Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina pašoko 60 centų, iki 74,60 dolerio už barelį. JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) naftos kaina kilstelėjo 43 centais, iki 68,48 dolerio už vieną barelį.

Naftos kainos per pastarąsias keturias savaites šoktelėjo 15 proc., daugiausia dėl lūkesčių, kad Jungtinės Valstijos atnaujins sankcijas Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) nariui Iranui. Šią nuomonę rinkoje dar labiau įtvirtino Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, trečiadienį pripažinęs, kad JAV greičiausiai pasitrauks iš 2015 m. pasirašyto Irano branduolinio susitarimo, pagal kurį, mainais už sustabdytą branduolinę programą, Vakarų šalys panaikino sankcijas Teheranui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dėl Irano branduolinės sutarties turi apsispręsti iki gegužės 12 dienos. Jei sankcijos bus atnaujintos, neabejojama, kad Irano naftos eksporto apimtys kris.

Be to, rinką palaiko ir toliau krintanti naftos gavyba ekonominės krizės skandinamoje Venesueloje - čia naftos gavybos apimtys, naujausiais duomenimis, nukrito iki 1,5 mln. barelių per parą. Palyginimui, dar 2016 m. viduryje Karakasas išgaudavo apie 2,5 mln. barelių naftos per parą.

Tuo tarpu pagrindiniu faktoriumi, sulaikančiu naftos atsargų mažėjimą, lieka augančios gavybos apimtys Jungtinėse Valstijose.

JAV Energetikos informacijos administracija (EIA) trečiadienį paskelbė, kad komercinės šalies naftos atsargos praėjusią savaitę pašoko 2,2 mln., iki 429,74 mln. barelių. Naftos gavybos apimtys ūgtelėjo 46 tūkst., iki 10,59 mln. barelių per parą.

Šiuo metu pagal naftos gavybos apimtis JAV jau yra pralenkusi faktinę OPEC lyderę Saudo Arabiją bei sparčiai vejasi lyderę Rusiją, kuri nuo 2017 m. pradžios dalyvauja OPEC gavybos apribojimo susitarime.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)