Ketvirtadienį Gamtinių dujų ir Elektros energetikos įstatymų pataisoms po pateikimo pritarta 87 parlamentarams balsavus už, 25 susilaikius. Balsavusių prieš nebuvo. Pirmadienį šiems pakeitimams pritarė ir Seimo Ekonomikos komitetas.
Idealaus sprendimo paieškoms laiko nebėra
Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys sakė, kad frakcija veikiausiai pritars Ministrų Kabineto teikiamiems įstatymo pakeitimams, kadangi nesiimant veiksmų dabar gyventojų finansinė situacija taps dar sudėtingesnė. Jis sutinka, kad jau prasidėjus šildymo sezonui bet koks tolesnis veiksmų atidėliojimas bus skausmingas, todėl nepritarti siūlymams nebūtų tikslinga.
„Neišvengiamai esame tokios apsisprendimo situacijos, kur nei vienas, nei kitas nėra idealus sprendimas, bet pritarti turbūt yra geriau, negu nepritarti. (...) Geriau yra bandyti priiminėti vienokius ar kitokius sprendimus, nei laukti ir žiūrėti, kas nutiks“, – sakė V. Gapšys.
Vis dėlto „darbietis“ pažymi, kad svarstomos priemonės nėra pats geriausias variantas, kadangi augančioms kainoms amortizuoti pasiskolintų lėšų grąžinimo našta teks gyventojams.
„Nors matome ir trūkumą tame išdėstyme, matome, kad palūkanos, kurios susidarys finansuojant tą išdėstymo schemą, vis tiek greičiausiai bus perkeltos ant tų pačių vartotojų pečių. Matome tame trūkumų ir norėtume, kad Vyriausybė realiau svarstytų žmonių galimybes pakelti tą kainų šoką“, – kalbėjo Darbo partijos frakcijos narys.
Reikėjo galvoti dar vasarą
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Arvydas Nekrošius atskleidė, kad frakcijos narių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė, tačiau LVŽS linkusi palaikyti visas priemones, kurios padėtų gyventojams lengviau pragyventi šildymo sezoną.
„Iš principo mes būtume linkę palaikyti visus Vyriausybės sprendimus, kurie mažintų energetikos kaštus žmonėms“, – teigė A. Nekrošius.
Pasak „valstiečio“, dabar skubos tvarka teikiamus pakeitimus reikėjo daryti vasarą, kadangi jau tada buvo galima numatyti, kad metų pabaigoje energijos išteklių kainos ženkliai augs.
„Geriau vėliau, negu niekada, bet, pavyzdžiui, energetikos ministras Vyriausybės valandoje pasisakė, kad nekaupė jokio dujų rezervo ir toliau nemato tam reikalo. Tai daug ką pasako apie tai, kad nesiruošėm šitam sezonui, o visi rodikliai rodė, kad energetiniai resursai tik brangs. Apmaudu šiek tiek. Vėluojam į traukinį, bet gal dar suspėsim“, – komentavo LVŽS narys.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas taip pat pritarė, kad Vyriausybė atitinkamus veiksmus galėjo žengti dar antroje vasaros pusėje, o priežasčių, kodėl tuomet nebuvo nieko imtasi valdantieji nepateikė.
Seimo narys Eltai išreiškė atstovaujamos frakcijos susirūpinimą, kad valdantieji bando ieškoti sprendimų, kurie vėluoja, dėl to juos mėginama priimti skubos tvarka, pakankamai nepadiskutavus. Anot politiko, siūlymas išdėstyti energijos kainų kilimą nėra tvarus sprendimas, jei energijos kainos toliau augs bei „tiesiog apsprendžia patį susimokėjimo faktą ir atideda šios, tikrai ženkliai pakilusios, kainos mokėjimą į būsimus laikotarpius“.
L. Savicko nuomone, bent dalis susidarysiančio kainų skirtumo turėtų būti kompensuojamas valstybės. Tokį sprendimą politikas vadina sąžiningesniu.
„Ko tikriausiai pasigendame, tai realios diskusijos ir atsakymo, kodėl nebuvo pasirengta Vyriausybės laiku, dar vasaros antroje pusėje, matant ryškėjančias tendencijas, viena vertus, ieškoti sisteminių sprendimų, kurie leistų tikėtis šiek labiau valdomo šio kainų augimo. Kita vertus, ieškoti sutarimo su valstybės įmonėmis ar valstybės biudžeto sąskaita tą patį skausmingiausią prieaugį vis dėlto ne atidėti, o bent jau iš dalies padengti valstybės lėšomis“, – sako frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys.
Skirtumui tarp energijos išteklių kainų ir mažinamų sąskaitų vartotojams padengti reikalingas lėšas turės skolintis energijos tiekėjai. Pavyzdžiui, vienintelis gamtinių dujų vartotojams Lietuvoje tiekėjas „Ignitis“ praėjusį antradienį paskelbė planus skolintis iki 104 mln. eurų iš SEB banko.
L. Savickas priminė Vyriausybės poziciją vasarą, esą Ministrų Kabinetas tuomet į kainų klausimus kištis neketino. „Tačiau praėjus ketvirčiui metų, rudenį, mes jau kalbame apie tai, kad Vyriausybė skubos tvarka ieško kažkokių sprendimų, kaip vis dėlto tą klausimą spręsti. Akivaizdu, kad pavėluota“, – pabrėžė L. Savickas.
Parlamentaras patvirtino, kad jo atstovaujama frakcija sieks išsamesnių diskusijų, nes dabar skubos tvarka priimami sprendimai nėra tokie, kurie iš esmės padėtų ties energetinio skurdo riba rizikuojantiems atsidurti žmonėms.
„Dabar norisi rasti ne tik sprendimus, kurie ne tik, atrodo, kad skubiai kažkas padaryta, bet kad tie sprendimai realiai būtų keičiantys situaciją. Nei kainos atidėjimo ar (elektros – ELTA) rinkos liberalizavimo ir rinkos tiekėjų pasirinkimo atidėjimas nėra tvirti reikalingi sprendimai. Taip pat reikalinga realiai pasižiūrėti, kiek mūsų gyventojų atsidurs ties energetinio skurdo riba“, – dėstė L. Savickas.
Seimui priėmus Elektros energetikos įstatymo pataisas, VERT galės sustabdyti elektros kainų augimą vartotojams 20 proc., taip išvengiant 51 proc. kainų šuolio. Susidariusį skirtumą, planuojama, gyventojams apmokėjimui išdėstyti iki 2027 metų pabaigos.
Gamtinių dujų įstatymo pakeitimais siūloma leisti nebekelti gamtinių dujų kainų vartotojams šildymui daugiau nei 30 proc., o turintiems virykles – 20 proc. Prognozuojama, kad nešvelninant dujų kainų kilimo, ji augtų 83 proc. šildymui ir 51 proc. viryklėms.
