Šiaulių Vilniaus g. 21-ojo daugiabučio gyventojai už šilumą moka gerokai mažiau nei artimiausi kaimynai, gyvenantys šalia stovinčiame name.
„Investavome 1000 litų, o per dešimtmetį sutaupėme gerokai per 100 tūkstančių litų”, – šypsojosi karo inžinieriaus išsilavinimą turintis Pranas Voitechovičius.
Požemines slėptuves ir įtvirtinimus projektuodavęs specialistas greitai apskaičiavo, kad namo šildymo sistema veikia neefektyviai, – įtarimą sukėlė pernelyg dideli energijos nuostoliai.
„Supratau, kad butuose buvo prijungta akivaizdžiai per daug radiatorių sekcijų, todėl išsibalansavo suprojektuota šildymo sistema ir ji tapo nebetvarkinga”, – prieš dešimt metų įvykusį susirinkimą prisiminė P.Voitechovičius.
Gyventojai sutiko atlikti inventorizaciją, o specialisto įtarimai pasitvirtino su kaupu. 40 butų name buvo rasta tiek perteklinių radiatorių sekcijų, kad jų būtų pakakę dar 10 butų šildyti. P.Voitechovičiaus trijų kambarių bute liko tik 18 iš ketaus pagamintų radiatoriaus sekcijų.
„Specialistai atkūrė šildymo sistemą – padarė ją tokią, kokia buvo suprojektuota. Paklaida siekia vos 2–3 radiatoriaus sekcijas. Tačiau nė viename bute netapo šalčiau, – sakė šiaulietis. – Dabar namo gyventojai džiaugiasi 20–22 laipsnių šiluma. Tada mums viskas kainavo vos 1000 litų, o mėnesinės išlaidos šildymui sumažėjo trečdaliu.”
Ne tokį efektyvų, bet tokį pat paprastą būdą taupyti atrado ir radviliškiečiai. Šiame mieste šilumą tiekianti bendrovė „Radviliškio šiluma” pirmoji šalyje su namų bendrijomis pasirašė sutartis pagal vadinamąjį antrąjį aprūpinimo karštu vandeniu būdą. Ši iš pažiūros nedidelė smulkmena – karšto vandens tiekėja tampa bendrija – leidžia per mėnesį išlaidas sumažinti 5–6 procentais.
„Reikia sutvarkyti keletą formalumų, suprasti sistemos veikimą, o tada pakaks pusvalandžiui prisėsti prie kompiuterio”, – tikino daugiabučio namo bendrijai „Giraitė” vadovaujantis Albertas Vitartas.
