sinchronizacijai būtinų projektų įgyvendinimui, Baltijos šalys pateikti bendrą paraišką Europos infrastruktūros tinklų priemonei turėjo iki spalio 11 d.
Tikimasi, kad Europos Sąjunga skirs ne mažiau nei tris ketvirtadalius sinchronizacijai reikalingų lėšų.
Kaip Eltai anksčiau sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, sklandus bendras darbas šiame projekte yra praktinė regioninio solidarumo išraiška.
„Baltijos šalių ir Lenkijos bendradarbiavimas yra viena iš sėkmės istorijų, kuri leidžia tikėtis, kad šis projektas bus įgyvendintas laiku, kaip ir buvo numatyta, iki 2025 metų“, - Eltai sakė Ž. Vaičiūnas.
ELTA primena, kad BEMIP aukšto lygio grupės atstovai rugsėjo 14 d. pritarė, kad Baltijos šalių elektros energetikos sistema su Europos žemyniniais tinklais bus sinchronizuota per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos, įrengiant papildomus sinchroninius kompensatorius. Tai reiškia, kad galutinai apsispręsta dėl sinchronizacijos scenarijaus ir baigtos kelerius metus trukusios diskusijos.
Lenkijos energetikos instituto Gdansko tyrimo grupės mokslininkai, atlikę būtinas studijas, nustatė, kad toks sinchronizacijos scenarijus yra technologiškai patikimas ir ekonomiškai naudingiausias. Jis užtikrins stabilų ir patikimą elektros sistemų darbą bei nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą Baltijos šalių vartotojams.
Baltijos šalių elektros sistema iki šiol veikia sinchroniniu režimu sovietiniame BRELL žiede ir yra valdoma iš Maskvos.
