Trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys Matas Taparauskas aiškino, kad šilumos kaina susideda iš keleto dalykų.
Pasak jo, beveik du trečdalius kainos sudaro įmonių mokami kintami kaštai arba superkamos šilumos kaina, kuri nustatoma ir apskaičiuojama kas mėnesį. Likusi kainos dalis, apie 30-40 proc., yra pastovūs įmonių kaštai, kurie priklauso nuo reguliuojamos įmonės. Į tai, kaip sakė, įeina personalo išlaikymas, remontai, investicijų grąža ir pan.
„Pagrindinė kainos sudedamoji dalis yra kintami kaštai, o Lietuvoje šiuo metu dominuoja biokuras. Mes jo sunaudojame apie 70 proc. visai šilumos energijai pagaminti ir kaip rodo šiuo metu esančios tendencijos, biokuro kaina rinkoje yra vidutiniškai apie 40 proc. didesnė nei pernai metais.
Pažymėsiu, kad pernai turėta biokuro kaina buvo rekordiškai žema, tokių žemų mes nebuvome turėję. Dabar žaliavinės medienos kaina per metus padvigubėjo, tai atsiliepia ir prognozuojamai biokuro kainai, bet gera žinia, kad kai buvo biokuro kainų pikas 2018 m., ta biokuro kaina, kurią prognozuojame, dabar vis dar lieka žemesnė 17 proc.“, – aiškino atstovas.
Antroji kuro rūšis, kaip sakė, kuri naudojama Lietuvoje, yra gamtinės dujos, tačiau, kaip pridūrė, dabar visa Europa išgyvena gamtinių dujų kainų šoką.
„Mūsų įmonių naudojamos gamtinės dujos su visais infrastruktūros mokesčiais pabrango 2,6 karto. Turime greitai kylančias gamtinių dujų kainas“, – sakė specialistas ir apibendrino, kad būtent tai ir lemia šį sezoną brangstantį šildymą.
Pasak M. Taparausko, Vilniuje šiuo metu daugiau nei 40 proc. šilumos energijos yra pagaminama naudojant gamtines dujas, o tai reiškia, kad šiame mieste kainų šokas bus didelis.
„Kaune 95 proc. šilumos pagaminama arba superkant iš nepriklausomų gamintojų, arba pasigaminant iš biokuro, o dujų dalis – 5 proc., tai reiškia, kad Kaune kaina formuojama iš dviejų dalykų.
Panaši situacija ir Klaipėdoje, o visiškai kitokia – Šiauliuose, kur 30 proc. šilumos gaminama naudojant dujas“, – lygino jis.
M. Taparauskas sakė, kad VERT prognozės rodo, kad šilumos kaina Lietuvoje bendru atveju šį sezoną kils apie 30-31 proc. ir bus panaši į 2018-20119 m. šildymo sezoną, o gyventojų sąskaitos augs apie trečdalį.
Lietuvos energetikos ministerijos viceministrė Inga Žilienė kalbėjo, kad ministerija akylai stebi, kas vyksta rinkoje ir teigė kalbėjusi su energijos išteklių biržos „Baltpool“ atstovais.
„Pokyčių nėra, realiai, jau dabar didžioji dalis biokuro yra perkama ilgalaikiais sandoriais. Jokių pokyčių šiam šildymo sezonui nematome“, – ramino ji kalbėdama apie ekstremumus rinkose.
Šiuo metu, kaip teigė, yra sutarta, jog reikia spręsti du klausimus.
„Dėl prastesnės kokybės biokuro žaliavos pateikimo sąlygų gerinimo, nes šiai dienai pasiūla yra, bet dėl tobulintintų kainodaros dalykų, ne visos informacijos atskleidimo, ta žaliava nėra paimama, tai dėl to sutarta ir yra Vyriausybės nutarimas patobulinti žaliavos pateikimo sąlygas.
Taip pat mūsų siūlymas buvo, kad kirtimo atliekas, kaip produktą, būtų galima perkelti į „Baltpool“ prekybos platformą“, – sakė ji.
Ekonomikos komiteto nariai taip pat klausė, kaip Lietuva gyventojams galėtų stabilizuoti šildymo kainų augimą.
„Dabar tuo klausimu dirba Vyriausybė, Energetikos Vyriausybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Finansų ministerija. Tai paketas tikrai bus pateiktas.
Kalbant apie PVM centralizuotai tiekiamai šilumai, mes ir toliau, Energetikos ministerija, siūlome, kad reikėtų ir toliau išlaikyti lengvatinį 9 proc. PVM, o jei žiūrint bendrai, kad būtume nepriklausomi, tai – atsinaujinanti energetika“, – sakė viceministrė bei žadėjo, kad 2021-2027 m. ES perspektyvoje numatyta apie 300 mln. Eur paramos namų ūkiams.
Viceministrė taip pat žadėjo, kad šiemet kompensacijas už šildymą gaus didesnis namų ūkių skaičius.
„Delfi“ primena, jog vilniečiams šilumos kainos didės kone labiausiai visoje Lietuvoje. Jos, kaip teigiama, gali išaugti apie 60 proc., lyginant su praėjusiais metais.
Tuo tarpu Kaune šildymas brangs nežymiai, apie 3 proc., Klaipėdoje – apie 40 proc.
Taip pat redakcija primena, kad remiantis Piniginės socialinės paramos įstatymu, nepasiturintiems gyventojams gali būti kompensuojamas būsto šildymas, taip pat geriamojo ir karšto vandens išlaidos.
