aA
Jau savaitę valstybės valdomai naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorei „Klaipėdos nafta“ vadovaujantis Darius Šilenskis sako esąs įsitikinęs, kad nurungti buvusį energetikos ir susisiekimo ministrą bei buvusį įmonės vadovą Roką Masiulį jam pavyko dėl kompetencijos, o ne dėl politinio palaikymo.
Darius Šilenskis
© Bendrovės archyvas

Patirties naftos versle turintis D. Šilenskis teigia, jog norėdama išlikti konkurencinėje kovoje, „Klaipėdos nafta“ turi veikti lanksčiai, teikti kuo daugiau įvairių paslaugų, investuoti į inovacijas.

Pasak D. Šilenskio, tiek naftos, tiek SGD rinka pastaraisiais metais iš esmės pasikeitė, per Klaipėdą eksportuojama vis mažiau rusiškų naftos produktų, tuo metu šiemet į Klaipėdą pradėjusios plaukti rusiškos SGD, anot jo, sudaro tik nedidelę dalį bendro SGD srauto.

Jūros teisės žinovas D. Šilenskis 14 metų kopė karjeros laiptais. 2005 metais pradėjęs nuo Aplinkos ministerijos auditoriaus, vėliau rūpinosi naftos prekyba „Orlen“ grupėje, vadovavo naftos produktus kraunančio „Achemos grupės“ Krovinių terminalo komercinei veiklai ir galiausiai tapo atsakingas už įmonės „Klaipėdos nafta“ naftos verslą.

„Orlen“ rinko komandą, atėjau sukurti jūrinio frachtavimo veiklą. Reikėjo derėtis ir prižiūrėti sutartis, tai buvo man didžiulė galimybė“, – BNS sako D. Šilenskis, į „Orlen Lietuvą“ atėjęs iš Aplinkos ministerijos.

„Achemos grupės“ terminale Klaipėdoje jis sako įsidarbinęs, kai dėl šeimos aplinkybių persikraustė gyventi į uostamiestį.

„Krovinių terminalas buvo sėkmės istorija, prie kurios aš prisidėjau – aš išėjau pakelta galva, nes sukūrėme bendrovės strategiją. Juk esame giminės ir kaimynai nuo Dievo („Klaipėdos nafta“ ir Krovinių terminalas – BNS), tai svarbu rasti konstruktyvų bendravimą su jais, nepaisant to, kokie skirtingi interesai ir požiūriai akcininkų“, – BNS sakė naujasis „Klaipėdos naftos“ vadovas.

– Kaip jautėtės, kai sužinojote, kad „Klaipėdos naftos“ vadovo konkurse laimėjote prieš Roką Masiulį?

– Kokią pridėtinę vertę sukurs mano komentavimas apie žmogų, apie kurį turbūt visuomenė žino pakankamai? Man tekę yra derėtis su juo sėdint kitoje pusėje, dirbti neteko, tai komentuoti apie žmogų, su kuriuo neturėjau darbinių dalykinių santykių, mažų mažiausiai būtų neetiška.

Aš tikiu, kad mano pasirinkimas yra dėl mano kompetencijų – aš turiu tarptautinės patirties, esu orientuotas į plėtrą, į proaktyvesnį veikimą.

– Ar jus kas nors ragino dalyvauti konkurse, ar pats apsisprendėte?

– Tikriausiai buvau paskutinis padavęs dokumentus į šią poziciją. Nes kai tu esi kompanijos dalis ir supranti iššūkių ir darbų apimtis, tu tai vertini labai pragmatiškai. Tas paskatinimas – taip, sulaukiau palaikymo iš kolegų, bet neteikiau dokumentų, kol nesulaukiau palaikymo iš svarbiausių žmonių – šeimos.

– R. Masiulis neturėjo politinio palaikymo, jūsų situacija kiek kitokia, nesakau, kad tik dėl to, jog turite giminaičių „valstiečių“ – Klaipėdos rajono meras „valstietis“ Bronius Markauskas yra jūsų svainis. Kiek svarbus, jūsų manymu, tas politinis palaikymas?

– Sąsajos, tie giminystės ryšiai – pabrėžiu, kad žmoną pasirinkau žymiai anksčiau nei jūs bandot susieti su svainio politine karjera – tai 100 proc. esu įsitikinęs, kad nepriklausomos valdybos buvau pasirinktas dėl savo kompetencijos. Be abejo, visada palaikymas yra geriau nei oponavimas, jis duoda tam tikro konstruktyvo, ir, ne paslaptis, dalis mūsų veiklų, kuri yra reguliuojama, priklauso nuo politinės valios ir politinių sprendimų. O bandyti susieiti šį paskyrimą su politiniu palaikymu, sakyčiau, nereikėtų, nes tikrai tikiu, kad laimėjau objektyviai.

– Nemažai metų dirbote „Orlen Lietuvoje“, žinote naftos verslą iš vidaus, gal ir tos įmonės komercinių paslapčių. Kiek tai jums padeda, o gal trukdo?

– Mano karjera „Orlene“ pasibaigė beveik prieš 7 metus, tai pirmiausia noriu paaiškinti, kad mano vertybės man neleistų platinti komercinių paslapčių ar nukreipti prieš klientą, kuris mums yra strategiškai svarbus. Jeigu ir turiu tos informacijos kaip buvęs darbuotojas, tai visa tai skirta, kad sukurčiau paslaugą, atitinkančią jų poreikius, ir čia matau tik sinergiją ir papildomą naudą.

Kokie Jūsų santykiai su mažąja „Klaipėdos naftos“ akcininke „Achemos grupe“? Dirbdamas Krovinių terminale, turėjote pažinoti grupės vadovus ar akcininkus. Ar dabar su jais kalbate?

– Dabartinių vadovų aš asmeniškai nepažįstu, nes jie keitėsi per pastaruosius metus. Taip, mes turime daug juridinių ginčių, turime nesutarimų, suprantame juos, jie turi atstovauti savo interesams. Mūsų interesas – rasti konstruktyvų dialogą, bet toks pat noras turėtų ateiti ir iš jų. Iš vienos pusės mes turime krūvą bylų, iš kitos pusės konstruktyvų ir gerą bendradarbiavimą, padedant jiems importuoti SGD.

– „Klaipėdos naftos“ pajamos iš naftos krovos mažėja, tačiau smarkiai auga SGD verslo pajamos, SGD rinka šiemet ypač palanki terminalui. Pastaruoju metu diskutuota, ar turi Lietuva importuoti rusiškas SGD – į Klaipėdą keliauja „Novateko“ kroviniai iš Vysocko, kartą atkeliavo iš Jamalo. Koks jūsų požiūris į tai?

– Mes girdim žinutes, kur dabar keliauja Kaliningrado sritį aprūpinti SGD skirtas laivas – šiuo metu jis keliauja į JAV – tai dar vienas signalas, kad SGD rinka tampa likvidi, ji liberalizuojasi ir pagrindinis lemiantis tiekėjo pasirinkimą veiksnys tampa ekonominė nauda.

Girdžiu, matau ir pats gerai suprantu kontekstą ir mano asmeninė nuomonė būtų, kad sprendžiant apie tiekėją turėtų atsirasti strateginės įtakos arba potencialios strateginės žalos buvimas arba nebuvimas. Paprastai tariant, jeigu pagrindinę tiekimo dalį sudarytų šios šalies (Rusijos – BNS) resursas ir ji galėtų potencialiai sukelti tiekimo į šį regioną grėsmę, tai tada tą klausimą gal reikėtų aštrinti ir svarstyti.

Iš kitos pusės, ne mūsų kompetencija yra eskaluoti šią temą, mūsų darbas yra sukurti galimybę klientams tiekti dujas į mūsų rinką. Pagrindinis tiekėjas yra ne Rusija, tai mažos apimties laivai, jų dalis mūsų bendroje krovoje yra labai menka.

– Kokios perspektyvos, kad per Klaipėdą galėtų plaukti daugiau dujų iš JAV, tuo labiau, kad apie tai kalbama ir politiniu lygiu?

– Manau, kad pastangos diplomatiniam ar politiniam lygmeny yra maksimalios, bet vis dėlto grįšiu prie ekonominio aspekto – yra toks terminas arbitražas – tai arba yra arbitražas į kažkokią tikslinę rinką, arba nėra. Galimybė padidėti srautui iš JAV į Lietuvą priklauso nuo kainų patrauklumo, ir, be abejo, nuo frachto kainos – tai yra visa tiekimo grandinė. Mūsų srautas didžiąja dalimi yra komercinis ir mūsų klientas renkasi pagal patraukliausią kainą. Amerikietiškų dujų didesnių kiekių atsiradimo Klaipėdoje vienintelė įmanoma galimybė yra jų konkurencingumas.

– Dvi Estijos bendrovės jau tapo jūsų klientėmis. Kodėl „Gazprom“ dujas importuojantys latviai, jūsų manymu, nesiryžta įsivežti SGD per Klaipėdos terminalą? Galbūt jie jau aiškinasi tokias galimybes?

– Faktas, kad Estija dujas perka, rodo, jų konkurencingumą ir mūsų infrastruktūros naudą visam regionui. Už latvius kalbėti negaliu, bet pas mus nėra jokių apribojimų turėti ir dar vieną klientą. Pakomentuoti, ar Latvijos bendrovės ar tarpininkai šiuo metu domisi tiekimu į Latvijos rinką, negaliu, turėčiau pasitikrinti su kolega.

Estijos bendrovės ir naudojasi, ir išreiškė ketinimus tęsti tą naudojimąsi, gal net didinti apimtis ateityje. Be abejo, tai priklausys nuo rinkos situacijos.

– Pakalbėkime apie tarptautinę plėtrą – įmonė aktyviai dalyvauja tarptautiniuose konkursuose, norėdama tapti kitų SGD terminalų valdytoja ir operatore. Kipre nepavyko, Brazilijoje kol kas neaišku. Koks jūsų požiūris į tuos bandymus, ar tikite jų sėkme?

– Aš gal dar labiau optimistiškai esu nusiteikęs iš dalies ir dėl to, kad yra daugiau aiškumo. Palaikau tuos siekius, nes tai yra mūsų strateginiai tikslai, kuruos mums kelia akcininkai, ir mes turime labai daug konkurencinių pranašumų sėkmingai šią veiklą vystyti. „Klaipėdos nafta“ turi unikalią patirtį, įgyvendinusi tokį SGD projektą Klaipėdoje, ir ta patirtis yra vertinama tarptautiniuose vandenyse. Įdirbis leidžia tikėtis, kad mes turėsime tą sėkmės istoriją.

– Šiemet jūs laukiate Brazilijos Asu uoste statomo SGD terminalo operatoriaus konkurso rezultatų?

– Taip. Dar turime vadinamajame pipeline keletą projektų, tarp kurių yra ir Europoje, mes judame į priekį ir tikrai tikim, kad Brazilijos projektas nebus paskutinis mūsų projektas, ir tai yra strateginė kryptis.

– Vienas bendrovės valdybos narių užsieniečių yra sakęs, kad „Klaipėdos nafta“ turi ruoštis konkurencijai, nes rinka labai keičiasi. Ką apie tai manote?

– Neabejoju, kad „Klaipėdos naftos“ naftos terminalas baigus investicijas bus pats moderniausias ir lanksčiausias, o tai reiškia ir konkurencingiausias. Be abejo, jis konkuruoja su panašiais Latvijos ir Estijos terminalais. Jeigu ši industrija po dešimtmečių užsidarys, mes norim būti paskutinai, kurie perkraus paskutinę naftos produktų toną.

Iš kitos pusės, šiandien mūsų paslaugų spektras kardinaliai pasikeitęs, produktų, kuriuos krauname, įvairovė taip pat kardinaliai pasikeitusi. Baigus statyti trečią krantinę ir pastačius papildomą geležinkelio estakadą, nes galėsime būti ir nepriklausomybės garantija tiems patiems baltarusiams, ir tai pačiai „Orlen Lietuvos“ gamyklai, galvojant apie alternatyvią žaliavą, o ne tik kraunant produktus eksportui.

Dėl geopolitinių priežasčių mūsų pagrindinėj veikloj anksčiau važiavę rusiški kroviniai randa kitą kelią, tai vienintelis būdas išlikti patraukliam besikeičiančioj aplinkoj yra orientacija į rezultatą, diegimas inovacijų, įskaitant ir aplinkosaugos – tai yra kertiniai momentai. Atsukime laiką penkerius metus atgal – šiandien turime kardinaliai skirtingą situaciją konkurencinėj aplinkoj naftos segmente ir kardinaliai skirtingą ir labai gerą situaciją su SGD sprendiniu, ir visose kitose veiklose. Dinamika kita ir grėsmės kitos.

– Dėkoju už pokalbį.

––––––––––––

Nuo rugpjūčio „Klaipėdos naftai“ lakinai vadovavęs D. Šilenkis iki šiol įmonėje buvo atsakingas už naftos verslą. 2014-2015 metais jis buvo „Achemos grupės“ Krovinių terminalo komercijos direktorius, 2007-2013 metais dirbo Lenkijos kapitalo naftos perdirbimo įmonėje „Orlen Lietuva“, kur jo veiklos sritis buvo didmeninė naftos produktų prekyba jūra.

2005-2007 metais jis dirbo Aplinkos ministerijos Vidaus audito skyriuje, kur auditavo Sanglaudos fondo projektus atliekų ir vandenvalos sektoriuose.

D. Šilenskis sako mėgstantis aktyvų laisvalaikį gamtoje – jis buriuoja, užsiima jėgos aitvarais, mina dviratį, vaikšto pėsčiomis.

BNS
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Siūlo atsisakyti iki 160 mln. eurų valstybės garantijos įsigyjant SGD terminalą (19)

Seimo nariai Artūras Skardžius ir Viktoras Rinkevičius įregistravo siūlymą atsisakyti...

JAV Atstovų Rūmai pritarė sankcijoms rusiškiems dujotiekiams (18)

JAV Atstovų Rūmai trečiadienį patvirtino 738 mlrd. dolerių (apie 666 mlrd. eurų) gynybos...

Žiniasklaida: prie Astravo AE – ir kinų interesai (11)

Kinijos valstybinė energetikos bendrovė „Power China“ ir jos dukterinė įmonė „North China...

OPEC lapkritį išgavo mažiau naftos

Dar labiau sumažinti gavybą praėjusią savaitę sutarusi Naftą eksportuojančių valstybių...

„Balticconnector“ išplės Baltjos šalių dujų rinką (5)

Baigtas tiesti dujotiekis tarp Estijos ir Suomijos „Balticconnector“ ir nuo sausio atveriama...

Top naujienos

Popieriniai milijonieriai: lietuviai emigrantai tapo įtariamų aferistų priedanga (23)

„Tu direktorius, tu milijonierius. Nori – atskrisk, pasiimk savo pinigus ir dink iš čia“, –...

Prezidento patarėjas užsimena apie platesnį turto apmokestinimą, automobilių mokesčio pokyčius (232)

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta mano, kad kitų metų biudžeto ambicija gerėja, tačiau...

Oficialūs rinkimų JK rezultatai: daugumą užsitikrino Johnsono toriai papildyta 07:20 val. (221)

Per Jungtinėje Karalystėje ketvirtadienį vykusius pirmalaikius parlamento rinkimus, itin svarbius...

Vos pasukęs už LKL būstinės kampo „Nevėžis“ grįžo prie senų įpročių (10)

Nauja panelė – sena suknelė. Finansinio skaidrumo viešai reikalaujanti Lietuvos krepšinio lyga (...

Po rinkimų JK – kalbos apie dar vieną referendumą (13)

Škotijos pirmoji ministrė, Škotijos nacionalinės partijos (ŠNP) lyderė Nicola Sturgeon žada...

Apvogtų automobilių skaičius augo: aktyviausiai ilgapirščiai veikė Vilniuje (6)

Su automobilių dalių vagimis kasdien susiduria mažiausiai 4 savo automobilius apsidraudę...

Euro zonos reformų planus stabdo suirutė Italijoje ir Vokietijoje (21)

Euro zona pasiekė tam tikrą pažangą baigdama kurti bankų sąjungą ir reformuodama finansinės...

Nuo šiol į slogą žiūrėsite visai kitomis akimis: gydytojas Morozovas sugriovė daugybę neteisingų įsivaizdavimų (29)

„Štai ir vėl jiems (vaikams) visiems trims TAI. Buvo prieš mėnesį ir vėl kartojasi. Darykite...

Lietuvos iniciatyva į ES klimato kaitos planus įtraukta netiesioginė žinutė dėl Astravo AE (67)

Lietuvos pasiekė , kad Europos Sąjungos ( ES ) kovos su klimato kaita įsipareigojimuose būtų...

Ilgai tylėjusi Asta Stašaitytė – atvirai apie gyvenimo išbandymus: išsiverkdavau, tada galėdavau važiuoti namo (77)

Kas labiausiai keri, kai sutinki žinomą laidų vedėją Astą Stašaitytę , tai atviras juokas,...