aA
Lietuvos miškininkai ir bioenergetikai ragina valdžią efektyviau panaudoti trūnijančius medžius šilumos gamybai.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Privačių miškų savininkai priekaištauja valdžiai dėl Lietuvos miškuose trūnijančių 11 mln. kub. m niekam nereikalingos medienos, kurią būtų galima efektyviai panaudoti kaip biokurą savivaldybių katilinėse.

Per daug politizuota

Atsižvelgiant į tai, kad bendras kasmetinis miškų prieaugis sudaro apie 16 mln. kub. m medienos, o iškertama tik maždaug 7 mln. kub. m visų miškų, šalies galimybės gamintis šilumos energiją iš kietosios biomasės nedarant žalos gamtai yra itin didelės.


„Normalioje valstybėje, normaliai ir tvarkomasi, – įsitikinęs Lietuvos miško savininkų asociacijos prezidentas Algis Gaižutis. – Deja, pas mus yra kitaip – per daug viskas politizuota.“
Jo teigimu, privačiuose ir valstybiniuose miškuose trūnija ne tik sausuoliai medžiai, bet ir gamtos stichijų suformuotos išvartos.
Lietuvos biomasės energetikos asoci

acijos atstovų teigimu, Europos Sąjungos direktyva (2009/28/EB) įpareigoja Lietuvą iki 2020 m. nuo 15 iki 23 proc. padidinti energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių.


Vadovaujantis minėta direktyva, šilumos gamyba iš kietosios biomasės turėtų sudaryti ne mažiau kaip 973 ktne (ktne – tūkstantis tonų sąlyginio kuro naftos).
Maždaug pusę šio šilumos kiekio galėtų būti patiekiama biokuro katilinėms, kuriose apie 51 proc. šilumos būtų skirta centralizuoto šildymo sistemoms. Dar maždaug 40 proc. kietosios biomasės malkų pavidalu naudotų gyventojai.


Šiuo metu rajoninėse katilinėse centralizuotai apšildyti namus panaudojama tik apie 1,2 mln. kub. m kietosios biomasės. Dar maždaug 1,5 mln. kub. m malkų šildymui panaudoja gyventojai.
„Vadinasi, net dvejų metų iškirtimo norma šiuo metu tiesiog trūnija miškuose ir valdžia nei pati apsiima, nei kitiems leidžia be žalos gamtai ir bioįvairovei efektyviai panaudoti tą medieną“, – tikino A.Gaižutis.


Didesnė pasiūla numuštų kainas


Lietuvos žalieji tvirtina, kad miškuose per mažai paliekama medienos supūti. Privačius miškininkus varžo ir įvairiausios tvarkos bei draudimai.


„Pavyzdžiui, nuo kovo 1 d. iki birželio pabaigos negalima šviesinti jaunuolynų, nes neva ten paukščiukai peri. Bet kur jūs matėte ant vytelių susuktą lizdą, – stebėjosi A.Gaižutis. – Deja, pas mus vis dar gajus mitas, kad gamtą galima išsaugoti nekeliant kojos į mišką.“
Privačių miškų savininkai priekaištauja valdžiai, kad šalyje nuo nepriklausomybės laikotarpio visiškai nenaudojami apie 200 tūkst. ha miško.


„Gaila, kad valstybė iki šiol nesutvarkė nuosavybės grąžinimo klausimų, nors tuose miškuose galėtų šeimininkauti tikrieji jų savininkai“, – akcentuoja A.Gaižutis.


Vien dėl negrąžinamų miškų Lietuvos ir užsienio rinkoms nepatiekiama apie 1 mln. kub. m medienos, kuri pagal visus teisės aktų reikalavimus galėtų būti patiekta nors ir šiandien. Be to, iš miškų prieaugio (minėtų 16 mln. kub. m) panaudojama tik apie 60 proc. miško.
Pasak A.Gaižučio, didesnė medienos pasiūla atpigintų malkas.


„Artėjant šildymo sezonui ir jam prasidėjus malkos vis dar brangios, bet žmonės nekvaili, neskuba praverti piniginių ir laukia, kol malkos atpigs. Pakalbėkite su medienos ruošėjais ir jie patvirtins, kad pastaruoju metu sunku parduoti malkas“, – pabrėžė Lietuvos miškų savininkų asociacijos vadovas A.Gaižutis.


Neišnaudoti rezervai


Asociacija LITBIOMA ir šalies miškininkai siūlo valdžiai pasisemti patirties iš Suomijoje įgyvendinamos vadinamosios septynių eurų programos.


Šioje šalyje valdžia paremia pinigais miškininkus, kad jie po kirtimų surinktų nedideles šakas ir sausuolius bei pristatytų juos biokuro katilinėms. Už kiekvieną surinktą tokį kubinį metrą kietosios biomasės Suomijos valdžia miško savininkui sumoka po 7 eurus (24 Lt).


Panašiu principu galėtų dirbti ir Lietuvos valdžia, taip skatindama smulkesnių miško valdų savininkų kooperaciją, o sykiu ir didindama šalies nepriklausomybę nuo dujų tiekėjų.
Statistika rodo, kad tose savivaldybėse, kuriose šiluma gaminama daugiausia iš biokuro, yra ir mažiausios sąskaitos už šildymą.


Biokuro visiškai nenaudojančiuose Šiauliuose, Pakruojyje ir Alytuje kilovatvalandė šilumos vartotojams vidutiniškai kainuoja 30,48 ct.


Molėtų, Ignalinos ir Širvintų savivaldybėse (kur biokuro naudojimas siekia 98–100 proc.) gyventojams viena kilovatvalandė vidutiniškai kainuoja tik 19,75 ct.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Klaipėdoje laukiama naujo „Novatek“ dujų krovinio (39)

Į Klaipėdą penktadienį turėtų atplaukti naujas nedidelis Rusijos dujų bendrovės „Novatek“...

Nausėda: per pastarąjį dešimtmetį buvo padaryta beveik nieko, kad Astravo AE netaptų kūnu (59)

Prezidentas Gitanas Nausėda skeptiškai vertina visuomenininkų pristatytą memorandumą dėl...

Erdoganas: Turkija šiemet pradės žvalgyti dujų telkinius Viduržemio jūros rytuose

Turkija jau šiemet pradės žvalgyti dujų telkinius Viduržemio jūros rytuose esančiose...

Daug energijos vartojančioms įmonėms – galimybė susigrąžinti dalį pinigų (2)

Iki vasario 1 dienos energijai imlios pramonės įmonės gali teikti prašymus susigrąžinti dalį...

Baltarusija siūlo Latvijai elektrą importuoti tiesiogiai (37)

Baltarusija ir Latvija išanalizuos tiesioginio baltarusiškos elektros tiekimo galimybes,...

Top naujienos

„Revolut“ klientai praneša apie įšaldomas sąskaitas: pinigai sulaikomi, atsakymo nesulaukia vyksta tikrinimai (34)

„Mūsų sąskaitos blokuojamos, o pinigai įšaldyti“, – pastaruoju metu portalas DELFI...

Vidas Rachlevičius. Meghan Markle: verslo planas „Sussex Royal“ (87)

Praėjusį ketvirtadienį Jungtinėje Karalystėje sprogo informacinė bomba, kuri šalies viduje...

Karbauskis po susitikimo su Nausėda nustebino: tai buvo kaip „taikos pypkės rūkymas“ papildyta 15:02 val. (271)

Penktadienio popietę prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų...

Gyvai / Vaidotas Žala užbaigė pragarišką paskutinę Dakaro dieną: pagaliau pasiekė finišą atnaujinta 15.36 val. (325)

Visas Dakaro karavanas šiandien pajudėjo iš Harado, Saudo Arabijos miesto, į Kidiją. Laukiantis...

NKVD nužudyto Lietuvos karininko ainio svajonė buvo „Žalgiris“, bet karjera iškrėtė pokštą specialiai Krepšinis.lt iš Atėnų (6)

Andy Rautinio karjeroje buvo daug nusivylimų ir sunkių akimirkų – lygiai kaip ir jo giminės...

„Grigeo Klaipėda“ tyrime įtariamas buvęs direktorius ir dar du darbuotojai: atidarėme Pandoros skrynią (134)

Dėl įžūlaus gamtos teršimo ir nevalytų nuotekų leidimo į Kuršių marias prokuratūra plečia...

Nausėdos atsakas Karbauskiui: kai kuriais klausimais taikos pypkės tikrai nerūkomos (67)

Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su valdančiosios koalicijos lyderiu Ramūnu Karbauskiu...

Gyvai / DELFI Diena. Nausėda prabilo apie Lietuvos ekonomikos klaidas: kas dėl jų kaltas kita tema: vežėjai persikelia į kitas šalis. Ar tikrai dėl ko kalta yra tik valdžia? (5)

Tolesnis galimo mergaitės pagrobimo tyrimas: policija planuoja netrukus paskelbti naują pranešimą (48)

Vilniaus apskrities policijos viršininkas Saulius Gagas penktadienio popietę DELFI sakė, jog...

Vienas turtingiausių Lietuvos žmonių Rusteika: niekada nesijaučiau išskirtinis, kad esu turtingas (25)

Šiandien politikai ir visuomenė daugiau šneka, o ne iš tiesų blogai mano apie verslą,...