Tai N.Udrėnas pareiškė, komentuodamas EK užsakymu konsultacijų įmonės "Booz&Company" atliktą studiją dėl regioninio SGD terminalo - joje kaip tinkamiausios vietos buvo įvardytos Suomijos įlankoje, prie Estijos bei Suomijos.
"Konsultantai daro išvadą, kad regioninis terminalas turėtų būti lokalizuotas Estijoje arba Suomijoje, greičiausiai Suomijoje, nes ši regiono dalis liktų labiau pažeidžiama, lyginant su Lietuva, ir tai, kad Suomija yra pakankamai didelis dujų vartotojas. Tačiau esmė ta, kad Suomijos SGD terminalo perspektyva yra tolima - kažkada po 2025-ųjų metų, kada nustos galioti ilgalaikės Suomijos-Rusijos ilgalaikės dujų tiekimo sutartys" , - interviu Žinių radijui antradienį sakė prezidentės patarėjas.
Be to, anot N.Udrėno, pastačius regioninių SGD terminalą Suomijoje, dar reikėtų nutiesti dujotiekį iš Estijos į Suomiją, sustiprinti dujotiekius Baltijos valstybėse.
"Savo terminalą turėsime jau 2014 metų pabaigoje. Todėl dėl mažesnių dujų kainų turėsime naudą ir mes, ir kitos Baltijos valstybės", - sakė patarėjas.
"Lietuvos terminalo projektas yra pats pigiausias ir greičiausiai įgyvendinimas, lyginant su kitais analizuotais SGD projektais, be to, Klaipėdos uostas šiauriausias, neužšąlantis uostas Baltijos jūroje. Taigi, mes pasirinkome tinkamiausią technologinį sprendimą ir pigiausią", - kalbėjo N.Udrėnas.
Lietuvos valdžia ne kartą yra pareiškusi, jog SGD terminalas Klaipėdoje galės tapti regioniniu ir dujomis aprūpinti kaimynines Baltijos šalis. Lietuva iki 2014 metų pabaigos ketina pastatyti nuosavą SGD terminalą, kurios pajėgumas būtų 2-3 mlrd. kubinių metrų per metus.
Europos Komisijos teigimu, tyrime pateikiama strateginė sistema, pagal kurią suinteresuotos valstybės ir projekto plėtotojai turėtų priimti sprendimus. Tyrime taip pat nustatyta infrastruktūra, reikalinga tinkamam vidaus rinkos veikimui ir tiekimo saugumui regione.
Regioninis terminalas aprūpintų dujomis Baltijos valstybes ir Suomiją, kurios dabar yra visiškai priklausomos nuo Rytų tiekėjo. Terminalui būtų suteikta ES finansinė parama.