Sąžiningi vartotojai šokinėjančio „gyvatuko“ mokesčiu padengdavo visus name atsiradusius šilumos tiekėjo nuostolius. Pavyzdžiui, vien Vilniuje gyventojai per metus permokėdavo
apie 20 mln. litų, Kaune – apie 10 mln. litų.
Nuo gegužės 1 dienos situacija gyventojams, kuriems karštą vandenį tieks šilumos įmonės, pasikeitė iš esmės – jie už karštą vandenį mokės tik pagal skaitiklio rodmenis ir stabilų „gyvatuko“ mokestį. Jo dydį, kuris priklauso nuo name įrengtos karšto vandens tiekimo sistemos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jau patvirtino.
Bet daug kam kyla klausimas, ar šilumos tiekėjai nuostolius, atsiradusius tiekiant karštą vandenį, žiemą „neperkels“ į šildymo sąskaitas?
„Taip, šis klausimas yra aktualus, nes anksčiau nuostoliai buvo padengiami protu nesuvokiamu „gyvatuko“ mokesčio dydžiu, bet dabar tokios galimybės šilumos tiekėjams nebeliko. Kad nuostoliai nenugultų į šildymo sąskaitas, Seimo narys Jurgis Razma, kartu su ministerijos specialistais, pateikė Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios įpareigotų šilumos tiekėjus namo įvade įrengti du atskirus šilumos skaitiklius – vienas skaičiuotų, kiek šilumos sunaudota karštam vandeniui ruošti, kitas – šildymui. Taip būtų galima išvengti automatinio nuostolių perkėlimo“, - sakė Energetikos ministerijos Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vedėjo pavaduotojas Kęstutis Žilėnas.
Šias Šilumos ūkio įstatymo pataisas šiuo metu svarsto Seimo Ekonomikos komitetas.
