Darbo partija su „Tvarka ir teisingumu“ norėtų kad lengvata būtų naikinama nuo liepos mėnesio, socialdemokratai siūlo tai daryti nuo sausio.
Nepasiekus sutarimo pirmadienį vakare numatomas išplėstinis koalicijos posėdis, kuriame dalyvaus ir partijų frakcijų Seime nariai.
„Tvarkos ir teisingumo“ pozicija, kad nereikėtų lengvatos atsisakyti nuo sausio 1 dienos. Bent jau nuo liepos 1 dienos, bet dėl to turi įsijungti Finansų ministerija, susibalansuoti visi srautai, norime matyti skaičius“, - sakė „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas.
„Mūsų partijos valdymo organuose, taip pat frakcijoje, buvo svarstyta ir priimtas sprendimas, kad tol, kol pagal skaičiavimus matome, jog kai kuriose savivaldybėse kainos kyla atsisakant lengvatos, tol mes nesutiksime su PVM lengvatos naikinimu. Šiandien buvo pristatytas naujas kompensavimo mechanizmas, bet mes dar turime įsigilinti, išstudijuoti ir pažiūrėti konkrečiai kiekvieną savivaldybę“, - sakė Darbo partijos pirmininkė Loreta Graužinienė.
Remiantis viešai aptariamais valdančiųjų duomenimis, šildymo kainos atsisakius lengvatos brangtų apie 15-oje savivaldybių: ten, kur šiluma 100 proc. gaminama iš biokuro. Šildymo kainos padidėjimas tose savivaldybėse siektų 2-10 proc.
Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad turtingesni žmonės arba jis pats asmeniškai galėtų mokėti viso tarifo PVM. Tai esą yra teisinga.
„Buvo kalbama, kad jeigu naikinama PVM lengvata, tada bus sukurtas mechanizmas, kaip kompensuoti žmonėms, kurių pajamos mažos ar santykinai vidutinės. Aš, kaip ministras pirmininkas didelių problemų nematau, mes, kaip socialdemokratai, norėjome didesnio socialinio teisingumo Lietuvoje atsisakant PVM lengvatos, kad būtų galima kompensuoti ta pačia suma – maždaug 190 mln. litų – toms šeimoms, kurios gauna mažesnes pajamas. Bet, pavyzdžiui, aš gyvenu daugiabučiame name, galėčiau mokėti visą 21 proc. PVM. Pagal socialinį teisingumą turtingesnieji mokėtų truputį daugiau, bet tas daugiau nebūtų daug“, - sakė premjeras A. Butkevičius.
DELFI primena, kad iki šių metų pabaigos centralizuotam šildymui galioja 9 proc. PVM, o standartinis tarifas yra 21 procentas.
Skaičiuojama, kad panaikinus PVM lengvatas į biudžetą papildomai patektų apie 200 mln. litų, tačiau išplėtus kompensacijas gaunančių žmonių ratą paaugtų ir kompensacijoms skiriamų lėšų dalis.
A. Butkevičiaus teigimu, 41 mln. litų kompensacijoms buvo įskaičiuoti į kitų metų biudžeto projektą, tačiau tai planuojamų palengvinti kriterijų, pagal kuriuos skiriamos kompensacijos.
Valdantieji norėtų, kad savivaldybėms būtų leidžiama apsispręsti taikyti kompensacijas, jeigu būsto šildymo išlaidos viršija 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir valstybės remiamų pajamų tiems asmenims dydžio. Šiuo metu nustatyta riba yra 20 proc.
„Kadangi, vietoje 20 proc., atsirado 10 proc., kompensacijoms reikia padidinti dar 12 mln. litų. Tai prisideda prie to 41 mln. litų“, - sakė A. Butkevičius.
„Jeigu nebus lengvatos, mes tą mechanizmą turėsime liaudiškai tariant – atsukti atgal“, - pridūrė premjeras.
Tokiu atveju kompensacijas skirtų miestų ir rajonų savivaldybėms.
Darbo partija - kategoriškai prieš?
Darbo partija kiek vėliau išplatino pranešimą, kad kategoriškai nepritaria PVM lengvatos panaikinimui šildymui. Pasak „darbiečių“, reikėtų ne tik išlaikyti 9 proc. PVM lengvatą šildymui, bet ir, įvertinus Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ grąžintą permoką, jau nuo lapkričio sumažinti dujų kainas Lietuvos dujų vartotojams.
„Viešojoje erdvėje pasigirsta teorijų, kad sumažėjus dujų kainai ir pakėlus PVM iki 21 proc., vartotojai menkai tepajus kainų svyravimo skirtumą, palyginus su praėjusiu sezonu. Tačiau, įvertinę prognozuojamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainas, matome, kad panaikinus PVM lengvatą šildymui, kone visiems vartotojams tektų plačiau atverti pinigines, priklausomai nuo pasirinkto kuro: jeigu kūrenama mediena, kaina kiltų maždaug 12 proc., jeigu dujomis – kaina šiek tiek pigtų arba nesikeistų, jeigu šildymas mišrus – kaina didėtų 3–8 proc. Be to, daug kas priklauso ir nuo namo būklės, tačiau šiandien moderniuose, ekonomiškuose namuose gyvena vos 5 proc. gyventojų, o didžioji dalis – virš 80 proc. – vidutinio ekonominio naudingumo arba „vėjo perpučiamuose“ namuose. Manome, kad Lietuvos žmonės, stoiškai atlaikę krizę, nusipelnė, kad šilumos kaina pagaliau pigtų“, – sako Seimo Energetikos komisijos pirmininkas, „darbietis“ Kęstutis Daukšys.
Pasak politiko, 9 proc. PVM lengvatos naikinimas labiausiai paliestų žmones, uždirbančius nuo 1000 iki 2000 litų: kompensacijų už šildymą jie negautų, o papildomos išlaidos per šešis mėnesius patuštintų namų biudžetą. Pavyzdžiui, 60 kvadratinių metrų buto šildymas, už kurį pernai vidutiniškai reikėjo mokėti 300 litų, pabrangtų 30-40 litų per mėnesį. Per šildymo sezoną susidarytų gana didelė bendra suma – iki 240 litų.
Seimo Darbo partijos frakcija taip pat praneša pritarianti Vyriausybės iniciatyvai kompensuoti praradimus Lietuvos dujų vartotojams, po to, kai Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ grąžino 331 mln. litų permoką „Lietuvos dujoms“.
„Tačiau yra du, mūsų nuomone, svarbūs aspektai: pirma – ši kompensacija turėtų būti pradėta ne nuo naujųjų, o jau nuo 2014 metų lapkričio 1 dienos, antra – kompensuojama turi būti būtent tiems, kurie realiai naudojo dujas permokėjimo laikotarpiu, pagal jų suvartotų dujų kiekį“, – sako K. Daukšys.
