aA
Pasaulio rinkose mažėjant naftos kainai, pokyčius galima matyti ir degalų kainose. Vieno degalinių tinklo vadovas tvirtina, kad paskutinį kartą tokios degalų kainos Lietuvoje buvo fiksuotos prieš 5 metus, tačiau net jei nafta ir toliau pigs, ženklių degalų kainų skirtumų nebematysime.
Parodė, kaip pingant naftai pasikeistų degalų kaina
© Shutterstock

Dėl visuotinio karantino ir sulėtėjusių ekonomikos apsukų „juodojo aukso“ poreikis gerokai sumažėjo, krito naftos kainos pasaulio rinkose. Balandžio mėnesį pasaulį apskriejo žinia, kad naftos kaina biržoje trumpam pasiekė neigiamą lygmenį – tai reiškia, kad pardavėjas netgi primokėjo už nupirktą naftą. Tiesa, vėliau nafta vėl brango, o pastarosiomis dienomis jos kaina stabilizavosi ir siekia apie 30 JAV dolerių už barelį („Brent“ nafta).

Nafta yra pagrindinė degalų žaliava, tad staigus jos kainos kritimas sukelia gyventojams lūkesčius, kad benzino ir dyzelino kainos degalinėse taip pat turėtų drastiškai smukti, rašoma pranešime spaudai.

Pasak didžiausio Lietuvoje degalinių tinklo VIADA generalinio direktoriaus Lino Karlavičiaus, iš tiesų degalų kainos Lietuvoje gerokai sumažėjo – paskutinį kartą tokios mažos mažmeninės degalų kainos paskutinį kartą buvo fiksuotos prieš penkerius metus.

Tačiau naftos žaliavos kainai net toliau mažėjant, tolesnio reikšmingo mažmeninės degalų kainos mažėjimo vartotojai nepajus. Kodėl?

„Reikia suprasti, kad degalų gamybos kelias yra ilgas – nuo naftos išgavimo iki degalinės. Degalų kainą sudaro daug skirtingų komponentų, o naftos žaliava sudaro gan nedidelę dalį bendroje degalų kainos struktūroje. Todėl net, jei nafta biržoje atpinga drastiškai, tai degalinėje kainų sumažėjimas bus kur kas nuosaikesnis“, – teigė VIADA vadovas L. Karlavičius.

Kas lemia naftos kainą?

Daugelis nustebs, tačiau mažmeninėje degalų kainos struktūroje naftos žaliava sudaro tik apie 25 proc. kainos. Naftos kaina skaidriai nustatoma žaliavų biržose ir kinta kiekvieną dieną, priklausomai nuo rinkos pasiūlos ir paklausos santykio. Kainų svyravimai gali būti ypač dideli - pavyzdžiui, 2008 m. WTI barelio kaina viršijo 165 JAV dolerius už barelį, kai šiuo metu ji kainuoja apie 20 dolerių. Beje, skirtingos naftos rūšių kainos skirtingai ir kainuoja – rinkoje prekiaujama „Brent“, WTI „Urals“ ir daugelio kitų rūšių nafta. Įprastai nafta prekiaujama JAV doleriais, o degalinėse degalus perkame eurais. Taigi, valiutų kursas taip pat iš dalies lemia degalų kainą.

Naftos perdirbimo gamyklose iš naftos žaliavos gaminami degalai – benzinas ir dyzelinas. Mažmeninės degalų kainos struktūroje perdirbimo gamyklos marža vidutiniškai sudaro 13 proc. Benzino ir dyzelino perdirbimo marža nėra vienoda, nes skiriasi šių kuro rūšių gamybos technologijos. Beje, Lietuvoje benzine ir dyzeline įmaišoma ir dalis biodegalų – taigi, jų kaina taip pat turės įtakos mažmeninei degalų kainai.

Degalinių marža sudaro apie 10 proc. mažmeninės degalų kainos. Degalinių maržą lemia daug faktorių – pavyzdžiui, automatines degalines eksploatuoti yra pigiau nei tradicines; papildomas sąnaudas sudaro darbuotojų algos, investicijos į degalinių įrangą ir pan. Šią maržą taip pat sudaro terminalo paslauga, degalų logistika, kiti mokesčiai. Pasak L. Karlavičiaus, degalinių marža yra nedidelė – tai atsispindi ir finansiniuose rezultatuose. Pavyzdžiui, pernai VIADA pelningumo rodiklis siekė 1 proc.

Visgi didžiausią degalų kainos dalį sudaro mokesčiai. Jei litras benzino kainuoja 1 eurą, akcizas sudarys 47 centus, o pridėtinės vertės mokestis (PVM) dar 18 centų. Beje, Lietuvoje PVM apmokestinama visa degalų kaina, įskaitant ir akcizą. Akcizo dalis degalų kainos struktūroje yra nekintanti (nebent valdžios institucijos nuspręstų keisti akcizo dydį).

Jei nafta kainuotų nulį

Siekiant parodyti naftos įtaką galutinei degalų kainai, VIADOS vadovo L. Karlavičius pateikia kelis scenarijus, kaip keistųsi degalų kaina, jei „Brent“ nafta rinkoje kainuotų 30 dolerių ir 0 dolerių už barelį.

30 dolerių už barelį scenarijaus atveju, benzino litro vidutinė kaina būtų 1,026 euro už litrą, o dyzelino – 0,912 euro už litrą.

Tačiau jei naftos barelis rinkoje kainuotų 0 eurų, tai už litrą benzino mokėtume 0,798 euro, o už dyzelino – 0,684 euro. Taigi, akivaizdu, kad net ir ženkliai atpigus naftai, degalų kaina mažės nežymiai.

Kaip keičiasi degalų kaina
Kaip keičiasi degalų kaina

Kaip naftos kaina keisis ateityje?

Pasak VIADA generalinio direktoriaus L. Karlavičiaus, prognozuoti naftos ir degalų kainų tendencijas šiuo metu yra sudėtinga. Šiuo metu rinkoje yra naftos perteklius – trūksta naftos saugojimo pajėgumų. Kaip ateityje keisis naftos gavyba, lems didžiųjų naftą išgaunančių valstybių santykiai – ar joms pavyks tarpusavyje susitarti dėl naftos gavybos apimčių. Naftos paklausa priklausys nuo pasaulio ekonomikos atsigavimo tempo – jei valstybėms pavyks paskatinti ūkio atsigavimą, naftos paklausa išaugs.

Pavyzdžiui, „Goldman Sachs“ atnaujino naftos kainos prognozę ir dabar numato, kad 2021 metais nafta pabrangs. Prognozuojama, kad WTI rūšies nafta kainuos 51,38 dolerio už barelį, o „Brent“ – 55,63 dolerius už barelį. Anot „Goldman Sachs“ analitikų, naftos brangimą skatina jau po koronaviruso smūgio atsigaunanti Kinijos ekonomika, o vėliau naftos paklausa augs ir išsivysčiusiose šalyse.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
1.7273

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje išaugo 47 proc. (30)

Praėjusią savaitę vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje kilo 47 proc. ir siekė 50,8...

Elektros tinklų sinchronizavimo sklandumui – penki tyrimai (2)

Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, jų elektros perdavimo...

Mažos galios žaliosios energetikos projektams – beveik 10 mln. eurų paramos (4)

Elektrą iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gaminančių mažos galios elektrinių...

„Amber Grid“: šalta žiema lėmė reikšmingai išaugusį dujų poreikį (1)

Pirmą ketvirtį dujų paklausa Lietuvoje išaugo beveik trečdaliu ir siekė 8,7 teravatvalandės...

Į Klaipėdą atplaukė naujas dujų krovinys iš JAV (26)

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų ( SGD ) terminalą atplaukė naujas didelis dujų...

Top naujienos

VESK: dažniausiai COVID-19 protrūkiai fiksuojami trijose srityse (43)

Šiandien posėdžiavusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (toliau – VESK) aptarė...

Landsbergis: Rusija dar kartą parodo, kad yra valstybė, kuri remia terorizmą (165)

Pirmadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos (ES)...

Silvija Skvernelė: jautėmės įžeisti, įskaudinti (293)

Buvusio premjero Sauliaus Skvernelio sutuoktinė Silvija Skvernelė teigia, kad jai net nekilo...

Duris atvėrė didžiųjų prekybos centrų parduotuvės: prie kai kurių pirkėjai lūkuriavo nuo pat ryto (52)

Pirmadienį po 4 mėnesių pertraukos lankytojams duris atveria didžiuosiuose prekybos centruose...

Linas Kojala. Futbolas tik išrinktiesiems

Kai 2019 metais nuvykau į Liverpulį stebėti šio miesto tituluočiausios komandos rungtynių,...

KT sprendimas nubraukė tiesioginius merų rinkimus: pasipylė reakcijos (464)

Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl tiesioginių merų rinkimų, pasipylė politikų reakcijos....

Darbo kodekso pakeitimai: „mamadienis“, algos, nuotolinis darbas, mobingas (10)

Antradienį įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai ketina pateikti Seimui Darbo kodekso...

„AstraZenecos“ iš Danijos nori ne tik Lietuva: jau rikiuojasi eilė (1)

Tuo metu, kai kylantis susirūpinimas dėl saugumo verčia Vakarų Europos valstybes riboti „...

The Economist | D+

Bidenas nori kalbėtis, bet iš rankų nepaleidžia ir lazdos: siekia bausti Rusiją

Joe Bidenui praeitą lapkritį laimėjus JAV prezidento rinkimus, dalis politikos žinovų spėjo,...