Naftos kainai pašokus iki 200 JAV dolerių – niūri prognozė Lietuvai

Ketvirtadienį naftos kaina pasiekus dar vieną rekordą – 135 JAV dolerių primena, realistiškiau atrodo ir naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC perspėjimas apie 200 dolerių kainą. DELFI kalbinti analitikai prognozuoja, kad tokiu atveju Lietuvoje į viršų šautų degalų kainos, paskui juos dar labiau išaugtų infliacija, brangtų būtiniausi produktai, didėtų nedarbas.

Bendrovė „Lukoil" skaičiuoja, kad naftos kainai pasiekus 200 dolerių ribą, litras benzino kainuotų apie 5 litus, tačiau nuo platesnių prognozių susilaiko.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos prielaidos rodo, kad jei naftos barelis kainuotų 200 JAV dolerių, tai gamtinių dujų kaina galėtų išaugti apie 70 proc. ir sudarytų 687 JAV dolerio už tūkst. kubinių metrų.

Preliminariai skaičiuojama, kad buitiniams vartotojams gamtinių dujų kaina vidutiniškai išaugtų apie 40 proc., šildymas – 35 proc.

„Hansabanko" finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas pirmadienį po diskusijos apie nekilnojamojo turto situaciją Lietuvoje prognozavo, kad naftai pabrangus iki 200 JAV dolerių už barelį, būsto kainos galėtų kristi ir 30 proc.

Labiausiai kentėtų gyventojai

Jo kolegė, „Hansabanko" Ekonominės analizės skyriaus analitikė Jurgita Jurgutytė DELFI sakė, kad įvykus staigiam naftos kainos šuoliui, pirmiausiai tai paveiktų infliaciją.

„Kadangi nafta ir kitos energijos prekės įeina į beveik visų prekių ir paslaugų savikainą, brangtų ne tik degalai, dujos ar centrinis šildymas, bet ir dauguma kitų vartojimo prekių ir paslaugų. Tad galima tikėtis dar aukštesnio infliacijos lygio nei dabar", – kalbėjo pašnekovė.

J. Jurgutytė mano, kad dėl didėjančių išlaidų būtiniausioms prekėms ir paslaugoms, gyventojams liktų mažiau pinigų kitoms išlaidoms, taigi sustotų vartojimas . O tai skaudžiai atsilieptų daugumai verslininkų, kuriuos iš vienos pusės spaustų augančios sąnaudos, iš kitos – mažėjantys pardavimai.

„Susidarius tokiai situacijai, vėlgi nukentėtų gyventojai – sunkius laikus pajutę verslininkai atleistų savo darbuotojus, ir šalyje išaugtų nedarbas. Galiausiai, žiūrint tarptautiniu mastu, naftos kainos šuolis neigiamai paveiktų Lietuvos konkurencingumą ir prislopintų ūkio augimą", – dėstė pašnekovė.

Lietuva jautresnė nei senoji ES

„Danske Bank" vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė DELFI sakė, kad Lietuvoje ir kitose santykinai mažiau išsivysčiusiose šalyse naftos kainų šoko įtaka yra didesnė nei, pavyzdžiui, senosiose Europos šalyse dėl mažiau efektyvaus energijos vartojimo ir atitinkamai didesnio šių produktų svorio vartotojų kainų indekse.

Dėl naftos kainos šuolio labiausiai ir pirmiausiai brangsta transportas, o paskui jį ir maistas.

Jos skaičiavimu, naftos kainos šuolis iki 200 JAV dolerių iš karto infliaciją gali padidinti beveik 1,5 procentinio punkto ir panašiai dar kitais metais.

O bendrojo vidaus produkto augimo nuostolis, pesimistiniu atveju, gali būti iki 1 proc. Analitikė prognozuoja, kad dėl naftos kainos šuolio gali sulėtėti ir euro zonos ekonomikos augimas, o dėl to didėtų ir Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas (eksporto ir importo santykis – DELFI).

DELFI primena, kad pačią niūriausią naftos kainos prognozę 2005 metais pateikė investicinis bankas „Goldman Sachs", tvirtinęs, kad iki šio dešimtmečio pabaigos nafta kainuos daugiau nei 60 JAV dolerių ir priartės prie 105 JAV dolerių už barelį. Tais pačiais metais kitų tarptautinių bankų prognozės buvo 38-50 JAV dolerių už barelį.