Balandžio 6 d. popietę „NordBalt" jungtis atsijungė dėl gedimo valdymo sistemoje. Gedimas pašalintas ir jungties darbui bandomuoju režimu atnaujintas trečiadienio vakarą.
„Sklandžiam darbui ar „įsivažiavimui" elektros jungtims, kaip ir kiekvienam naujam ir sudėtingam įrenginiui, užtrunka laiko. Ruošdamiesi jungčių eksploatacijai žinojome, kad laukia pažintis su Lietuvoje visiškai nauja technologija.
Taip pat žinojome, o dabar tuo ir įsitikiname, kad pirmieji metai ir ypač mėnesiai tikrai bandys mūsų specialistų budrumą ir profesionalumą nustatant gedimų priežastis ir jas šalinant," - sako elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid" valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Daivis Virbickas.
Jūrinė jungtis dar turi ir tą specifiką, kad jos „smegenys" - srovės keitikliai - išsidėstę 450 km atstumu, tad jei gedimas ne ant kranto esančioje įrangoje, gedimo vietos ir priežasties nustatymas gali pareikalauti ir daugiau laiko. Dėl ypač sudėtingų naujausių aukštos įtampos nuolatinės srovės technologijų ypač svarbios jungties elementų informacinės valdymo sistemos ir jų patikimas veikimas.
„Informaciją apie jungčių darbą ar atsijungimą, kaip ir apie fizinį elektros srautą kiekvieną minutę galime nuolatos stebėti „Litgrid" interneto svetainėje.
Natūralu, kad pirmieji darbo ir tokių stebėjimų rezultatai pritraukia daug dėmesio. Vis tik noriu atkreipti dėmesį, kad nors apie elektros infrastruktūros gedimą galime sužinoti vos jam įvykus, elektros vartotojai šių atsijungimų nepajunta. Tuo pasirūpina automatizuota elektros sistemos valdymo įranga ir visą parą budintys sistemos dispečeriai,"- sako D. Virbickas.
Šį penktadienį, balandžio 8 d. ankstyvą rytą, nuo 5 iki 9 val. galios perdavimas jungtimi bus sustabdytas, jungties valdymo sistemos techninės priežiūros darbams.
450 km ilgio „NordBalt" jungtį sudaro aukštos įtampos nuolatinės srovės keitikliai Lietuvoje ir Švedijoje, transformatorių pastotės, jūrinis ir sausumos kabeliai, valdymo, relinės apsaugos, automatikos ir kitos sistemos.
