Sparnai – trispalviai
„Štai ten, kitapus kelio, buvusiame Šakalio ūkyje, mano vaikystės metu girnas suko galingas vėjo malūnas. Kas tas Šakalis buvo, aš nesidomėjau, bet malūno vaizdas iki dabar atmintyje stovi. Mes, vaikai, kabinomės į jo sparnus, lengvai kelis pakeldavo. Nuo tų dienų svajojau įdarbinti vėją. Kur rasdavau tam tinkamą metalo konstrukciją, namo tempiau. Trejų metų prireikė, kol sukonstravau tą, ką dabar matote”, – pasakoja Jurgis. Jis savo sparnuotą statinį vadina vėjo malūnu. Anksčiau tokie malė grūdus, perpumpavo vandenį, dabartiniai variantai – vėjo jėgainės.
Pašnekovas statiniui pasirinkęs vėjuotą aukštėlesnę sodybos vietą, kur vėjo randasi net ir tuomet, kai kitur tylu. Sparnus nudažė Lietuvos vėliavos spalvomis. Aišku, dėl jų naudojimo net su seniūnu pasitarė, kad neužsitrauktų nešlovės.
Būtina energijos kaupimo sistema
Praskriejus vėjo gūsiui įrenginys net dreba nuo spartaus sparnų sukimosi, bet Jurgis tikina, kad jis neturėtų nuvirsti, tvirtas pagrindas giliai į žemę įkastas.
„Vėjas nėra pastovus, tad ir srovė nepastovi, lemputės neatlaiko dažnų svyravimų, perdega. Planuoju tobulinti, įrengti energijos kaupimo sistemą, kad jos pakankamai turėčiau visos sodybos apšvietimui, buičiai”, – sako mechanizatoriaus specialybę turintis ūkininkas.
Dar du vėjo malūnėliai sukasi jo sodyboje: esantis ant ūkinio pastato stogo rodo vėjo kryptį, o įrengtas prie tvenkinio – skirtas vaikaitei Gabijai pasidžiaugti. Mat šis – su keturiais spalvingais sparnais, kurie sukasi skirtingomis kryptimis.
Gražiai prižiūrimos sodybos nagingam šeimininkui malonu, kad žmonės domisi vėjo malūnais, po kelis automobilius savaitgaliais užsuka konstrukcijų apžiūrėti. Jau ne vienas iš jo kiemo išvažiavo su mintimi pasistatyti panašų įrenginį, kuris gebėtų išnaudoti nepastovios krypties vėją ar jo gūsius.
