aA
Lietuvos miškininkai ir bioenergetikai ragina valdžią efektyviau panaudoti trūnijančius medžius šilumos gamybai.
Miškuose trūnija pinigai
© Asmeninio archyvo nuotr.

Privačių miškų savininkai priekaištauja valdžiai dėl Lietuvos miškuose trūnijančių 11 mln. kub. m niekam nereikalingos medienos, kurią būtų galima efektyviai panaudoti kaip biokurą savivaldybių katilinėse.

Per daug politizuota

Atsižvelgiant į tai, kad bendras kasmetinis miškų prieaugis sudaro apie 16 mln. kub. m medienos, o iškertama tik maždaug 7 mln. kub. m visų miškų, šalies galimybės gamintis šilumos energiją iš kietosios biomasės nedarant žalos gamtai yra itin didelės.


„Normalioje valstybėje, normaliai ir tvarkomasi, – įsitikinęs Lietuvos miško savininkų asociacijos prezidentas Algis Gaižutis. – Deja, pas mus yra kitaip – per daug viskas politizuota.“
Jo teigimu, privačiuose ir valstybiniuose miškuose trūnija ne tik sausuoliai medžiai, bet ir gamtos stichijų suformuotos išvartos.
Lietuvos biomasės energetikos asoci

acijos atstovų teigimu, Europos Sąjungos direktyva (2009/28/EB) įpareigoja Lietuvą iki 2020 m. nuo 15 iki 23 proc. padidinti energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių.


Vadovaujantis minėta direktyva, šilumos gamyba iš kietosios biomasės turėtų sudaryti ne mažiau kaip 973 ktne (ktne – tūkstantis tonų sąlyginio kuro naftos).
Maždaug pusę šio šilumos kiekio galėtų būti patiekiama biokuro katilinėms, kuriose apie 51 proc. šilumos būtų skirta centralizuoto šildymo sistemoms. Dar maždaug 40 proc. kietosios biomasės malkų pavidalu naudotų gyventojai.


Šiuo metu rajoninėse katilinėse centralizuotai apšildyti namus panaudojama tik apie 1,2 mln. kub. m kietosios biomasės. Dar maždaug 1,5 mln. kub. m malkų šildymui panaudoja gyventojai.
„Vadinasi, net dvejų metų iškirtimo norma šiuo metu tiesiog trūnija miškuose ir valdžia nei pati apsiima, nei kitiems leidžia be žalos gamtai ir bioįvairovei efektyviai panaudoti tą medieną“, – tikino A.Gaižutis.


Didesnė pasiūla numuštų kainas


Lietuvos žalieji tvirtina, kad miškuose per mažai paliekama medienos supūti. Privačius miškininkus varžo ir įvairiausios tvarkos bei draudimai.


„Pavyzdžiui, nuo kovo 1 d. iki birželio pabaigos negalima šviesinti jaunuolynų, nes neva ten paukščiukai peri. Bet kur jūs matėte ant vytelių susuktą lizdą, – stebėjosi A.Gaižutis. – Deja, pas mus vis dar gajus mitas, kad gamtą galima išsaugoti nekeliant kojos į mišką.“
Privačių miškų savininkai priekaištauja valdžiai, kad šalyje nuo nepriklausomybės laikotarpio visiškai nenaudojami apie 200 tūkst. ha miško.


„Gaila, kad valstybė iki šiol nesutvarkė nuosavybės grąžinimo klausimų, nors tuose miškuose galėtų šeimininkauti tikrieji jų savininkai“, – akcentuoja A.Gaižutis.


Vien dėl negrąžinamų miškų Lietuvos ir užsienio rinkoms nepatiekiama apie 1 mln. kub. m medienos, kuri pagal visus teisės aktų reikalavimus galėtų būti patiekta nors ir šiandien. Be to, iš miškų prieaugio (minėtų 16 mln. kub. m) panaudojama tik apie 60 proc. miško.
Pasak A.Gaižučio, didesnė medienos pasiūla atpigintų malkas.


„Artėjant šildymo sezonui ir jam prasidėjus malkos vis dar brangios, bet žmonės nekvaili, neskuba praverti piniginių ir laukia, kol malkos atpigs. Pakalbėkite su medienos ruošėjais ir jie patvirtins, kad pastaruoju metu sunku parduoti malkas“, – pabrėžė Lietuvos miškų savininkų asociacijos vadovas A.Gaižutis.


Neišnaudoti rezervai


Asociacija LITBIOMA ir šalies miškininkai siūlo valdžiai pasisemti patirties iš Suomijoje įgyvendinamos vadinamosios septynių eurų programos.


Šioje šalyje valdžia paremia pinigais miškininkus, kad jie po kirtimų surinktų nedideles šakas ir sausuolius bei pristatytų juos biokuro katilinėms. Už kiekvieną surinktą tokį kubinį metrą kietosios biomasės Suomijos valdžia miško savininkui sumoka po 7 eurus (24 Lt).


Panašiu principu galėtų dirbti ir Lietuvos valdžia, taip skatindama smulkesnių miško valdų savininkų kooperaciją, o sykiu ir didindama šalies nepriklausomybę nuo dujų tiekėjų.
Statistika rodo, kad tose savivaldybėse, kuriose šiluma gaminama daugiausia iš biokuro, yra ir mažiausios sąskaitos už šildymą.


Biokuro visiškai nenaudojančiuose Šiauliuose, Pakruojyje ir Alytuje kilovatvalandė šilumos vartotojams vidutiniškai kainuoja 30,48 ct.


Molėtų, Ignalinos ir Širvintų savivaldybėse (kur biokuro naudojimas siekia 98–100 proc.) gyventojams viena kilovatvalandė vidutiniškai kainuoja tik 19,75 ct.

„Valstiečių laikraštis“
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lietuvos ir Lenkijos tinklai pirmą kartą veikė sinchroniškai

Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „ Litgrid “ ir PSE praėjusį...

Pradedamas įgyvendinti daugiau kaip 100 mln. eurų kainuosiantis energijos kaupiklių projektas (20)

Daugiau kaip 100 mln. eurų vertės energijos kaupikliai Lietuvoje bus pradėti įrengti kitų metų...

„Litgrid“ apžvalga: vėjo elektrinės lapkritį pagamino net 41 proc. visos Lietuvoje sugeneruotos elektros (11)

Lapkritį elektros kainos sparčiai kilo visoje Europoje, tačiau Baltijos šalyse stebėtas...

Pasirašyta 57 mln. eurų vertės linijos Darbėnai–Bitėnai statybų sutartis

Lietuvai sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, elektros perdavimo sistemos operatorė...

„Rokiškis hybrid“ suplanavo 60 MW saulės elektrines

Lapkritį įregistruota Andriaus Čypo bendrovė „ Rokiškis hybrid“ planuoja įrengti 60...

Top naujienos

Skaudi Širinskienės ir Karbauskio skyrybų kaina: prabilo apie paskutinę vinį (49)

Pirmadienį vienai aktyviausių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narei Agnei...

Baltarusija skelbia apie atsakomąsias sankcijas Vakarams papildyta (74)

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbė atsaką į sankcijas, kurias Vakarai...

Nausėda patikslino: vaikai galimybių pasą turėtų gauti ir atlikę testą nuo COVID-19 (25)

Galimybių pasas privalo būti epidemijos valdymo įrankiu, o ne priverstiniu skiepijimosi skatinimo...

Lukašenka: tuoj bus pokyčių nuo Juodosios jūros iki Baltijos jūros. Pamatysit (154)

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad po...

COVID-19 nusinešė dar dvi jaunų žmonių gyvybes: mirė per 30 metų perkopę kretingiškis ir pasvalietė

Savaitgalį COVID-19 pasiglemžė dar dviejų jaunų žmonių gyvybes. Mirė vyras iš Kretingos...

Perspėja išmaniųjų telefonų naudotojus: Lietuvos pašonėje siautėja itin pavojingas SMS virusas jokiu būdu neatidarinėkite tokios žinutės (66)

Suomijos ir Norvegijos mobiliojo ryšio operatoriai antrą savaitę kovoja su galingu SMS virusu...

Vaišė, kurią Kalėdų stalui reikia pradėti gaminti jau dabar: 700 metų receptas abejingų nepalieka visame pasaulyje

Norint palengvinti artėjančių švenčių maratoną, apie Kalėdų stalą rekomenduojama galvoti iš...

D+The Economist

Raudonieji perspėjimai dėl Interpolo ateities: negi jį dabar kontroliuoja blogiukai?

Matthew Hedgesas, doktorantas iš Didžiosios Britanijos, teigė Jungtinių Arabų Emyratų (JAE)...

Smūgis Karbauskiui: Širinskienė palieka valstiečių partiją ir frakciją Seime nauja frakcija jos jau laukia (240)

Ištikimiausia „valstiečių“ partijos lyderio Ramūno Karbauskio ginklaneše ir dešiniąja ranka...