aA
Lietuvos miškininkai ir bioenergetikai ragina valdžią efektyviau panaudoti trūnijančius medžius šilumos gamybai.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Privačių miškų savininkai priekaištauja valdžiai dėl Lietuvos miškuose trūnijančių 11 mln. kub. m niekam nereikalingos medienos, kurią būtų galima efektyviai panaudoti kaip biokurą savivaldybių katilinėse.

Per daug politizuota

Atsižvelgiant į tai, kad bendras kasmetinis miškų prieaugis sudaro apie 16 mln. kub. m medienos, o iškertama tik maždaug 7 mln. kub. m visų miškų, šalies galimybės gamintis šilumos energiją iš kietosios biomasės nedarant žalos gamtai yra itin didelės.


„Normalioje valstybėje, normaliai ir tvarkomasi, – įsitikinęs Lietuvos miško savininkų asociacijos prezidentas Algis Gaižutis. – Deja, pas mus yra kitaip – per daug viskas politizuota.“
Jo teigimu, privačiuose ir valstybiniuose miškuose trūnija ne tik sausuoliai medžiai, bet ir gamtos stichijų suformuotos išvartos.
Lietuvos biomasės energetikos asoci

acijos atstovų teigimu, Europos Sąjungos direktyva (2009/28/EB) įpareigoja Lietuvą iki 2020 m. nuo 15 iki 23 proc. padidinti energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių.


Vadovaujantis minėta direktyva, šilumos gamyba iš kietosios biomasės turėtų sudaryti ne mažiau kaip 973 ktne (ktne – tūkstantis tonų sąlyginio kuro naftos).
Maždaug pusę šio šilumos kiekio galėtų būti patiekiama biokuro katilinėms, kuriose apie 51 proc. šilumos būtų skirta centralizuoto šildymo sistemoms. Dar maždaug 40 proc. kietosios biomasės malkų pavidalu naudotų gyventojai.


Šiuo metu rajoninėse katilinėse centralizuotai apšildyti namus panaudojama tik apie 1,2 mln. kub. m kietosios biomasės. Dar maždaug 1,5 mln. kub. m malkų šildymui panaudoja gyventojai.
„Vadinasi, net dvejų metų iškirtimo norma šiuo metu tiesiog trūnija miškuose ir valdžia nei pati apsiima, nei kitiems leidžia be žalos gamtai ir bioįvairovei efektyviai panaudoti tą medieną“, – tikino A.Gaižutis.


Didesnė pasiūla numuštų kainas


Lietuvos žalieji tvirtina, kad miškuose per mažai paliekama medienos supūti. Privačius miškininkus varžo ir įvairiausios tvarkos bei draudimai.


„Pavyzdžiui, nuo kovo 1 d. iki birželio pabaigos negalima šviesinti jaunuolynų, nes neva ten paukščiukai peri. Bet kur jūs matėte ant vytelių susuktą lizdą, – stebėjosi A.Gaižutis. – Deja, pas mus vis dar gajus mitas, kad gamtą galima išsaugoti nekeliant kojos į mišką.“
Privačių miškų savininkai priekaištauja valdžiai, kad šalyje nuo nepriklausomybės laikotarpio visiškai nenaudojami apie 200 tūkst. ha miško.


„Gaila, kad valstybė iki šiol nesutvarkė nuosavybės grąžinimo klausimų, nors tuose miškuose galėtų šeimininkauti tikrieji jų savininkai“, – akcentuoja A.Gaižutis.


Vien dėl negrąžinamų miškų Lietuvos ir užsienio rinkoms nepatiekiama apie 1 mln. kub. m medienos, kuri pagal visus teisės aktų reikalavimus galėtų būti patiekta nors ir šiandien. Be to, iš miškų prieaugio (minėtų 16 mln. kub. m) panaudojama tik apie 60 proc. miško.
Pasak A.Gaižučio, didesnė medienos pasiūla atpigintų malkas.


„Artėjant šildymo sezonui ir jam prasidėjus malkos vis dar brangios, bet žmonės nekvaili, neskuba praverti piniginių ir laukia, kol malkos atpigs. Pakalbėkite su medienos ruošėjais ir jie patvirtins, kad pastaruoju metu sunku parduoti malkas“, – pabrėžė Lietuvos miškų savininkų asociacijos vadovas A.Gaižutis.


Neišnaudoti rezervai


Asociacija LITBIOMA ir šalies miškininkai siūlo valdžiai pasisemti patirties iš Suomijoje įgyvendinamos vadinamosios septynių eurų programos.


Šioje šalyje valdžia paremia pinigais miškininkus, kad jie po kirtimų surinktų nedideles šakas ir sausuolius bei pristatytų juos biokuro katilinėms. Už kiekvieną surinktą tokį kubinį metrą kietosios biomasės Suomijos valdžia miško savininkui sumoka po 7 eurus (24 Lt).


Panašiu principu galėtų dirbti ir Lietuvos valdžia, taip skatindama smulkesnių miško valdų savininkų kooperaciją, o sykiu ir didindama šalies nepriklausomybę nuo dujų tiekėjų.
Statistika rodo, kad tose savivaldybėse, kuriose šiluma gaminama daugiausia iš biokuro, yra ir mažiausios sąskaitos už šildymą.


Biokuro visiškai nenaudojančiuose Šiauliuose, Pakruojyje ir Alytuje kilovatvalandė šilumos vartotojams vidutiniškai kainuoja 30,48 ct.


Molėtų, Ignalinos ir Širvintų savivaldybėse (kur biokuro naudojimas siekia 98–100 proc.) gyventojams viena kilovatvalandė vidutiniškai kainuoja tik 19,75 ct.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Aktualu tūkstančiams dujų balionus turinčių lietuvių: perspėjo, ką daryti griežtai draudžiama (29)

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba išplatino svarbius perspėjimus, kurie gali būti...

„Litgrid“: elektros tiekimas Marijampolėje atnaujintas

Elektros perdavimo sistemos operatorė „ Litgrid “ pašalino gedimą ir atnaujino elektros...

Marijampolėje tūkstančiai žmonių liko be elektros papildyta (52)

Dėl gedimo elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ tinkle, pirmadienį elektros neturi...

Naftos rinkų perspektyvas daugiausia veikė sankcijos ir įtampa dėl pasaulinės prekybos

Pastarosiomis dienomis nuotaikos naftos rinkose dramatiškai pasikeitė, o rizikos draudimo fondai,...

Danija uždegė žalią šviesą „Baltic Pipe“ projekto objektų statyboms: dujos iš Norvegijos tekės į Lenkiją (18)

Danijos aplinkosaugos agentūra priėmė pirmųjų palankių sprendimų dėl norvegiškų dujų...

Top naujienos

Vytautas Landsbergis: tai, ką aš dabar pasakiau, turi sukelti baisų pyktį (318)

Veiksmo politinėje arenoje netrūksta. Koalicija sudaryta, prezidentas prisiekė, premjeras...

Veryga perspėja dėl vaikų darželių: situacija tampa pavojinga (60)

Perpildytos grupės, nesaugios vaikų žaidimų aikštelės, higienos normų nesilaikymas – tokią...

Arūnas Milašius. Pinigus galėtume imti šakėmis, bet nenorime vargintis (9)

Banali ir nuvalkiota tiesa, kad pasaulyje pilna galimybių, tik jomis reikia naudotis. Kol kas šiomis...

Pasidalino abituriento rašiniu: šimtukininkas, olimpiadininkas, o egzamino neišlaikė (670)

Į DELFI redakciją kreipėsi abituriento, kuris neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir...

Po DELFI publikacijos apie patį baisiausią pažintinį taką Lietuvoje bus ieškoma, kur dingo Europos pinigai (38)

DELFI paskelbus publikaciją apie Raseinių rajone už Europos Sąjungos finansavimą įrengtą ko...

Kaune gimė rekordinio svorio berniukas: patyrę medikai neprisimena tokio atvejo (79)

Praėjusį savaitgalį Kaune, Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose gimė 6060 g sveriantis, 56 cm...

Zidane'as negalėjo žiūrėti: „Real“ po 11 m baudinių nugalėjo „Arsenal“, bet visam sezonui prarado žaidėją

Kontrolinio Čempionų taurės turnyro rungtynėse JAV Madrido „Real“ (Ispanija) klubas 11 m...

Vairuotojai peikia žiedines sankryžas, tačiau problemos kyla tik dėl jų daromų klaidų (11)

Žiedinės sankryžos leidžia išvengti stovėjimo prie šviesoforų, todėl automobilių srautas...

„Valstiečių“ etikos sargai svarsto Pranckietį pildoma (16)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos Etikos ir procedūrų komisija svarsto Viktoro...

RRT atliko mobiliojo interneto greičio matavimus: Lietuvoje – naujas lyderis (5)

Metams persisvėrus į antrą pusę, Ryšių reguliavimo tarnybos ( RRT ) vykdomuose mobiliojo...