„Kaip kaliošų arba impregnuotos medienos negalima deginti, nes tai yra kancerogenai, taip ir su kietu išgautu kuru‟, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Po poros metų praeitimi turėtų tapti akmens anglis, lignitas, durpės, o draudimas skirtas ir gyventojams, ir verslui.
„Akmenės cementas‟ yra pagrindinis kūrentojas, po to yra keletas mokyklų, darželių, kurie vis dar kūrenasi, o žmonių pastatų yra visiška mažuma‟, – teigia S. Gentvilas.
Opozicinės Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos‟ narys Kęstutis Mažeika sako, kad jeigu alternatyvos būtų pigesnės, žmonės ir draudimų nereikėtų.
„Jeigu mediena, granulės ar briketai būtų įperkami ir prieinamos kainos, tai natūraliai turbūt žmonės neieškotų anglių ar kito taršaus kuro‟, – sako buvęs aplinkos ministras K. Mažeika.
Prižiūrėti, kas kokį kurą degina, kokius katilus ir krosnis naudoja, norima pavesti savivaldybėms.
„Neretai ta savivalda prisimenama, kai yra idėjų fiks ir nežinoma, kam jas pavesti realizuoti‟, – pažymi Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Savivalda ir opozicija jau dabar sako, kad belstis į žmogaus duris ir tikrinti, kokį kurą naudodamas jis kepa blynus, bus neįmanoma.
„Matome: namas, kaminas, dūmai rūksta. Kokiu pagrindu mes eisime pas žmogų? Ko mes prašysime, kaip vyks tas kontrolės mechanizmas?‟, – klausia M. Sinkevičius.
K. Mažeika sako, esą žinant etatų skaičių savivaldybėse ir įvertinant jų darbuotojų krūvį, tas tikrinimo darbas būtų praktiškai neįmanomas.
Bet Aplinkos ministerija tikisi, kad oras šalyje taptų švaresnis, ypač šaltuoju metų laiku. Šiemet didžiausia tarša fiksuota sausio–kovo mėnesiais.
„Palyginti su liepos mėnesiu, tai koncentracijos buvo 2–2,5 karto didesnės. Tokia situacija kartojasi praktiškai kiekvienais metais‟, – aiškina Aplinkos apsaugos agentūros specialistė Vilma Bimbaitė.
Pernai Vilnius Tech universiteto atliktas tyrimas parodė, kad anglis skleidžia 17 kartų daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei biokuras.
„Išmeta daug kietųjų dalelių ir, aišku, sieros oksido, azoto oksido. Todėl tai yra taršus kuras‟, – kalba Vilnius Tech Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė Vaida Šerevičienė.
Atsisakantys taršaus kuro žmonės jau dabar gali naudotis parama.
„Socialiai remtiniems gyventojams yra 85 proc. paramos, kitiems 50 proc. paramos pasikeisti iš anglies į biokurą ar šilumos siurblius‟, – sako ministras S. Gentvilas.
Krosnių poreikis toks didelis, kad per savaitę – bent penkių norinčių žmonių skambučiai. Meistrai sako, kad įrengimo gali tekti ir palaukti.
„Sakau: „kada jums reikia?‟, – „Man nėra skubu, po savaitės‟. – „Ne, mes kalbame apie metus: šiais metais ar galima kitais? Jeigu šiais, tai yra neįmanoma‟, – sako krosnininkas Marius Babraitis.
„Energetinė vertė išauga pačios malkos: ji sudegina suodžius ir sukelia didesnę temperatūrą, ir dūmų mažiau‟, – pasakoja jis.
Aplinkos ministerija prieš mėnesį skelbė, kad siūlo savivaldybėms suteikti daugiau galių valdyti kuro deginimo taršą. Įstatymo projekte norima nuo 2025 metų visiškai atsisakyti kietojo iškastinio kuro – akmens anglies, lignito, durpių naudojimo Lietuvoje. Draudimas apimtų visas kuro deginimo paskirtis: šilumos gamybą, maisto ir karšto vandens ruošimą.
Pernai anglių, kokso ir durpių, įskaitant durpių briketus ir granules, sunaudota 340 tūkst. tonų, maždaug tiek sveria 11 tūkst. pakrautų sunkvežimių.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
