Apie tai trečiadienį svarstyta Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje.
„Vyriausybė pateikė energetikos kainų subsidijavimo paketą, kuris yra svarbus antiinfliacinio plano dalis. Ji neabejotinai bus patvirtinta Seime. Valstybė turi užtikrinti kainų stabilumą ir reaguoti ryžtingai, kai svarbiausiuose segmentuose kainos auga po kelis šimtus procentų, kaip matome energetikos sektoriuje.
Mūsų komitetas turi labai atsargiai įvertinti, kaip bus panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai, siekiant įstatyme įvardintų tikslų. Taip pat – pasiūlyti priemones, kaip sumažinti neigiamas rizikas. Esminis momentas, kuris kyla iš diskusijų su komiteto nariais, yra tai, kad Vyriausybės siūlomo paketo apie 165 mln. eurų bus numatyti subsidijai elektros rinkai.
Šie pinigai bus, didžiąja dalimi, skiriami nebereguliuojamai elektros rinkai, kur kainos nustatomos dviejų savarankiškų šalių susitarimu. Todėl labai svarbu numatyti papildomas priemones, kuriomis būtų užtikrinta griežta nepriklausomų tiekėjų kontrolė“, – posėdžio pradžioje sakė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Kainos augtų kartais
Posėdyje dalyvavusi energetikos viceministrė Inga Žilienė pastebėjo, kad šiai dienai visuomeninio tiekimo kaina yra 16,7 cento už kilovatvalandę.
„Yra įsivaizdavimas, kad tokia kaina bus ir antrą pusmetį ir kitais metais. Tol, kol būtų atidėtas liberalizavimas. Tačiau šiai dienai jau yra susidariusi situacija, kad VERT į reguliuojamus tarifus yra įtraukęs tik 68 eurus už megavatvalandę. Tuo metu rinkoje realios kainos buvo kur kas aukštesnės (jos išaugusios 3–4 kartus). Į tarifą įtraukta tik viena ketvirtoji sąnaudų, kurias patiria visuomeninis tiekėjas.
Dujose turime tą pačią situaciją. Kainos nuo 18–20 eurų už megavatvalandę buvo išaugusios ir iki 200 eurų. Dabar vidutinė kaina yra susiformavusi apie 100 eurų už MWh. Tuo metu tarife buvo tik 38 eurai už MWh. Nėra padengiamos visos sąnaudos, kurias patiria „Ignitis“, kaip tiekiantis buitiniams vartotojams gamtines dujas (komerciniams vartotojams rinka yra liberalizuota)“, – kalbėjo ji.
Pranešėja nurodė, kad šiuo metu prognozuojama 2022 metų antrojo pusmečio elektros kaina yra 198 eurai už MWh, o dujų – 96 eurai už MWh. Tai atitinkamai 209 proc. ir 153 proc. pabrangimas.
„Dabar visuomeniniame tiekime kWh elektros kainuoja 0,164 euro. Be kompensacijos kaina siektų apie 0,49 euro. Jei kainų padidėjimas būtų išdėstytas 5 metams, kaina siektų apie 0,35 euro.
Su kompensacija kWh elektros kainuotų apie 0,23 euro. Iš viso elektros dalyje būtų skirta 380 mln. eurų, iš jų 215 mln. eurų jau yra susidariusi reguliuojamoje dalyje.
Dujose situacija analogiška. Galiojantys tarifai: 0,8 euro už kub. m turintiems virykles, 0,55 euro už kub. m šildantiems namus. Be kompensacijos tarifai siektų 2,54 euro ir 2,29 euro už kub. m. Išdėliojus per 5 metus kaina siektų 1,79 ir 1,54 euro už kub. m.
Su kompensacija turintiems virykles kub. m dujų kainuotų 1,02 euro, o šildantiems namus – 0,77 euro. Dujoms iš viso reikia 190 mln. eurų, iš kurių 150 mln. eurų yra susidariusi skola“, – pateikė I. Žilienė.
Bendrai buitiniams vartotojams elektrai ir dujoms kompensacijoms reikia apie 570 mln. eurų. Nebuitinių vartotojų (verslo) paramai reikės papildomų 120 mln. eurų. Iš viso 690 mln. eurų.
„Apibendrinant galima sakyti, kad jei nebūtų kompensacijų, sąskaitos augtų kelis kartus.
Esame numatę saugiklių, kad ta subsidija būtų panaudota tikslingai, kad ji pasiektų galutinį vartotoją. Čia didžiulė atsakomybė atiteks mūsų reguliuotojui, VERT“, – pasakojo I. Žilienė.
Ji nurodė, kad kompensacijas elektrai turėtų gauti buitiniai vartotojai (pasirinkę nepriklausomą tiekėją, taip pat visuomeninio ir garantinio tiekimo vartotojai), netipiniai buitiniai vartotojai (įvairios bendrijos, ne pelno siekiantys juridiniai asmenys ir pan.) ir nebuitiniai vartotojai (prijungti ar neprijungti prie ESO tinklo, pasirinkę tiekėją ar perkantys per biržą, ūkininkai, taip pat garantinio tiekimo vartotojai).
Gamtinių dujų kompensacijos būtų skiriamos visų grupių buitiniams ir nebuitiniams vartotojams.
„Nepriklausomą tiekėją pasirinkusių vartotojų sąskaitoms mažinti yra skiriama 165 mln. eurų. Visa kita (405 mln. eurų) yra reguliuojami tarifai. Skaičiai, aišku, dar yra preliminarūs, nes VERT dar detaliai viską suskaičiuos ir galutiniai skaičiai, tarifai bus gegužės pabaigoje“, – sakė viceministrė.
Saugiklių klausimas
I. Žilienė pabrėžė, kad tarp nepriklausomų tiekėjų šiuo metu jau veikia konkurencija.
„Konkurencingoje rinkoje veikia tiekėjų savikontrolė. Matėme, kaip vyko procesas, kai tik prasidėjo liberalizacija. Nepriklausomi tiekėjai stebi vienas kito veiklą ir esant bent kokioms abejonėms dėl neskaidrios veiklos, dėl piktnaudžiavimo konkurencija, dėl nesąžiningų veiklos sąlygų, būna nemažai skundų. Teikiama tiek Energetikos ministerijai, tiek VERT, tiek Konkurencijos tarybai.
Šiuo atveju savikontrolė turėtų suveikti. Jei kartais netyčia ar tyčia nepriklausomi tiekėjai pradėtų tam tikra dalimi savo kainodarą kažkaip neskaidriai formuoti, tada jie reaguos vienas į kito veiksmus. Tokiu atveju žala nepriklausomam tiekėjui gali būti ilgalaikė ir didžiulė. Tiek reputacinė, tiek ateityje būtų sudėtinga konkuruoti, vartotojams pasitikėti juo.
Be to, tiekėjų kainodara yra skelbiama viešai. Jau kalbėjome su reguliuotoju, kad VERT patobulintų savo nepriklausomų tiekėjų kainų palyginimo priemonę. Kad visi pasiūlymai būtų teikiami be subsidijos. Vis dėlto, renkantis nepriklausomą tiekėją, gyventojai turi lūkestį, kad nepasirašo sutarties pusei metų, o ilgesniam laikotarpiui. Taip kad tie tarifai galios ir nuo kitų metų sausio 1 dienos“, – dėstė ji.
Viceministrė priminė, kad šiuo metu projekte jau yra įrašyti keli papildomi saugikliai. Apie juos „Delfi“ rašė antradienį.
I. Žilienė dar ragino neatidėti liberalizavimo dar kartą.
„Šiai dienai yra 1,6 mln. buitinių vartotojų. Jau per 600 tūkst. yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją. Jei nukeltume antrą etapą dar kartą, metų pabaigoje turėtume 1 mln. vartotojų, kurie turės per trumpą laiką pasirinkti tiekėją. Nepasirinkus, turės kristi į garantinį tiekimą“, – sakė ji.
Prašo papildyti
Posėdyje taip pat dalyvavęs VERT pirmininkas Renatas Pocius sutiko, kad liberalizavimo proceso atidėjimas nespręstų klausimo.
„Šiandien reguliavimo tarifas galėjo atrodyti labai patrauklus. Jis susidarė mažesnis dėl metodologinių aspektų, nes tarifus nustatome atsižvelgiant į faktines 12 mėnesių elektros kainas biržose, kurios visą laiką būdavo mažesnės. Iš kitos pusės turėjome susidariusius nuostolius, apie kuriuos šiandien kalbame. Jei toliau važiuotume pagal tą pačią metodologiją, išeitų taip, kad reguliuojami tarifai taptų didesni. Taigi, atidėjimas nesprendžia klausimo kainodaros prasme“, – paaiškino jis.
R. Pocius taip pat išdėstė VERT matomas rizikas dėl kompensavimo.
„Vyriausybė yra aiškiai deklaravusi, kad jis turėtų būti atsižvelgiant į padidėjusias elektros ir gamtinių dujų kainas biržose. Tai reiškia, kad pinigai turėtų keliauti tikslingai. Kompensavimas neturėtų keliauti tiekėjų darbo užmokesčiui, informacinių technologijų ir kitoms sąnaudoms.
Siūlome įdėti saugiklį, kad galėtume labai aiškiai suprasti, kontroliuoti ir įvertinti, kad kompensacija būtų panaudota tik konkrečioje elektros energijos ir gamtinių dujų įsigijimo dalyje. Kad tai neliestų tiekėjo kaštų ir išlaidų. Jie šiais kaštais turėtų konkuruoti rinkoje.
Kitaip mums, kaip reguliuotojui, po to įrodyti, kad tiekėjas negalėjo uždirbti didesnės maržos, kad negalėjo mokėti didesnių atlyginimų ir pan., bus pakankamai sudėtinga. Dar projektą reikėtų tikslinti dėl techninio aspekto. Siūloma tiekimo dalį kompensuoti, bet tai tik pardavimo dalis. Tai nėra pačios elektros įsigijimo sąnaudos“, – sakė jis.
Visgi, I. Žilienė pastebėjo, kad tokiai koncepcijai pritaria, tik ragino labai atidžiai pažiūrėti dėl formuluočių.
„Ką tai reiškia – kad mes subsidijuojame ne galutinį vartotoją, bet įmones. Klausimas, kaip tai atitinka Europos Komisijos komunikato nuostatas. Iš administracinės pusės tai taip pat gali būti sudėtingai įgyvendinamas dalykas. Turėsi vos ne kiekvieną sąskaitą žiūrėti. Reikia dar padirbėti su tekstu nes gali būti daug problemų ir apskritai negalėsime įgyvendinti viso šio mechanizmo“, – įspėjo viceministrė.
Antras R. Pociaus pasiūlymas – privalomi auditai.
„Dar reikia, kad reguliuotojas ne turėtų teisę pasirinkti, kurią įmonę audituoti, bet tiesiog sukurti prievolę visiems nepriklausomiems elektros tiekėjams atlikti nepriklausomą auditą ir jo išvadas pateikti reguliuotojui. Tai jau įgyvendinta kitose monopolinėse veiklose, puikiai veikia. Tai padėtų prižiūrėti tiekėjams skiriamus pinigus.
Labai svarbu, kad būtų išgryninta, kokioje dalyje tas nepriklausomas auditas būtų atliekamas. Neturėtų būti lendama į veiklos sąnaudos. Tai tikrai yra tikslinė dotacija būtent elektros kainų mažinimui ir šioje vietoje įsigijimo kaina yra labai svarbu.
Jei viską sumaišysime į bendrą krūvą, tada tiekėjai tuos 9 centus tikrai galės nuskandinti savo veiklos dalyje, tikrai neturėsime teisinio pagrindo pasakyti, kodėl kompensuojate tiekimo veiklos, o ne įsigijimo sąnaudas“, – sakė jis.
Tuo metu I. Žilienė svarstė, kad efektyviai ir pigiau būtų, jei auditą atliktų pati VERT.
Seimo BFK balsuodamas iš esmės pritarė svarstytiems Energetikos, Gamtinių dujų ir Elektros energetikos įstatymų projektams. Tačiau pasiūlė pagrindiniam – Ekonomikos – komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal VERT rekomendacijas.
Seimas plenariniame posėdyje šį įstatymų paketą turėtų svarstyti kitą savaitę.
