Sostinėje gyvenanti Asta (vardas pakeistas – DELFI) nedidelį butą Vilniuje įsigijo dar 2011 m. sausį. Iki kovo pabaigos jame buvo leista gyventi buvusiai savininkei, kol ši susiremontuos savo naujus namus.
Išsikrausčius buvusiai savininkei, jauna šeima pradėjo remonto darbus.
„Kai buvau nėščia ir įsirenginėjome butą galvojau, kad tiek karšto, tiek šalto vandens skaitikliai priklauso „Vilniaus vandenims“. Jiems buvo pranešta, kad darausi remontą, jie paaiškino, ką reikia tokiu atveju daryti: nuimant skaitiklius juos reikia nuplombuoti, o, kai viskas bus baigta, vėl išsikviesti specialistus ir jie skaitiklius užplombuos iš naujo“, - pasakojo moteris.
Remontas naujame bute užtruko kelis mėnesius. Virtuvė buvo perkelta į kitą kambarį, todėl ir skaitliukai buvo sumontuoti kitose vietose.
Suprato, padariusi klaidą
„Kai pasikviečiau juos („Vilniaus vandenis“ - DELFI) vėl užplombuoti, pamačiau, kad užplombavo tik vieną skaitliuką. Paklausiau, kodėl neplombuotas karšto vandens skaitiklis. Man paaiškino, kad jis priklauso „Vilniaus energijai“. Tą pačią dieną susisiekiau su „Vilniaus energija“. Supratau, kad padariau klaidą“, - prisipažino moteris.
Astos pasakojimu į butą atvykę „Vilniaus energijos“ darbuotojai apkaltino ją vogus karštą vandenį.
Moteris tikino, kad iš tiesų remonto metu karštu vandeniu naudojamasi nebuvo, nes viskas buvo išmontuota, o santechnikos darbai pradėti daryti birželio pradžioje. Į butą šeima įsikėlė lapkričio mėnesį.
„Galvojau, kad reikia mokėti tik už faktišką vandens suvartojimą. Nesiunčiau skaitiklių rodmenų, nes nežinojau. Aš niekada neturėjau buto ir nežinojau, kad juos reikia deklaruoti net tada, kai jų nenaudoji“, - atviravo moteris.
Pasak vilnietės pasakojimo, paskutinė sąskaita „Vilniaus energijai“ buvo apmokėta dar buvusios savininkės - 2011 m. kovo mėnesį.
„Per visą remonto laiką „Vilniaus energija“ nė karto neskambino ir neklausė, kodėl aš nedeklaruoju už karštą vandenį rodmenų. Jei nesumoki, tai iškart sureaguoja“, - piktinosi pašnekovė.
Po „Vilniaus energijos“ vizito bute moteris sulaukė iš įmonės didesnės nei 600 Lt sąskaitos už karštą vandenį.
„Jie sutraktavo, kad aš piktavališkai nublombavau skaitiklį tam, kad neapskaityčiau karšto vandens. Apskaičiavo normas iš lempos. Svarbiausia, kad skola paskaičiuota nuo buto įsigijimo (2011 m. sausio – DELFI) pagal registruotų žmonių skaičių, o paskutinė sąskaita sumokėta dar kovo mėnesį“, - pasakojo pašnekovė.
Asta teigė, kad savo klaidą suprato ir būtų sutikusi su „Vilniaus energijos“ reikalavimais, tačiau ją papiktino tai, kad pati įmonė nepripažino savo klaidos: pasak jos, sutartis su „Vilniaus energija“ buvo nepakankamai informatyvi, kad ji žinotų savo pareigas, o ir priskaičiuota skola jai neatrodė adekvati.
Pasiūlė susitarti dėl mažesnės sumos
Panorusi pakovoti už savo teisybę, moteris nusprendė kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją. Tačiau čia jos problemos neišsisprendė.
Kaip teigė moteris, per metus jai teko pabendrauti su trimis energetikos inspektoriais, tačiau nei iš vieno iš jų ji nesulaukė norimos pagalbos.
„Vienas kaip sprendimą pasiūlė pačiai nueiti pas „Vilniaus energijos“ vadovybę ir prašyti, kad gal jie galėtų sumažinti paskaičiuotą normą“, - pasakojo moteris. Kitas inspektorius, pasak jos, pasakė, kad inspekcija nekompetentinga padėti šiuo klausimu.
Vėliau sostinės gyventoja kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, tačiau ji nustebo, kai skundas vėl buvo nusiųstas inspekcijai - tik jau trečiam inspektoriui.
„Nors prieš tai man buvo pasakyta, kad ne tuo adresu kreipiuosi“, - pridėjo ji.
„Tuo pačiu metu netikėtai „Vilniaus energija“ padavė mane į teismą dėl skolos išieškojimo ir Energetikos inspekcija atrašė, kad mano skundo nagrinėti negali, nes jis jau nagrinėjamas teisme“, - sakė Asta.
2013 m. vasarą pirmos instancijos teismas Astai ir jos vyrui priteisė sumokėti įsiskolinimą „Vilniaus energijai“, tačiau moteris taip lengvai nepasidavė – kreipėsi su apeliaciniu skundu į Vilniaus apygardos teismą, kuris gruodžio 4 d. nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti ir „Vilniaus energijai“ priteisti 60,06 Lt valstybei bei 77 Lt bylinėjimosi išlaidas teisme Astos naudai.
Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra atlygintinė – vartotojas turi susimokėti tiekėjui tik už gautą paslaugą. Kartu cituodamas Šilumos ūkio įstatymą teismas pabrėžė, kad šilumos vartotojas moka tik už faktiškai suvartotą šilumą. Teismas sutiko, kad net ir nenaudojant karšto vandens nulinius rodmenis reikėjo deklaruoti, tačiau minima, kad tai galėjo atlikti ir karšto vandens tiekėjas ar pastato šildymo sistemų prižiūrėtojas.
Teismo sprendime rašoma, kad buto savininkai ėmėsi visų veiksmų informuoti apie remontą, tačiau „Vilniaus energija“ nepasidomėjo, dėl kokių priežasčių ilgą laiką nėra sumokama už karštą vandenį, tai vertintina kaip bendradarbiavimo stoka.
„Vilniaus energija“ rado užmūrytą sieną
„Viena situacija, kuomet nuolat sąžiningai deklaravęs klientas netyčia pažeidžia karšto vandens apskaitos prietaiso plombą ir iškart kreipiasi į bendrovę. Visai kas kita, kai mūsų darbuotojai aptinka, kad bute jau keli mėnesiai nuo skaitiklių pašalintos plombos, o jų montavimo vietos – kaip aptariamu atveju – užmūrytos“, - teigė „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas.
Jo teigimu, tokiu atveju, įvertinus nesąžiningo veikimo riziką, mokesčiai pradedami skaičiuoti nuo nuosavybės teisės įgijimo datos, atėmus jau deklaruotą vandens kiekį.
N. Mikalajūnas sakė, kad po Vilniaus apygardos teismo sprendimo Astai priskaičiuota suma už karštą vandenį bus perskaičiuota.
Pagal šiuo metu galiojančią vandens vartojimo normą vienam žmogui per parą yra skaičiuojami 92 litrai.
Paklaustas, po kiek laiko „Vilniaus energija“ pradeda domėtis, kodėl gyventojas nemoka už karštą vandenį, N. Mikalajūnas atsakė: „Suprantame, kad gali būti įvairių priežasčių, dėl kurių vėluojama deklaruoti vandens vartojimą – atostogos ar trumpalaikis darbas užsienyje, užmarštumas ir kiti žmogiškieji faktoriai. Visada stengiamės tokias situacijas spręsti geranoriškai, bet kilus įtarimams, kad vėluojama turint tyčinių kėslų – nemokant piktnaudžiauti karštu vandeniu – visada imamės atitinkamų teisinių veiksmų. Paprastai tokią veiklą identifikuoti užtenka trijų mėnesių“.
Kiek „Vilniaus energijos“ klientų piktnaudžiauja įmonės teikiamomis paslaugomis, pašnekovas neatsakė – duomenys apie tokių veiksmų mastą nėra kaupiami. Tačiau kovoti su piktnaudžiavimu bandoma diegiant automatiškai duomenis deklaruojančius skaitiklius. Šiuo metu jau beveik trečdalyje Vilniaus butų veikia tokie apskaitos prietaisai.
Energetikos inspekcija: ginčus galime spręsti tik tada, jei jie negrinėjami teisme
DELFI atsiųstame Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) komentare dėl Astos situacijos, rašoma, kad „tarp vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų kilusios ginčus VEI gali išspręsti tik tais atvejais, jei jie nėra pradėti nagrinėti teisme, vartotojui kreipiantis į VEI raštu“. Jei paaiškėja, kad ginčas yra nagrinėjamas teisme, VEI ginčo nagrinėjimas turi stabdomas ar nutraukiamas.
„Nesutinkame su nuomone, kad VEI niekuo nepadėjo pareiškėjai išspręsti su karšto vandens tiekėju kilusio ginčo. VEI specialistai ne kartą žodžiu ir elektroniniu paštu, tai pripažįsta ir pati pareiškėja, konsultavo ją dėl susidariusios situacijos ir siūlė sprendimo būdus pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Pažymime, kad VEI pareigūnų žodžiu ar elektroniniu paštu suteiktos konsultacijos, kai remiamasi tik turimais vienos ginčo šalies parodymais nėra prilyginamos VEI priimamiems sprendimams išnagrinėjus ginčą“, - teigiama atsakyme.
Kaip informuoja energetikos inspekcija, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais pirmiausia pareiškėjai buvo siūlyta kreiptis į paslaugos tiekėją ir situaciją išspręsti taikiu keliu. Nepavykus taikiai išspręsti problemos buvo siūlyta kreiptis ir į kompetentingą instituciją – Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją. Dar vėliau pareiškėjai pasiūlyta raštu pateikti skundą VEI, kad būtų oficialiai pradėta administracinė procedūra.
„Pažymėtina, jei vartotojai kreipiasi į VEI dėl konsultacijų ir nusprendžia nesivadovauti VEI specialistų rekomendacijomis arba jas vykdo netinkamai ir ne laiku, tai yra pačių vartotojų priimtas sprendimas ir atsakomybė už galimus padarinius“, - įspėjo inspekcija.
VEI teigimu, Asta į juos raštišku skundu kreipėsi tik 2012 m. lapkričio 19 d.
„Pradėjus administracinę procedūrą paaiškėjo naujos aplinkybės, kad tarp pareiškėjos ir karšto vandens tiekėjo kilęs ginčas jau sprendžiamas teisme. Jeigu byla nagrinėjama ar išnagrinėta teisme, VEI privalo priimti sprendimą dėl skundo nagrinėjimo stabdymo ar skundo nagrinėjimo nutraukimo“, - aiškino VEI atstovai.
VEI byloje buvo įtrauktas kaip trečioji šalis ir teismui pateikė savo išvadą ir vertinimus dėl byloje iškeltų aplinkybių.
