Nuo sausio 1 dienos dujų kainos jau keitėsi du kartus, todėl žmonėms sunku susigaudyti, koks yra vieno kubinio metro įkainis. Įrašius neteisingą skaičių, susidaro skola.
„Dabar galioja pastarąjį kartą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtintas įkainis. Į knygeles tikrai nereikia rašyti kainos, kuri turėjo įsigalioti nuo sausio 1 dienos. Išaiškinta, kad naujoji kaina galios ir atgaline data – mokant už dujas už visą sausį“, – tvirtino bendrovės „Lietuvos dujos“ atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė.
Įvedė abonentinį mokestį
Naujai patvirtintos dujų kainos yra septyniais centais už kubinį metrą mažesnės nei tos, kurios turėjo įsigalioti nuo sausio 1-osios. Naujiena ir tai, kad mažiausiai dujų suvartojantiems žmonėms bus pradėtas skaičiuoti ir abonentinis mokestis.
Anksčiau „Lietuvos dujos“ vartotojus skirstė į keturias grupes. Pirmajai priklausė žmonės, kurie per metus sunaudodavo iki 90 kubinių metrų dujų. Jiems kas mėnesį nereikėjo mokėti abonentinio mokesčio, o tik už sunaudotas dujas.
Nuo šių metų pradžios tokia vartotojų grupė panaikinta. Ji pateko tarp tų vartotojų, kurie sunaudoja iki 800 kubinių metrų dujų per metus. Sykiu su tokia naujove dujas taupantiems žmonėms teks mokėti ir abonentinį mokestį – 2,2 lito per mėnesį.
„Didžioji dalis vartotojų, kurie sunaudodavo iki 90 kubinių metrų dujų per metus, buvo emigrantai. Nors jie dujų beveik nenaudodavo, tačiau reikėdavo prižiūrėti į jų butus atvestus vamzdžius. Už tokias paslaugas tekdavo sumokėti kitiems vartotojams. Todėl nuspręsta, kad tikslinga tokią vartotojų grupę panaikinti“, – komentavo S.Petrikonytė-Jurkūnienė.
Gudriesiems – kontrolė
Pabrangus dujoms, gyventojai stengėsi sutaupyti. Jie gruodį deklaravo, kad sunaudojo kur kas daugiau dujų nei iš tiesų. Todėl už nurodytą kiekį žmonės mokėjo senąja kaina.
Noras už dujas mokėti mažesne kaina nebuvo masinis reiškinys. Taip gudraujantys gyventojai netrukus bus išaiškinti.
„Jau nustatyta, kurie galėjo deklaruoti, kad sunaudojo kur kas daugiau dujų. Sausio pradžioje kontrolieriai patikrino skaitiklius. Juos žiūrėjo ir mėnesio pabaigoje. Todėl gyventojai už sausį sunaudotas dujas turės mokėti naujais įkainiais“, – tikino „Lietuvos dujų“ atstovė.
Ji taip pat pripažino, kad dalis vartotojų netyčia tampa skolininkais. Nežinodami naujų įkainių, žmonės moka seniau galiojusiomis kainomis. Tokie vartotojai taip pat sulaukia kontrolierių ar apie skolą įspėjančio rašto.
S.Petrikonytė-Jurkūnienė neneigė, kad besikeičiantys įkainiai įneša sumaišties. Tačiau sąžiningi vartotojai privalo sekti informaciją, juo labiau kad jau kurį laiką dujų kaina perskaičiuojama tik kartą per metus. Anksčiau ji buvo tikslinama kas pusę metų.
Bendrovės VST atstovės ryšiams su visuomene Renatos Saulytės žodžiais, kad gyventojai nepatirtų nepatogumų dėl besikeičiančių įkainių, įmonė apie juos stengiasi pateikti kuo daugiau informacijos.
Šiemet elektros energijos kainos liko tokios pat, kaip pernai. Ji trimis centais už kilovatvalandę pabrango tik juridiniams asmenims.
Už įmoką – brangiau
Nuo šių metų pradžios daugiau nei 50 proc. pabrango dujos, 26 proc. – šiluma. Pavasarį ketinama branginti ir gyventojams tiekiamą vandenį. Savo riekę atsirieks ir namų valdos. Jau daromi žygiai, kad būtų nustatyti didesni maksimalūs tarifai už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą bei daugiabučio šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatavimą.
Kylant mokesčiams, bankai kol kas nesirengia didinti įkainių už tai, kad iš gyventojų priima pinigus už komunalinius patarnavimus.
Įmokų aptarnavimo mokestis šalies bankuose šiuo metu siekia 1-4 litus. Praėjusių metų pabaigoje savo paslaugą pabrangino Lietuvos paštas. Anksčiau už kiekvieną atsiskaitymo lapelio už komunalines paslaugas aptarnavimą reikėjo mokėti 80 centų, dabar – 1,3 lito.
Nors buvo pasigirdę kalbų, kad įmokos aptarnavimo mokestis dar kils, Lietuvos paštas tokią žinią paneigė.
Skola – 23 tūkst. litų
Brangstant komunalinėms paslaugoms, klaipėdiečius vis labiau slegia ir skolų našta. Tačiau tokias paslaugas teikiančių bendrovių atstovai tikino, jog skolininkų mažėja.
„Lietuvos dujoms“ klaipėdiečiai skolingi apie 170 tūkst. litų. Klaipėdoje yra daugiau nei 60 tūkst. dujų vartotojų. Keli žmonės bendrovei yra įsiskolinę po 2-3 tūkst. litų.
Bendrovei VST klaipėdiečiai skolingi daugiau nei 400 tūkst. litų, juridiniai asmenys – apie 1,5 mln. litų.
Šilumą tiekiančiai bendrovei „Klaipėdos energija“ miesto gyventojai skolingi per 2 mln. 860 tūkst. litų. 25 klaipėdiečiai yra įsiskolinę po daugiau nei 5 tūkst. litų. Rekordas – 21 tūkst. litų skola.
„Klaipėdos vandeniui“ gyventojai yra skolingi per 4 mln. 270 tūkst. litų. Didžiausia vieno žmogaus skola – daugiau nei 23 tūkst. litų.
