aA
Lietuvos miškininkai ir bioenergetikai ragina valdžią efektyviau panaudoti trūnijančius medžius šilumos gamybai.
Miškuose trūnija pinigai
© Asmeninio archyvo nuotr.

Privačių miškų savininkai priekaištauja valdžiai dėl Lietuvos miškuose trūnijančių 11 mln. kub. m niekam nereikalingos medienos, kurią būtų galima efektyviai panaudoti kaip biokurą savivaldybių katilinėse.

Per daug politizuota

Atsižvelgiant į tai, kad bendras kasmetinis miškų prieaugis sudaro apie 16 mln. kub. m medienos, o iškertama tik maždaug 7 mln. kub. m visų miškų, šalies galimybės gamintis šilumos energiją iš kietosios biomasės nedarant žalos gamtai yra itin didelės.


„Normalioje valstybėje, normaliai ir tvarkomasi, – įsitikinęs Lietuvos miško savininkų asociacijos prezidentas Algis Gaižutis. – Deja, pas mus yra kitaip – per daug viskas politizuota.“
Jo teigimu, privačiuose ir valstybiniuose miškuose trūnija ne tik sausuoliai medžiai, bet ir gamtos stichijų suformuotos išvartos.
Lietuvos biomasės energetikos asoci

acijos atstovų teigimu, Europos Sąjungos direktyva (2009/28/EB) įpareigoja Lietuvą iki 2020 m. nuo 15 iki 23 proc. padidinti energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių.


Vadovaujantis minėta direktyva, šilumos gamyba iš kietosios biomasės turėtų sudaryti ne mažiau kaip 973 ktne (ktne – tūkstantis tonų sąlyginio kuro naftos).
Maždaug pusę šio šilumos kiekio galėtų būti patiekiama biokuro katilinėms, kuriose apie 51 proc. šilumos būtų skirta centralizuoto šildymo sistemoms. Dar maždaug 40 proc. kietosios biomasės malkų pavidalu naudotų gyventojai.


Šiuo metu rajoninėse katilinėse centralizuotai apšildyti namus panaudojama tik apie 1,2 mln. kub. m kietosios biomasės. Dar maždaug 1,5 mln. kub. m malkų šildymui panaudoja gyventojai.
„Vadinasi, net dvejų metų iškirtimo norma šiuo metu tiesiog trūnija miškuose ir valdžia nei pati apsiima, nei kitiems leidžia be žalos gamtai ir bioįvairovei efektyviai panaudoti tą medieną“, – tikino A.Gaižutis.


Didesnė pasiūla numuštų kainas


Lietuvos žalieji tvirtina, kad miškuose per mažai paliekama medienos supūti. Privačius miškininkus varžo ir įvairiausios tvarkos bei draudimai.


„Pavyzdžiui, nuo kovo 1 d. iki birželio pabaigos negalima šviesinti jaunuolynų, nes neva ten paukščiukai peri. Bet kur jūs matėte ant vytelių susuktą lizdą, – stebėjosi A.Gaižutis. – Deja, pas mus vis dar gajus mitas, kad gamtą galima išsaugoti nekeliant kojos į mišką.“
Privačių miškų savininkai priekaištauja valdžiai, kad šalyje nuo nepriklausomybės laikotarpio visiškai nenaudojami apie 200 tūkst. ha miško.


„Gaila, kad valstybė iki šiol nesutvarkė nuosavybės grąžinimo klausimų, nors tuose miškuose galėtų šeimininkauti tikrieji jų savininkai“, – akcentuoja A.Gaižutis.


Vien dėl negrąžinamų miškų Lietuvos ir užsienio rinkoms nepatiekiama apie 1 mln. kub. m medienos, kuri pagal visus teisės aktų reikalavimus galėtų būti patiekta nors ir šiandien. Be to, iš miškų prieaugio (minėtų 16 mln. kub. m) panaudojama tik apie 60 proc. miško.
Pasak A.Gaižučio, didesnė medienos pasiūla atpigintų malkas.


„Artėjant šildymo sezonui ir jam prasidėjus malkos vis dar brangios, bet žmonės nekvaili, neskuba praverti piniginių ir laukia, kol malkos atpigs. Pakalbėkite su medienos ruošėjais ir jie patvirtins, kad pastaruoju metu sunku parduoti malkas“, – pabrėžė Lietuvos miškų savininkų asociacijos vadovas A.Gaižutis.


Neišnaudoti rezervai


Asociacija LITBIOMA ir šalies miškininkai siūlo valdžiai pasisemti patirties iš Suomijoje įgyvendinamos vadinamosios septynių eurų programos.


Šioje šalyje valdžia paremia pinigais miškininkus, kad jie po kirtimų surinktų nedideles šakas ir sausuolius bei pristatytų juos biokuro katilinėms. Už kiekvieną surinktą tokį kubinį metrą kietosios biomasės Suomijos valdžia miško savininkui sumoka po 7 eurus (24 Lt).


Panašiu principu galėtų dirbti ir Lietuvos valdžia, taip skatindama smulkesnių miško valdų savininkų kooperaciją, o sykiu ir didindama šalies nepriklausomybę nuo dujų tiekėjų.
Statistika rodo, kad tose savivaldybėse, kuriose šiluma gaminama daugiausia iš biokuro, yra ir mažiausios sąskaitos už šildymą.


Biokuro visiškai nenaudojančiuose Šiauliuose, Pakruojyje ir Alytuje kilovatvalandė šilumos vartotojams vidutiniškai kainuoja 30,48 ct.


Molėtų, Ignalinos ir Širvintų savivaldybėse (kur biokuro naudojimas siekia 98–100 proc.) gyventojams viena kilovatvalandė vidutiniškai kainuoja tik 19,75 ct.

„Valstiečių laikraštis“
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Suomijos energetikų nuomone, Rusija nutrauks dujų tiekimą penktadienį arba šeštadienį

Suomijos valstybinės energetikos bendrovės „Gasum“ atstovų nuomone, gamtinių dujų tiekimas...

Kritikuoja kompensacijas elektros vartotojams: valstybės pinigai nuguls tarpininkų kišenėse (2)

Nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo antrasis etapas artėja prie pabaigos, bet dar...

EK pirmininkė: ES turės investuoti 300 mlrd. eurų, kad galėtų tapti nepriklausoma nuo rusiškų energetikos išteklių

Europos Sąjunga (ES) iki 2030-ųjų turės investuoti iki 300 mlrd. eurų, kad galėtų tapti...

Sinkevičius: ES energetikos laukia revoliuciniai pokyčiai

Europos Sąjungos (ES) energetikos laukia revoliuciniai pokyčiai , tačiau siekiant susitarti dėl...

Vyriausybė pritarė pataisoms, draudžiančioms į Lietuvą tiekti rusiškas dujas

Vyriausybė pritarė Gamtinių dujų įstatymo pataisoms, įteisinančioms galimybę atsisakyti...

Top naujienos

Maršalo fondo ekspertė: Lietuvos sprendimas apstulbino kinus nemano, kad JAV paseks Lietuvos pavyzdžiu  (9)

Maršalo fondo Azijos tyrimų programos vadovė Bonnie Glaser sako nemananti, kad JAV pervadintų...

Kritikuoja kompensacijas elektros vartotojams: valstybės pinigai nuguls tarpininkų kišenėse (2)

Nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo antrasis etapas artėja prie pabaigos, bet dar...

Šaltiniai: Turkija blokuoja Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO derybas Erdoganas iškėlė sąlygą (2)

Turkija blokuoja Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO derybų pradžią, trečiadienį dpa patvirtino...

Medikai mato atsiveriančią problemą: jei taip bus ir toliau, daugės kyšių, o pacientai tik kentės (3)

Kovo mėnesį per visą Lietuvą nuskambėjo žinia, kad buvusiam Santaros klinikų vadovui gydytojui...

Karas Ukrainoje. Rusija iš „Azovstal“ evakuotiems kariams nieko gero nežada: pasirodė nežmoniškų siūlymų Zelenskis: Ukrainos šiaurė jau išvaduota, atgauname Charkivo sritį (6)

Evakuacijos misija „ Azovstal “ plieno gamykloje Mariupolyje tęsiasi, trečiadienio naktį savo...

Krepšinio Eurovizijoje – lūkestis dėl Ukrainos, Šaro alkis ir pažadas Belgrade specialiai „Delfi“ iš Belgrado

Krepšinio Eurovizija – taip galima įvardinti keturių dienų krepšinio fiestą Belgrade,...

Tiesioginė transliacija / Iš esmės: ar Vytautui Landsbergiui reikia suteikti valstybės vadovo statusą?

Į seimo darbotvarkę grįžęs klausimas dėl valstybės vadovo statuso suteikimo profesoriui...

Iš Ukrainos – nauja prognozė dėl karo: iš tikrųjų viskas toli gražu ne taip (4)

Ukraina Rusiją įveiktų per penkis mėnesius. Tokią prognozę per interviu Dmitrijui Gordonui...

Delfi PliusKarolis Paulavičius

Nenugalėtas boksininkas iš Aušvico: nacių pramoga tapusiame bokso ringe jis kovėsi už gyvybę

Tai nebuvo įprastas bokso ringas, tai vieta, kuri dvelkė mirtimi. 1943-iaisiais jį sulaikė nacių...

Stuburo išvaržą turinčiai Kristinai viskas pasikeitė per vieną naktį – su siaubu prisimena tą nenumalšinamą skausmą ir dingusius kūno pojūčius Profesoriaus komentaras

Kristinai, mūsų pašnekovei, stuburo išvarža išoperuota prieš trejus metus. Tačiau šimtu...