Tačiau oficialūs asmenys vis prabyla ir atskleidžia bent po kelias dujotiekio „Sila Sibiri“ detales. Atlikęs detalią tokių faktų analizę, Michailas Krutichinas, konsultacijų bendrovės „RusEnergy“ partneris, RBK žurnalistams sutiko papasakoti daugiau apie paslaptingąjį projektą.

Pirma labai įdomi detalė - projekto statybų kainos skiriasi, yra net keli variantai. Gegužę, prieš pat pasirašant amžiaus sandorį, Rusijos pusė išlaidas dujotiekio statyboms vertino 55 mlrd. dolerių (150,34 mlrd. Lt). Vasarą prezidento administracijos vadovas Sergejus Ivanovas projekto vertę įvardijo jau 60-70 mlrd. dolerių (164-191 mlrd. Lt). Remiantis tokių projektų planuotojų bei ekonomikos specialistų vertinimu, projektui įgyvendinti esą reikia daugiau nei 100 mlrd. dolerių (273,35 mlrd. Lt).

Rugsėjo pabaigoje „Gazprom valdybos narys Aleksandras Medvedevas pareiškė, kad kinai taip ir neapsisprendė prisiimti sau dalį projekto finansavimo, kuris turėjo vykti sumokant avansu už dujas (suma galėjo siekti 25 mlrd. dolerių (68,34 mlrd. Lt)). Anot „Gazprom“ valdybos nario, šis klausimas paprasčiausiai „pakibo ore“.

Jis taip pat pridūrė, kad toks avansas galėjo pasitarnauti ir kaip kainos koregavimo instrumentas, todėl galima daryti išvadą, kad galutinio susitarimo dėl rusiškų dujų kainos su kinais dar nėra.

Tokiu atveju šis sandoris iš tikrųjų buvo tik dar vienas iš jokių konkrečių įsipareigojimų nenumatančių susitarimo memorandumų, kokių „Gazprom“ archyve per praktiškai dešimt metų prisikaupė jau labai nemažai. Gali būti, kad dokumento statusas tapo svaresnis, įtikinus kinus pritarti tokioms slėpynėms– todėl buvo galima Rusijos valdžiai pranešti apie sėkmę ir pradėti grandiozines statybas, rašo ekspertas.

Naują informacijos porciją gavo vienas iš bendrovės „Gazprom dobyčia Nojabrsk“ vadovų Viktoras Selinas. Jo bendrovė užsiima Čajadinsko telkinio eksploatacija – tai bus pagrindinis dujų šaltinis pirmajame „Sila Sibiri“ statybos etape. V. Selinas žadėjo, kad rusiškos dujos per Kinijos sieną bus pradėtos tiekti tik 2020 metais.

Laikantis tokio grafiko, maksimalią dujų tiekimo apimtį – 38 mlrd. kubinių metrų – pasiekti bendrovei pavyks tik 2024 metais. Be to, daugiau nei 30 mlrd. kubinių metrų dujų per metus iš Rusijos kinams paprasčiausiai nereikia. Skaičiavimai, kad „Gazprom“ per metus Kinijai galės tiekti daugiau nei 60 mlrd. kubinių metrų neturi nieko bendro su realia rusiškų dujų paklausa, todėl tai tik pateisinimas per brangiam projektui.

Jeigu projektas galiausiai bus įgyvendintas ir Rusija įgys infrastruktūrą, reikiamą dujų tiekimui per Kinijos sieną, „Gazprom“ teks rinktis vieną iš trijų scenarijų. Remiantis pirmuoju galimu scenarijumi, dujos į Kiniją keliaus kinų nustatytomis sąlygomis, o tokia situacija gali baigtis tuo, kad dujos bus parduodamas netgi mažesne kaina nei jos tikroji savikaina. Kitaip tariant, Rusijos sąskaita bus subsidijuojami vartotojai iš užsienio.

Antrasis scenarijus – dujotiekio trasos tąsa iki Ramiojo vandenyno pakrantės, stambios gamyklos, kur būtų gaminamos suskystintos gamtinės dujos, statyba. Gali būti, kad ir tokiu atveju „Gazprom“ tektų prekiauti nuostolingai.

Trečiasis scenarijus, apie kurį garsiai kalbėjo pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – sprendimas „Sila Sibiri“ sujungti su Rusijos dujų transportavimo sistema Vakaruose ir dujų tiekimą iš Europos rinkos perkelti į Kiniją ir atgal. Taip pavyktų gauti maksimalų pelną.

Tačiau dujų tiekimas tūkstančius kilometrų iš Jakutijos į Europą pelningas nebus, o dujų apimtys, kurias būtų galima sėkmingai realizuoti Kinijoje, jokiais būdais nepakeis apimčių, kurias „Gazprom“ parduoda Europos rinkoje – 138 mlrd. kubinių metrų.

Atsižvelgiant į visus tris įvardytus scenarijus, „Sila Sibiri“ atrodo kaip akivaizdžiai nuostolingas projektas, naudingas tik statytojams – kitaip tariant, vamzdynų tiesimo bendrovėms, konkrečiai kalbame apie bendrovę, priklausančią Arkadijui Rotenbergui, „Stroigazmontaž“.

Ekspertas mano, kad būtent šis faktas ir skatina visas susitarimo su kinais detales laikyti paslaptyje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (762)