Rusija siekia stiprinti savo teises į gamtinių išteklių turtingą Arktį, dėl to radosi tam tikros įtampos santykiuose su Kanada, Danija, Norvegija ir Jungtinėmis Valstijomis. Vis dėlto vasario pabaigoje susitikęs su užsienio šalių diplomatais, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva suinteresuota bendradarbiauti su kaimynine Norvegija taip pat ir dėl Arkties.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Dar daugiau, vasario 27 d. žiniasklaida informavo, kad Rusija pasiruošusi diskusijoms dėl karo Gruzijoje, jei tai padėtų sušvelninti santykius su NATO. Maskva teigia esanti pasirengusi diskutuoti dėl šio karo, vienintelė sąlyga – kad diskusijoje galėtų dalyvauti Rusijos generalinio štabo atstovas, galįs paaiškinti rusų kariškių požiūrį į įvykius.

O štai Irako prezidentas Jalalas Talabani neseniai su oficialiu vizitu vyko į Teheraną. Irane suplanuotas ir oficialus Irako prezidento susitikimas su karinguoju Irano prezidentu Mahmoudu Ahmadinejadu. Kaip visada nenumaldomas Venesuelos lyderis Hugo Chavezas referendume pagaliau gavo Konstitucijos pakeitimus, pagal kuriuos jis šalies vadovu galės likti neribotą kadencijų skaičių. Vieno leidinio antraštė neseniai skelbė tiesiai šviesiai: „H. Chavezas valdys tol, kol sukurs komunizmą“. Vis dėlto pastaruoju metu dėl žinomų priežasčių Venesuelos prezidentas nebegrasina neparduoti Amerikai naftos.

Kuriam galui visi šie epizodai iš giminingų politinių režimų gyvenimo? Vasario pabaigoje paskelbtame metiniame Amerikos Valstybės departamento pranešime nagrinėjama žmogaus teisių padėtis daugiau kaip 190 valstybių. Ypač didelį susirūpinimą Valstybės departamentui kelia Šiaurės Korėja. Vis dėlto autoritarinio valdymo simboliai (valingai ar ne) yra tapę naftos pinigų maitinami Rusijos, Irano ir Venesuelos režimai. Kokie jų reikalai dabar, stojus krizei? Apie tai šiandien ir pasikalbėkime.

Pirmoji pusė – straipsnis „Tikėtinas „naftos autokratų“ saulėlydis“ iš „Le Monde“

„Praėjusią vasarą autokratų trijulė dar ilsėjosi ant laurų, kai naftos barelis kainavo daugiau nei 140 dolerių. Irano prezidentas M. Ahmadinejadas ir jo Venesuelos kolega H. Chavezas peikė Amerikos „imperializmą“. Pirmasis – iš islamo, antrasis – Bolivaro revoliucijos pozicijų. Rusijos Vyriausybės vadovas Vladimiras Putinas įsiveržė į Gruzijos teritoriją, o paskui vienašališkai pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę.

„Naftos autokratai“ 3 m. plėtė politinę įtaką ir palaikė savo režimų stabilumą, perskirstydami milžiniškus pinigus už juodąjį auksą, kurio pagrindiniai eksportuotojai jie ir yra. Jie neatsisakė savo ambicijų, tačiau bent kol kas neturi pinigų joms įgyvendinti. Naftos poreikis pirmą kartą per ketvirtį amžiaus sumažėjo, jos kaina ilgai gali laikytis ties 40 dolerių už barelį riba.

Šis nemalonus likimo posūkis susilpnino visus tris lyderius tiek užsienyje, tiek savo šalių viduje. Įsitikinę aukštų naftos kainų tvirtumu, 2009 m. savo šalių biudžetus jie formavo pagal naftos kainą, kuri dvigubai didesnė nei dabartinė. Dabar šie režimai atsidūrė ekonominėje duobėje ir yra priversti naudoti savo šalių aukso rezervus socialinėms programoms finansuoti. Jei reikalai ir toliau klostysis dabartiniu tempu, tie rezervai gali baigtis 2010 m. pabaigoje. Be to, autokratiniams režimams tenka papildomai mokėti už prastą vadybą ir nesugebėjimą kloti pamatus ateičiai. Ponai M. Ahmadinejadas, H. Chavezas ir V. Putinas nepasinaudojo aukštomis naftos kainomis, kad sumažintų savo šalių priklausomybę nuo angliavandenių. Be to, ignoruodami Persijos įlankos monarchijų pavyzdį, jie paradoksaliu būdu nesugebėjo deramai investuoti į savo energetinių sistemų infrastruktūrą, nors pastaroji yra jų „auksinius kiaušinius dedanti višta“.

Priešingai, šie lyderiai padarė viską, kad tarptautinės kompanijos prarastų bet kokį interesą investuoti į jų šalių energetinį sektorių. Teheranas plėtojo savo branduolinę programą ir taip išprovokavo strateginių įrenginių importo tarptautinį embargą. Maskva praktikavo teisinį nihilizmą, kad apribotų užsienio naftos kompanijų veiklą savo šalyje. Karakasas ėmėsi beatodairiškos nacionalizacijos ir privertė pasitraukti iš šalies kelias dideles Vakarų kompanijas.

Kokie milžiniški bebūtų Rusijos, Irano ir Venesuelos naftos ištekliai, juos išgauti kainuoja brangiai, reikia panaudoti ir modernias vakarietiškas technologijas. Todėl naftos gavyba šiose šalyse mažėja: Venesuela juodojo aukso išgauna mažiau nei 1998 m., Irane naftos gavyba sumažėjo 40 proc. nuo to laiko, kai šalį valdė šachas, Rusijoje gavybos „lubos“ pasiektos 2008 m. Iš šios trijulės pažeidžiamiausias yra ponas M. Ahmadinejadas, nuo kurio nusigręžė kai kurie konservatoriai ir kuriam grasina buvęs prezidentas Mohammadas Khatami. Apgaulinga ir pono H. Chavezo pergalė referendume, leidusiame jam būti prezidentu, kiek panorės. Nors gali pasigirti gerais kovos su skurdu rezultatais, jo šalies ekonomikos būklė prasta, ir nežinia, kas bus, kai iždas ištuštės. Pono V. Putino populiarumo krizė lyg ir nepaveikė, bet nežinia, kaip bus, ekonomikai stojant po greito 8 m. augimo.

Ar dabartinėmis sąlygomis šie lyderiai atsisakys savo priešiškumo Vakarams? Labai abejotina. Išsprendus branduolinę problemą būtų galima atnaujinti ekonominius santykius su Iranu. Šių metų gegužę Venesueloje vyksiantis tarptautinis konkursas dėl naujų naftos koncesijų bus geras testas, parodysiantis dabartinį pono H. Chavezo nusiteikimą. Ir Rusijoje ne visi vadovai yra atsisakę partnerystės su Amerikos ar Europos kompanijomis. Jei krizė netruks ilgai, ji gali būti naudinga aptariamiems režimams. Dėl investicijų stokos atsiradus įtampai naftos tiekimo srityje, gali rastis sąlygų naftos kainai vėl augti. Jei barelis kainuos 80–100 dolerių, pinigai vėl ims plaukti į autoritarinių režimų kišenes. Tuomet šios šalys galbūt susigrąžins buvusią galybę“.

Antroji pusė – straipsnis „Ar pasaulinė krizė padės suvaldyti autokratus?“ iš „The Globe and Mail“

„Praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio Didžioji depresija susilpnino liberalią demokratiją ir paklojo pamatus fašizmui. Ar dabartinė krizė gali turėti priešingą efektą ir susilpninti autokratus, taip paskatinti demokratijos pakilimą?

Mėginti spėti ateitį – beprasmiškas užsiėmimas, vis dėlto tam tikrų viltingų ženklų esama. Trys autoritarizmo draugužiai V. Putinas, H. Chavezas ir M. Ahmadinejadas atrodė labai svarbūs, kai naftos barelis kainavo daugiau nei 100 dolerių. Jie žvelgė į Vakarus su neslepiama panieka, atrodė, kad jie atstovauja naujai formai autoritarinio populizmo, galinčio visapusiškai varžytis su demokratija. Šiandien, kai barelis kainuoja 40 ir mažiau dolerių, jų pasipūtimas kažkur dingo.

Rusijos Vyriausybei teko išnaudoti trečdalį savo valiutos rezervų, kad apsaugotų nuvertėjantį rublį. Rusų kompanijos skolingos kreditoriams 400 mlrd. dolerių. Nuo praėjusios vasaros užsienio investuotojai iš šalies atitraukė daugiau nei 290 mlrd. dolerių. Ministras pirmininkas V. Putinas ir prezidentas D. Medvedevas vis dar populiarūs, bet neaišku, ar nenusigręš nuo jų kol kas šiuos lyderius palaikantis verslo ir kitoks Rusijos elitas. Panašu, kad pono V. Putino kalbų tonas švelnėja. Paskutiniame Davoso forume Rusijos ministras pirmininkas pagarbiai kalbėjo apie atviras ekonomikas. Grįžęs į tėvynę, jis pasikvietė opozicinio laikraščio redaktorių, kad pareikštų užuojautą dėl šio leidinio žurnalisto nužudymo ir išreikštų palaikymą nuomonių įvairovei spaudoje. Galbūt tai krokodilo ašaros, bet visai neseniai ponas V. Putinas apskritai nebūtų jų liejęs.

Ponas H. Chavezas valdžioje jau 10 m. ir valdys dar nežinia kiek, bet jis irgi nukentėjo dėl mažų naftos kainų. Naftos gavyba mažėja. Sausį dienraštis „The New York Times“ pranešė, kad Venesuelos lyderis neoficialiai derasi su Vakarų kompanijomis dėl eksploatavimo verslovių, kurias anksčiau nacionalizavo. Venesuela verčiasi sąskaita produktų importo, kurį užtikrina pajamos už naftą. Šiemet sumažėjus bendrajam vidaus produktui, importuoti bus sunkiau, todėl Vakarus kaltinančios pono H. Chavezo tirados ima skambėti nenuoširdžiai.

Ekonominis nuosmukis gali kelti grėsmę ir teokratiniam Irano režimui. Šaliai reikia, kad naftos barelis kainuotų 75 dolerius, nes būtina padengti milžiniškas produktų ir kuro subsidijas, kurios iraniečių gyvenimą daro daugiau mažiau pakenčiamą ir pridengia ekonomikos neefektyvumą. Demagogas M. Ahmadinejadas taip ir neištesėjo pažado panaikinti nedarbą ir pakelti gyvenimo lygį. Jo konkurentas buvę prezidentas M. Khatami jau paskelbė dalyvausiąs birželio 12 d. vyksiančiuose šalies vadovo rinkimuose.

Sėkmė ir sumani vadyba šiuolaikiniams autokratams leidžia išlikti viršuje. Bet dabar jau kvailokai atrodo mintis, kad jie atstovauja režimui, išradingai besinaudojančiam kapitalizmu ir taip save įamžinančiam. Autokratai pažeidžiami, kaip ir visi, kurių valdžia remiasi jėga, o ne demokratine teise“.

„Dvi pusės“ – antradieniais 11.05 val. (kart. 16.25 val.).

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naftos rinka vis labiau artėja prie paklausos ir pasiūlos pusiausvyros (2)

Po ilgo mažų naftos kainų laikotarpio pasaulio naftos rinka vis labiau artėja prie paklausos ir...

Prasta žinia vairuotojams – po kainų šuolio naftos kainos netoli 3 metų maksimumo (58)

Naftos kainos ketvirtadienį kilo, pranešus apie kritusias JAV atsargas bei Nigerijos kovotojams...

Dėl degalų kainų augimo kreiptasi į Konkurencijos tarybą (110)

Nuo šių metų padidėjo akcizas dyzelinui, dėl to pabrango kai kurios kuro rūšys. Aiškinamasi,...

Rusija mums gali atjungti elektrą greičiau, nei susijungsime su Europa (593)

Elektros tinklo įžiedinimo darbai, techniškai leisiantys Rusijai Baltijos šalis atjungti nuo BRELL...

Elektros energijos kainos didėjo visame regione

Praėjusią savaitę, sausio 8-14 dienomis, visose „ Nord Pool “ biržos prekybos zonose kainos...

Top naujienos

Po pirmagimio netekties gyventi teko mokytis iš naujo virusas „suvalgė“ smegenų kamieną  (9)

Tai buvo toli gražu ne pirmasis interviu, kurio metu ne tik atsiveriančiam, bet ir man –...

Liūdnai pagarsėjęs „Lexus“ vairuotojas: gavau nuo pareigūnų normaliai (214)

Ketvirtadienį į Vilniaus miesto apylinkės teismą atžygiavo liepos mėnesį siautėjęs...

Programišių ataka: įsilaužus į Lietuvos portalą apšmeižtas ministras Karoblis (108)

Įsilaužus į naujienų portalą tv3.lt, jame ketvirtadienio vakarą paskelbta išgalvota melaginga...

Lemiamą šturmą atlaikęs „Žalgiris“ dramatiškoje mačo pabaigoje įveikė Ispanijos čempionus (222)

17 taškų persvarą iššvaistęs Kauno „Žalgiris“ (12-7) sugebėjo išsaugoti pergalę savo...

Darbo vietą susikūrė atsidūrusi gyvenimo duobėje: liko viena su dvynukais ant rankų (61)

Su Lina Šukiene susitikome jos įkurtame vaikų žaidimo kambaryje. Švelniais spalvų tonais...

Aistros apimto senolio žmona baiminasi, kad akto metu jis nenumirtų (28)

Aš ir mano vyras gulime pataluose, švytintys nuo to momento intensyvumo. Mūsų kūnai susipynę ir...

Vis daugiau paauglių tampa žudikais: skaičius išaugo beveik trigubai (242)

Lietuvos policija pastebi nerimą keliančią tendenciją: vis daugiau paauglių nesibaido paimti...

Karbauskis žada išviešinti dalį LRT dokumentų: to net nebuvo įmanoma įsivaizduoti papildyta Siaurusevičiaus komentaru (1382)

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žada paviešinti dalį Lietuvos radijo ir...

Gyvai / Dvyliktasis Dakaro etapas: ilgiausias išbandymas automobiliams finišavo Juknevičius ir Vanagas (203)

Išbandymų dieną jau atlaikė Antano Juknevičiaus ir Benedikto Vanago ekipažai. "Craft Bearings"...

Kaip veiks vienintele likusi Valstybinių miškų urėdija (25)

Lietuvoje nebeliko 42 valstybinius miškus valdžiusių urėdijų – antradienį Registrų centras...